Sveiki,

Šiandien ryte gavau įdomų laiškelį. Sakoma, kad Vilniaus universiteto astronomijos observatorija yra ketvirtoji Europoje Astronomijos observatorija. Paskutinė šį teiginį savo naujoje knygoje „Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus“ pavartojo menotyrininkė Morta Baužienė. Šis teiginys asmeniškai man sukelia klausimą: kaip skaičiuojant ji yra ketvirtoji? Daryčiau prielaidą, kad ji galėtų būti ketvirtoji tarp Europos aukštųjų mokyklų observatorijų, nes peržiūrėjus visų Europos observatorijų sąrašą, akivaizdų, kad ji nėra ketvirtoji bendrame privačių ir valstybinių observatorijų sąraše.

Fot. J. Bulhakas.

Elektroniniu būdu pasitariau su viena mūsų gide, kuri nurodė, kad kitas tyrinėtojas Libertas Klimka rašo, jog  iš dabar veikiančių Europoje observatorijų vilniškę lenkia Paryžiaus (1671), Grinvičo (1675), Berlyno (1700, o turėtų būti 1711) ir S. Peterburgo (1726). Tačiau pagal ką apskaičiuojama tokia seka?

Aš pati pabandžiau patyrinėti, atsakydama į laiško klausimą ir man gavosi štai kas.

Iš bendro sąrašo pirmosios observatorijos (valstybinės ir privačios), įkurtos Europoje iki 1753 m. yra: 1581 – Stjerneborg observatorija (Švedija); 1675 – Karališkoji Grinvičo observatorija (Didžioji Britanija); 1711 – Berlyno observatorija (Vokietija); 1741 – Upsalos universiteto observatorija (Švedija); 1749 – Lundo universiteto ir Stokholmo universiteto observatorijos (Švedija); 1753 – Vilniaus universiteto (Lietuva) ir Vienos (Austrija) observatorijos.

Iš visų šių paminėtų, tikrai universitetų observatorijos buvo 1. Upsalos, 2. Lundo, 3. Stokholmo, 4. Vilniaus.

Taigi, pagrindinis klausimas mūsų gidams: kurios tos tris observatorijos, įkurtos iki Vilniaus? Kaip jus manote, ką pasakojate turistams? 🙂

Pagarbiai,

Valentina.

Komentarai
  1. S. parašė:

    Geras klausimas, Valentina. Ir aš, vesdama ekskursijas, pabrėždavau tą ketvirtumą, Grinvičo modelį ir t.t. visai negalvodama, ką sakau – juk parašyta taip literatūroje. Bet kai japonė turistė, tai išgirdusi sujudo ir puolė užsirašinėti – susimąsčiau. Bėda ta, kad dauguma šaltinių kartoja tą patį ir dar nuo savęs ką nors prideda. Labai nesiknaisiojau, bet vėliau pasakodama apie observatoriją jau nevartojau „ketvirta Europoje“. Sakydavau, kad pagal atliekamus stebėjimus ir turimus įrengimus neatsiliko nuo kitų Europos observartorijų. S.Matulaitytė knygoje „Senoji VU astron. observat. ir jos biblioteka“ (2004) rašo, kad po Počobuto pertvarkymų XVIII a. pab. „ji tapo viena iš geriausiai aprūpintų observatorijų Europoje“ (77 p.). Aišku, į klausimą neatsakiau, bet sužinoti kaip ten yra iš tikrųjų, būtų labai įdomu:)

  2. Valentina parašė:

    Ačiū už pasidalinimą patirtimi 🙂 Aš irgi niekad nesusimąsčiau. Bet tokių apibrėžimų „seniausias“, „garsiausias“, „geriausias“ etc. apskritai nevartoju, nes jie nepamatuojami. Visada gali būti surastas senesnis, garsesnis ir geresnis objektas 🙂 Todėl aš turistams tokios informacijos dažniausiai nesakydavau, bet ir nesidomėjau faktų tikrumu…

  3. Kristina parašė:

    Matote, Klimka savo straipsnyje pridėjęs „iki šiol veikiančių“, įdomu, ar Stjerneborg observatorija (Švedija) vis dar veikia?
    Na, o jei kalbame apie netikslumus, tai angliškajame http://www.viv.lt vertime VU observatorija buvo tampusi seniausia Europoje:) Gal dabar jau ši klaida ištaisyta.

  4. Kristina parašė:

    Bent jau paryžiečiai tvirtina, kad jų observatorija seniausia iš iki šiol veikiančiųjų pasaulyje:
    http://www.paris-walking-tours.com/observatoryofparis.html

  5. Valentina parašė:

    Bet man vistiek neaišku tada pagal kokį skaičiavimą mes esame 4? Netgi jeigu ir neveikia ta Stjerneborg observatorija, yra dar kitų, manyčiau veikiančių 🙂 Tai 4 tarp veikiančių ar 4 tarp universitetinių, ar dar kažkokių? 🙂
    Bus dar mūsų gidų pamąstymų?

  6. Ele Pranaityte parašė:

    Malonu, kad mano klausimas tapo įkvėpimu naujam straipsneliui 🙂 Būtent M. Baužienės knyga remdamasi dabar tobulinu savo ekskursijos kontrolinį tekstą. Šiaip manau turistams tikrai būtų įdomu sužinoti, kokios gi kitos 3. Tai kol kas pasakojimo metu gal nepaminėsiu tų skaičių, bet gaila, kad M. Baužienė savo knygoje nepaminėjo kitų observatorijų.

  7. S. parašė:

    Tai gal galima būtų galvoti taip: kaip VU seniausias Rytų Europoje, taip ir AO galėtų būti ketvirta:)

  8. Eglė parašė:

    Į klausimą neatsakysiu… O knygoje „Astronomijos enciklopedinis žodynas“ (V., 2003) VU astronomijos observatorija įvardinama kaip viena seniausių Europoje 🙂 VU istorijai skirtose studijose iš vis negvildenamas šitas klausimas, įkurta ir tiek. Taigi, tyrinėjam toliau 🙂

  9. vardas parašė:

    Kiek pastebėjau, dažniausiai pabrėžiama, kad ketvirtoji seniausia PROFESIONALI observatorija. T.y. jeigu koks nors švedas nusipirko teleskopą, dar nereiškia profesionalumo ar Kopenhagoje pastatė stebėjimų bokštą, bet nevyksta nuolatinių stebėjimų, o tik proginiai, ar Berlyne įkuria anksčiau nei Vilniuje, bet kurį laiką astronomo pareigų nėra kam užimti ar stebėjimai dėl kitų dalykų nutrūksta… Kiek pats išsiaiškinau, Peterburgo, Berlyno, kad ir senesnės, tačiau profesionalūs stebėjimai pradėti vėliau nei vilniškėje. Na, belieka tik atidžiai skaityti kitų observatorijų istorijų aprašymus ir bandyti išsiaiškinti iki galo. 🙂

  10. walentina parašė:

    Ačiū už informaciją !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.