У краіне светлай, дзе я ўміраю,

У белым доме ля сіняй бухты,
Я не самотны, я кнігу маю
З друкарні пана Марціна Кухты.

Максім Багдановіч

Šviesioj šalelėj, kur aš mirštu jau,
Name baltajam prie jūros mėlio
Neliksiu vienas, nes turiu knygą
Spausdintą pono Martyno Kuktos.

Maksimas Bahdanovičius

Šį ketureilį baltarusių poetas Maksimas Bahdanovičius parašė būdamas Jaltoje, 1917 metais. Džiovą nepavyko išgydyti ir poetas išties mirė gegužės 25 d. Šie žodžiai buvo paskutiniai jo užrašyti. Neradusi deramo vertimo į lietuvių kalbą pateikiu savo apytikrį.

Perskaičius pirmąkart šį eilėraštį sužavi jo forma ir grakščiai išreikšta idėja, kad mirtingo kūno ribotumą žmogus geba peržengti… kurdamas. Tiksliau pasakius, tuomet, kai jo kūryba įamžinama kažkuriuo pavidalu, pavyzdžiui, atspausdinama. Nusprendžiau rasti daugiau informacijos apie Bahdanovičiaus taip neįprastai paminėtą spaustuvę.

Martyno Kuktos vardas turėtų būti girdėtas lietuvio ausiai. Būtent jo spaustuvėje, veikusioje Vilniuje buvo atspausdinta 1918 m. vasario 16 d. pasirašyta šalies nepriklausomybės deklaracija. Tokio turinio dokumento spausdinimas, be abejonės, buvo rizikingas žingsnis. Garbė drąsiajam spaustuvininkui.

 

Namas kuriame buvo spaustuvė

Pati spaustuvė skirtingais laikotarpiais veikė dviem adresais – pirmiausiai Dvorcovajos gatvėje nr. 4 (dabar Universiteto g.), ir tik vėliau Totorių gatvėje nr. 20 (nuotraukoje). Šiandien ant to pastato galime matyti atminimo lentą (atidengta 2005 m.),  primenančią apie Martyno Kuktos atspausdintą nepriklausomybės deklaraciją. Be abejo tai ne vienintelis spaustuvės nuopelnas – čia paprastai pasirodydavo baltarusių leidėjų draugijos knygos, pradėtas leisti pirmasis iliustruotas baltarusių laikraštis „Naša niva“. Spausdinta lietuvių periodika – Lietuvis, Šviesa, Viltis,  Žemdirbys, Ežys, Balsas, nuo 1917 – Lietuvos Aidas. Būtent čia 1913 m. atspausdintas pirmas ir vienintelis autoriui gyvam esant išleistas Maksimo Bahdanovičiaus poezijos rinkinys „Vainikas“.

Maksimas Bahdanovičius buvo urbanistinės poezijos pradininkas baltarusių literatūroje. Vilnius jo eilėraščiuose atrodo  judrus ir triukšmingas didmiestis. Stropus antikos poetų,  modernesnių vakarų Europos bei rusų, ukrainiečių kūrėjų eilių vertėjas, Bahdanovičius praturtino tautinę eilėdarą daugeliu neįprastų to metu baltarusių literatūrai poetinių formų, kaip antai tercinos, pentametras, trioletas, rondo ir kt.  Atsisveikinu ši karta, pateikdama grakštų urbanistinį sonetą.

У Вiльнi

Ліхтарняў свет у сіняй вышыне…
Вітрынамі зіяючыя крамы,
Кавярні, мора вывесак, як плямы,
Аннонсы і плакаты на сцяне.

Кіпіць натоўп на жорсткім вулак дне!
Снуюць хлапцы, суюшчыя рэкламы…
Разносчыкі крычаць ля кожнай брамы…
Грук, гоман, гул, — усё ракой імкне.

А дальш — за радам кас, ламбардаў, банкаў,
Агні вакзала… павадка фурманкаў…
Віры людзей… сіпяшчы паравоз…

Зялёны семафор… пакгауз… склады…
Заводаў коміны пад цьмой нябёс…
0, горада чароўныя прынады!

Vilniuje

Žibintų šviesos mėlynam danguj…
Vitrinos… Iškabos… Liepsom liepsnoja
Afišos ir plakatai. Kur suku –
Gyvenimas ir verda ir putoja.

Praeiti kamšaty žmonių sunku.
Čia reklamas vaikigaliai nešioja,
Pavartėse vežikai lūkuriuoja,
Šauksmai ir gausmas – juos širdim renku.

Toliau – kasų eilė, lombardas, bankai,
Vežimai palengva į stotį slenka…
Grūstis stoty… Ir šnypščia garvežys…

Ir žalias semaforas ima šviesti…
Pakhauzas… kaminai… ir dūmų debesis…
O stebuklingoji vilionė miesto!

(vertė Antanas Drilinga)

Pagarbiai,

Veronika.

Naudotasi/rekomenduojama susidomėjusiems:

Maksimas Bohdanovičius. Vainikas. Eilėraščiai. (iš baltarusių kalbos vertė Antanas Drilinga), Vilnius, Vaga, 1989.

http://maksimbogdanovich.ru/

Naujasis Vilniaus perskaitymas: didieji Lietuvos istoriniai pasakojimai ir daugiakultūris miesto paveldas. Vilnius, VU leidykla, 2009.

http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=343

http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/numeriu-archyvas/2005/Mokslo_Lietuva_2005_05.pdf

Iliustracija: atvirukas su Geležinkelio gatvės Vilniuje vaizdu 1914 m., iš http://vilnius21.lt/senivaizdai.php?g=5988415&t=1

 

VU Gidas dalyvauja nominacijoje

2013 m. kovo 12 d. Valentina paskelbė kategorijose: INFORMACIJA UNIVERSITETO GIDAMS, NUORODOS
Žymos:

Sveiki,

Šiemet VU Gidas dalyvauja Login 2013 Geriausio mokslo populiarinimo projekto internete nominacijoje:

Jeigu manote, kad esame verti apdovanojimo – balsuokite už mus

http://www.login.lt/apdovanojimai/nominacijos?id=213

Pagarbiai,

Valentina.

Sveiki,

Šiandien pateiksiu 1790 metų laiško Krokuvos universiteto astronomijos profesoriui, vėliau – Vilniaus universiteto rektoriui, Jonui Sniadeckiui nuorašą. Šis dokumentas man pasirodė įdomus dėl kelių priežasčių: jame užfiksuoti tuometiniai observatorijoms bei fizikos kabinetams gaminami prietaisai; nurodoma jų kaina.

Stepono Batoro universiteto observatorija 1918-1933 m.

Laiškas adresuotas Jogailaičių universitetui, tačiau manau, kad galimos analogijos ir su Vilniaus universiteto astronomijos observatorija.

Laiško autoriai – „Nairue & Blunt“ įmonė Londone, gaminusi ne tik įvairius fizinius bei astronominius prietaisus, bet ir laikrodžius, barometrus, termometrus. Šaltinį pateiksiu originalo kalba – anglų, tad mokantys galės susipažinti ir su XVIII a. pabaigos laiškų rašymo stiliumi :)

London18th August: 1780

Sir,

We had the Honor of Yours of the 11th of July last.

The price of a pneumatic Machine for Exhausting & Condensing with the Whole of the Apparatus usually made for Experiments with such an Instrument made in the most Compeat manner will Cost, including the Packing Cases about Sixty Guineas, or from ten shillings to fifteen shillings more or less.

The size of the pneumatic Machine is about thirty Inches square and nearly fifty Inches high. This Instrument is made after the Construction of Mr. Smeaton with Considerable Improvements, and the Apparatus Consists of about forty different pieces, of Various Sizes and for Various Purposes, in pneumatics. The whole may be finished in about one Month after receiving the Order.

Stepono Batoro universiteto observatorija 1937 m.

The price of a neat & Compleat Sett of Mechanic Powers made in Brass, and put into two neat Mahogany Boxes will Cost Twenty five Guineas.

A Box of Magnetic Apparatus will Cost Four Guineas.

Convex or Concave Mirrors Twelve Inches Diameter in Black frames will Cost Two pounds Eight shillings each.

Convex or Concave Mirrors, fifteen Inches diameter in Black frames will Cost Three pounds, thirteen Shillings & six pence each.

Convex or Concave Mirrors, Eighteen Inches diameter, in Black frames will Cost Six Guineas each.

Convex or Concave Mirrors Twenty one Inches diameter in Black frames will Cost Fourteen Guineas each.

The Price of the most Approved Instrument for Observing the Dip, or Dedination of the Magnetic Needle, will Cost Twenty Six Guineas.

The Price of an Instrument for Observing the Nariation or Horizont or Alteration of the Magnetic Neesle, will Cost Twenty one Guineas,

We are Sir

Y[rs] most Obed [Hlbe] Serv’ts:

Nairue & Blunt

B. Aneat Hydrostatic Ballence with Compleat Apparatus will Cost Ten Guineas.

Stepono Batoro universiteto observatorijos direktorius prof. Vladislavas Dzievulskis prie teleskopo 1937 m.

Šį kartą tiek.

Pagarbiai,

Valentina.

Šaltinis: Nairue & Blunt. Laiškas Krokuvos universiteto astronomijos profesoriui Jonui Sniadeckiui. Londonas, 1790 08 10. VUB RS F19-32d.

Nuotraukos paimtos iš: http://audiovis.nac.gov.pl/

 

Sveiki,

Šiandien ryte gavau įdomų laiškelį. Sakoma, kad Vilniaus universiteto astronomijos observatorija yra ketvirtoji Europoje Astronomijos observatorija. Paskutinė šį teiginį savo naujoje knygoje „Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus“ pavartojo menotyrininkė Morta Baužienė. Šis teiginys asmeniškai man sukelia klausimą: kaip skaičiuojant ji yra ketvirtoji? Daryčiau prielaidą, kad ji galėtų būti ketvirtoji tarp Europos aukštųjų mokyklų observatorijų, nes peržiūrėjus visų Europos observatorijų sąrašą, akivaizdų, kad ji nėra ketvirtoji bendrame privačių ir valstybinių observatorijų sąraše.

Fot. J. Bulhakas.

Elektroniniu būdu pasitariau su viena mūsų gide, kuri nurodė, kad kitas tyrinėtojas Libertas Klimka rašo, jog  iš dabar veikiančių Europoje observatorijų vilniškę lenkia Paryžiaus (1671), Grinvičo (1675), Berlyno (1700, o turėtų būti 1711) ir S. Peterburgo (1726). Tačiau pagal ką apskaičiuojama tokia seka?

Aš pati pabandžiau patyrinėti, atsakydama į laiško klausimą ir man gavosi štai kas.

Iš bendro sąrašo pirmosios observatorijos (valstybinės ir privačios), įkurtos Europoje iki 1753 m. yra: 1581 – Stjerneborg observatorija (Švedija); 1675 – Karališkoji Grinvičo observatorija (Didžioji Britanija); 1711 – Berlyno observatorija (Vokietija); 1741 – Upsalos universiteto observatorija (Švedija); 1749 – Lundo universiteto ir Stokholmo universiteto observatorijos (Švedija); 1753 – Vilniaus universiteto (Lietuva) ir Vienos (Austrija) observatorijos.

Iš visų šių paminėtų, tikrai universitetų observatorijos buvo 1. Upsalos, 2. Lundo, 3. Stokholmo, 4. Vilniaus.

Taigi, pagrindinis klausimas mūsų gidams: kurios tos tris observatorijos, įkurtos iki Vilniaus? Kaip jus manote, ką pasakojate turistams? :)

Pagarbiai,

Valentina.

Laba diena visiems skaitytojams.

Pasnaudęs kurį laiką VU Gidas pradeda atsigauti. Dabar mus galėsite matyti naujuoju adresu www.gidas.mb.vu.lt į kurį persikeliame šį rudenį. Šiandieną norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą renginių, dabar vykstančių mieste ir galinčių sudominti Vilniaus ir VU istorijos mylėtojus.

 

 

Galerija „Kunstkamera“, įsikūrusi Ligoninės gatvėje 4, kviečia nemokamai apsilankyti parodoje „Civitas Vilnensis“, kur galėsime apžiūrėti daug senojo Vilniaus vaizdų.

„Parodoje XIX a. autoriams atstovauja Jonas Kazimieras Vilčinskis, Antonis Oleščinskis, Napoleonas Orda. Stepono Batoro universiteto aplinką reprezentuoja lenkų kilmės universiteto dėstytojai Timonas Niesiolovskis, Juozapas Horydas, Bronislovas Jamontas, Edwardas Karniejus. Tarpukario Vilnių atspindi lietuviai avangardistai – Vytautas Kairiūkštis, Vladas Drėma, Balys Macutkevičius bei Vaclovas Kosciuška. Pokarį – tokie autoriai kaip lietuviai Jonas Vilutis ir Emilija Liobytė, Leonas Linas Katinas, Juozas Kėdainis, žydų kilmės Rafaelis Chwolesas, baltarusių kilmės Semionas Gierusas, karaimų kilmės Bari Egizas bei kiti. Eksponuojamoje parodoje stangiamasi apjungti keletą laiko sluoksnių, atskleidžiančių ne tik Vilniaus vaizdų estetiką, bet pažvelgti plačiau – į šio miesto žmones, gamtą bei istorinio, kultūrinio, įvairių tautinių paveldų kontekstus.“
http://www.vilnius-events.lt/lt/nemokami-renginiai/civitas-vilnensis
http://www.kunstkamera.lt/

Kitas vertas dėmesio įvykis – nuostabaus dailininko ir VU profesoriaus Jono Rustemo darbų paroda, šiuo metu vykstanti Vilniaus dailės galerijoje (Didžioji g. 4), taigi čia pat, šalia universiteto…  Tikrai išsamią parodos anotaciją galite perskaityti Vilniaus paveikslų galerijos tinklalapyje:
http://www.ldm.lt/VPG/Rustemas2012.htm

Besidomintiems knygų ir rankraščių restauravimo subtilybėmis patariu apsilankyti parodoje „Aš-restauratorius“, šiuo metu dar vykstančioje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos hole.
http://www.mab.lt/lt/naujienos/892

Pratęsiant knygų temą – per ilgą Vilniaus universiteto bibliotekos gyvavimo laiką dėl karų ir kitokių priežasčių nemaža dalis jos knygų buvo išvežta iš gimtųjų namų. Paroda, skirta Levo Vladimirovo sėkmingiems bandymams grąžinti VU bibliotekai prarastas vertybes atidaroma Smuglevičiaus salėje rytoj, lapkričio 15 d.
http://www.mb.vu.lt/2247&kalba=lt

Ar jau matėte požeminį Vilnių? Pasiūlymas tiems, kurie dar nenusprendė, ką veikti ateinantį savaitgalį:
http://www.vilnius-events.lt/lt/ekskursijos/vilniaus-pozemiai

Pasinaudodama proga kviečiu visus mūsų skaitytojus dalintis turima ar netyčia internete aptikta informacija apie renginius bei parodas, kurios jums atrodo įdomios…

Pagarbiai
sugrįžusi blogo administratorė
Veronika

Sveiki,

Vakar Vilniaus universitetas triukšmingai pradėjo naujus mokslo metus. Siūlau pasižiūrėti šios dienos akimirkas. Šiemet eisenos metu Vilniaus universiteto biblioteka studentus, miestiečius ir miesto svečius vaišino bibliotekos žolelių arbata „Aqua Libris“, o taip pat kvietė visus užsukti į lapkričio pabaigoje atsidarančią naująją Vilniaus universiteto biblioteką – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą (MKIC) Saulėtekyje.

Man labiausiai patiko šypsenos linksmai mojuojančių eisenos dalyviams nepažįstamų žmonių veiduose. Patiko iš studentų išradingumas: medikų metami kamuoliai/akys, matematikų katinai, Komunikacijos fakulteto chalatų ir šlepečių paradas, Gamtos mokslų fakulteto žvėrelių „paroda“…

Maloniai nustebino, kad šiemet daug fakultetų darbuotojų eisenoje žygiavo kartu su savo fakultetų studentais. Labai pasigedau Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto skudurinės žiurkės, kuri iškilmingai buvo nešama visų mano dalyvautų eisenų metu. Galbūt jis suplyšo?.. Tikiuosi kitąmet atsiras!!! :) ERASMUS studentai kaip visad iš pradžių buvo nedrąsūs, tačiau aktyvūs kuratorių šūkiai padrąsino aktyviai dalyvauti maloniam studentiškam šurmuly. ..

Tiek įspūdžių šį kartą.

Sveikinanti su naujųjų mokslo metų pradžia

Valentina.

Daugiau apie šventę: http://naujienos.vu.lt/bendruomenei/138-kita/25391-initium-semestri-spalvinga-studij-met-pradios-vent

Sveikiname visus vilniečius ir miesto svečius!

Vilniaus g. 1915, fotografija Vladislovas Grinevičius.

Sostinės dienų 2012 metų programą rasite čia  http://www.vilniusfestivals.lt/SD-2012%20pdf%20internetiniam%20puslapiui%2008_22.pdf