Sveiki.
Joninių dieną, kai daugumą Lietuvos gyventojų ieškojo paparčio žiedo, mes ieškojome Markevičiaus dvaro (Vilniaus rajonas, Šatrininkų seniūnija) pamatų…
Nesenai skaičiau vieną straipsnį apie Vėliučionių gyvenvietės istoriją ir radau tokią informaciją: „XIX ir XX a. sandūroje Vėliučionių miško pakraštyje buvo žemvaldžio Markevičiaus (vardas nežinomas) dvaras. Šiandien dvaro rūmų liekanas (pamatai ir dalis rūsio) nuo Vėliučionių skiria geležinkelis nutiestas 1958 m. Tuoj už griuvėsių prasideda Karklėnai (anksčiau šis kaimas vadinosi Laznikai).
Markevičius valdė 90 ha žemės. Dvaro pastatai buvo klasikinio stiliaus, su kolonomis prie įėjimo. Šiek tiek toliau stovėjo ūkiniai pastatai. Dvarvietėje Markevičius buvo įveisęs gražų parką, jo valstiečiai iškasė tvenkinių žuvims auginti. Netoli Vėliučionių sroveno šaltinėlis, iš jo per dvarininko valdas tekėjo Laznikų upelis (pavadintas kaimo vardu). Sovietų valdžios metais po melioracijos iš upelio telikęs griovys. Valdant Markevičiui per upelį  buvo nutiestas gražus tiltelis, kuriuo galėjo važiuoti karietos. Apie žemvaldį Markevičių nemažai papasakojo Karklėnų kaimo gyventoja Pranciška Romanovska (gim. 1925 m.), jai apie jį [Markevičių, pastaba V. K.] pasakojo dar jos tėvai. Ji sakė, kad po 1917 m. spalio revoliucijos Markevičius neteko viso turto ir buvo ištremtas. Jo sūnus pokario metais aplankė tėvo gimtinę, bet dvaro vietoje rado tik griuvėsius…

Planas.

Straipsnyje nebuvo nei tikslesnių dvaro koordinačių, nei griuvėsių nuotraukų. Kadangi esu smalsi, užsispyriau surasti Markevičiaus dvaro pamatus, minimus straipsnyje. Prieš eidama į laukus, atlikau „namų darbus“ – su Google Earth pagalba pabandžiau susiaurinti paieškos lauką. Tam padėjo praktinės žinios – Vėliučionis pasiekdavau iš Karklėnų pusės (Google Earth jie pažymėti ne visai tiksliai) todėl šias apylinkes žinojau neblogai. Orientyru tapo kelionių metu (prieš kokius 13-15 m.) matytas senas ūkinis dvaro pastatas šalia kelio (neišliko). Iš vienos pusės paieškos lauką ribojo Vėliučionių miškelis (dvaras buvo iki jo), iš kitos Karklėnų kaimas. Taip pat žinoma, jog netoli dvaro turi būti upelis ir geležinkelis. Nors ir susiaurinau paiešką, plotas vis tiek liko nemažas. Pradėję paiešką, supratome, jog dvarą surasti bus gana sunku.

Kelias į Karklėnus iš Grigaičių kaimo.

Buvęs dvaro upelis prie Grigaičių kaimo.

Kelias iki Karklėnų puikus, tačiau pamiškė ir laukai nešienauti ir vešlioje žolėje surasti tai, ko niekada nebuvome matę, sunku 🙂

Pakeliui į Karklėnus.

Keliu į Karklėnus.Keliu į Karklėnus.Vienkiemiai buvusioje dvaro teritorijoje.Greitai ir čia bus privatūs namai...Namai buvusioje dvaro teritorijoje.

Horizonte matosi Vėliučionys.Iš kitos pusės - Naujoji Vilnia.Laukai prie Karklėnų.

Buvome beprarandą viltį surasti dvaro liekanas ir ruošėmės atidėti paieškas rudens arba ankstyvo pavasario sezonui, bet tada mums pagelbėjo vietos gyventojas, ėjęs iš Vėliučionių į Karklėnus. Pasirodo apie dvarvietę vietiniai gyventojai puikiai žino. Juokingiausia buvo tai, jog mes buvome prie pat dvarvietės, o tam, kad pamatytume išlikusį rūsį reikėjo tik pasukti kitu takeliu 🙂

Kelio gale stovėjo dvaro rūmai.

Nugriauto ūkinio dvaro pastato vieta.

Buvusio dvaro vietoje išliko pamatai, rūsys, keli vaismedžiai. Tai ką pamatėme buvo ir graudu, ir nuostabų. Nuostabu buvo pasiekti tikslą. Graudu, kad jis neatitiko lūkesčių. Iki pamatų vedė kruopščiai nušienautas takelis. Pievelėje prie rūsio matėsi įvairūs daiktai ir rūbai. Supratome, jog rūsyje ir šalia jo dabar gyvena benamiai. Pasisekė, kad „gyventojų“ namuose nebuvo ir galėjome ramiai apžiūrėti dvarvietę. Rūsys išties tvirtas, tik labai purvinas ir pilnas šiukšlių. Iš to, kas išliko sunku spręsti koks buvo dvaras. Spėju, kad fasadas galėjo būti vakarinėje pusėje. Tikėtina, jog ir kelias ėjo ten pat, kur ir mūsų dienomis. Parko neliko.

Plytos prie dvaro pamatų.

Geležinkelis prie perėjos į Vėliučionys.

Dvaro pamatai.

Vaizdas į Vėliučionių pusę nuo dvaro.

Traukinio bėgiai visai šalia dvaro rūsio.

Markevičiaus dvaro rūsys.

Markevičiaus dvaro rūsys.

Į rūsį lįsti nedrįsau...

Ant dvaro pamatų.

Netoli kelio kadaise stovėjo mano jau minėtas medinis ūkinis pastatas  su akmeniniais pamatais. Tai, kad pastatas nebuvo mano vaikystės fantazija patvirtino ir vietos gyventojas. Tačiau dėl neaiškių priežasčių, pastatas buvo nugriautas. Dvaro teritorijoje dabar stovi nauji „dvarai“. Laukuose matomos kelios senos sodybos. Tačiau statybos sparčiai apima ir tuščius plotus. Jeigu dvarvietė nebūtų taip arti geležinkelio, manau iki mūsų dienų būtų išlikę tik vietinių gyventojų pasakojimai…

Vaizdas į Karklėnus.

Šį kartą tiek kelionių.
Pagarbiai,
Valentina.
Šaltinis:
Niūniavaitė-Lesienė, Jovita. Vėliučionys: [apie kaimą Vilniaus rajone] / Jovita Niūniavaitė-Lesienė, Antanas Lesys. – Iliustr. – Bibliogr.: 32 pavad. //Voruta. – 2006, saus. 7, p. 8, 12.

Komentarai
  1. grumlinas parašė:

    Puikus darbas!

  2. Valentina parašė:

    Ačiū labai 🙂

  3. Valentina parašė:

    Ir dar kartą ačiū :))) Gal išliks pamatai bent jau, jeigu dvaro jau nebėra 🙂 O tai visa dvaro teritorija išparduota ir namais užstatyta…

  4. Endriu... parašė:

    zinant sių laikų mūsų situacija, jaučiu po trijų metų neliks ir pamatų 🙂 liūdna, bet tiesa.

  5. vik parašė:

    Labai įdomu, kad neteko turto 1917 metais. Juk bolševikai čia neilgai šeimininkavo… Ar negalėjo kokia klaida įsivelti?

  6. Valentina parašė:

    Šaltinių apie šį dvarą neradau, radau tik minėtą straipsnį, kurį čia ir cituoju 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.