Sveiki.
Šiandien kviečiu susipažinti su Antakalnio karo ligoninės istorija.
1808 m. liepos 23 d. Gardino gubernijos valstybės tarėjas ir Slonimo pavieto maršalka Vaitiekas Puslovskis pardavė Vilniaus miestui Sapiegų rūmus ir pusę jurizdikos už 40 000 sidabrinių rublių. Remiantis Vilniaus, Kauno ir Gardino generalgubernatoriaus A. Rimskio-Korsakovo 1809 m. kovo 30 d. įsakymu rūmuose buvo atidaryta Karo ligoninė.
Rūmų rekonstrukcijos planą parengė architektas Žozefas Pusje. Tokiu būdu, Antakalnio karo ligoninė tapo viena pirmųjų įstaigų Lietuvoje, kurioje dirbdavo specialiai parengti medikai. Iki tol špitolėse ligonius prižiūrėdavo vienuolės.

Karo ligoninė veikė Sapiegų rūmuose, Trinitorių vienuolyne ir Sapiegų parko statiniuose.
Karo su Napoleonu metu, Sapiegų rūmuose veikė prancūzų karo ligoninė, kuri per trumpą laiką stipriai nuniokojo pastatus.

1829 m. prie ligoninės buvo įrengta cerkvė.

Po 1831 ir 1863 metų sukilimų, Vilniuje buvo didinama karinė įgula, o kariniai štabai dažnai įsikurdavo ne tik konfiskuotose Abiejų tautų respublikos diduomenės rūmuose, bet ir bažnyčiose. Mažai urbanizuotame Antakalnio priemiestyje įsikūrę Sapiegų rūmai su veikiančia Karo ligonine tapo svarbiu aspektu plečiant karines institucijas.
1844-1848 metais, pagal užsienyje užsakytą projektą, ligoninės sode pastatyti nauji paviljonai: nešildomi mediniai nameliai, pagalbinės patalpos (pirtis, skalbykla, virtuvė, nutiestas vandentiekis, pastatyti atskiri paviljonai užkrečiamomis ligomis sergantiems pacientams). 1844 m. pačiais metais prasidėjo ligoninės reorganizacija bei barokinių rūmų rekonstrukcija. Sapiegų rūmuose buvo pristatytas trečias aukštas, vidinis išplanavimas pritaikytas ligoninės poreikiams, nugriauti šoniniai rūmų bokštai ir segmentinis rūmų frontonas, XVIII a. pab. mūrinis fligelis perstatytas į trijų aukštų ligoninės pastatą. Rekonstrukcijos metu beveik sunaikintas barokinis interjeras, nebeliko M. A. Palonio freskų. Buvo praplėstas ir parkas. Šalia ligoninės atsirado daržas.

1854-1855 m. ligoninė turėjo 300-350 lovų. XIX amžiaus pabaigoje čia jau buvo 700 lovų, 48 iš jų – skirtos karininkams. „Karo ligoninei vadovavo viršininkas (karininkas), kurio pareiga – užtikrinti, kad karo ligoninė griežtai laikytųsi Rusijos karo medicinos reikalavimų, kad medicinos personalas tinkamai atliktų savo pareigas, o pasveikę žemesnio rango karininkai be reikalo neužsilaikytų ligoninėje…“ (1)

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, ligoninės patalpos buvo skubiai išplėstos. Lovų skaičius padidėjo nuo 350 iki 1700. Tai buvo padaryta prie Karo ligoninės prijungus dabartinės Lietuvos karo akademijos pastatus.
Prieš vokiečiams įžengiant į Vilnių, dauguma pacientų buvo išvežti.

1915 m. rugsėjo 5 d. buvusiose Karo ligoninės patalpose buvo įrengta vokiečių ligoninė. Tuo metu čia daugiausia gydyti infekciniai ligoniai. Ir vokiečiai, ir rusų belaisviai sirgo dizenterija, cholera, dėmėtąja šiltine, džiova. „Kadangi ligonius girdydavo vynu ir konjaku, žmonės mirdavo girti…“ (2) Ligonius aptarnaudavo skirtingų tautybių personalas: vokiečių ligonius – vokiečiai, rusus – samdyti vietiniai gyventojai rusai, turintys medicininį išsilavinimą. Jie dirbo skirtingose ligoninės pusėse, turėjo savas raštines.

Lenkijai valdant kraštą 1919-1939 m. Karo ligoninės patalpose įsikūrė Stepono Batoro universiteto klinikos. Universiteto administracijos sprendimu pastatuose atsirado Chirurgijos, Vidaus ligų, Pediatrijos, Akių ir Dermatologijos klinikos bei Patologinės anatomijos, Higienos, Stomatologijos katedros.

Antrojo pasaulinio karo metais Karo ligoninė buvo pritaikyta Vokietijos kariuomenės reikmėms. Po karo buvo atkurta kaip Karo ligoninė. Joje buvo įsteigta Vilniaus universiteto Hospitalinės chirurgijos katedra.
XIX a. II pusėje – XX a. aplink Karo ligoninę veikė:
• Lietuvos Brastos Aleksandro kadetų korpusas (1859-1863 m.). Veikė Sapiegų rūmuose (L. Sapiegos g. 13) ir Karo ligoninės (Antakalnio g. 17) pastatuose;
• Antrasis inžinerijos batalionas (1873-1914 m.). Veikė Trinitorių vienuolyno (Antakalnio g. 27) ir dabartinės Lietuvos karo akademijos (Šilo g. 5A) pastatuose;
• Karo mokykla (1940 m.). Veikė Sapiegų rūmuose, Karo ligoninės ir dabartinės Lietuvos karo akademijos pastatuose;
• Vilniaus pėstininkų mokykla (1940-1941 m., 1954-1953 m.). Veikė Sapiegų rūmuose ir dabartinės Lietuvos karo akademijos pastatuose;
• Vilniaus priešlėktuvinės gynybos radiotechnikos mokykla (1953-1971 m.). Veikė Sapiegų rūmuose ir dabartinės Lietuvos karo akademijos pastatuose;
• Vilniaus priešlėktuvinės gynybos vadų radioelektronikos mokykla (1971-1992 m.). Veikė Sapiegų rūmuose ir dabartinės Lietuvos karo akademijos pastatuose.
1993 m. ligoninė buvo pavadinta Sapiegos vardu.
Šį kartą tiek.
Pagarbiai,
Valentina.

Parengta pagal:
1. Janušaitienė, Nijolė. Nuo didikų Sapiegų rezidencijos iki Lietuvos karo akademijos. Vilnius, 2010.
2. Stankevičienė, Aistė. Seniausios ligoninės gyvavimo vingiai. Prieiga per internetą: http://www.lzinios.lt/lt/2009-05-12/sveikata_ir_vaistai/seniausios_ligonines_gyvavimo_vingiai.html
3. Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915. Vilnius, 2005.
Kai kurios nuotraukos prieinamos:
http://www.vilnaghetto.com/gallery2/main.php

Komentarai
  1. grumlinas parašė:

    Ačiū, puikus reportažas. Daug kartų esu pracvažiaves pro te, į VISI Centrinius rūmus pakeliui

  2. girios_egle parašė:

    Labai įdomu 🙂

  3. Barbora parašė:

    Įdomi informacija, ačiū. Tik gaila, kad nuotraukų kokybė labai nekokia.

  4. walentina parašė:

    Ačiū 🙂

  5. walentina parašė:

    Dėkui už įvertinimą. Taip, nuotraukų kokybė prasta. Taip dažnai būna, kai randi jas internete. Tačiau aš asmeniškai vertinų, kad jos apskritai YRA ir jog jas pavyksta RASTI 🙂

  6. […] kurį norėjau palikti po įrašu Antakalnio karo ligoninė (1809-1993 m.) Walentinos bloge, bet jis man gavosi nepadoriai ilgas, todėl atsitempiau jį čia. Nes tai, po […]

  7. fanta parašė:

    Ačiū už įdomų įrašą. O komentaras man gavosi nepadoriai ilgas, todėl aš jį nusitempiau pas save. Apie tai, kad geriau prastos nuotraukos, negu jokių.
    http://urvas.wordpress.com/2011/03/16/kas-mes-busim-kai-numirsim/

  8. walentina parašė:

    Visada prašom 🙂 Gerai, kad įrašai sukelia ir kitų minčių, ne tik apie tai, kas čia parašyta.

  9. Vladas parašė:

    Labai išsamiai, ačiū, buvo įdomu skaityt ir žvelgt į nuotraukas/atvirutes 🙂

  10. grumlinas parašė:

    Komentaras apie prastą nuotraukų kokybę fantastiškas 😉 Matosi, kad p.Barbora nelabai įsivaizduoja, kas yra beveik 100 metų senumo fotoatspaudas, darytas mėgėjiškomis sąlygomis iš tokio pat senumo mėgėjiško fotonegatyvo…

  11. Endriu... parašė:

    Valentina, tavo zinute bloge (Ta ilgoji apie viso ko issaugojima ir pan) tiesiog verta pasigerejimo, net nezinojau, kad tokiu zmoniu yra…maniau as toks vienas, kuris kaupia visas preities relikvijas…pasirodo yra bendraminciu…fantastiska…

  12. walentina parašė:

    Tikrai ne vienas 🙂 Ačiū.

  13. Nijolė parašė:

    Labai įdomu. Laaabai ačiū

  14. mitai ir legendos parašė:

    Cia ta ligonine kur salia jos antakalnio 25 vaikus pjauste?

  15. Anonimas parašė:

    sveiki gal turite kokių žinių apie patį Antakalnį? Kažkokių atsiminimų? atsiminimų apie medinius pastatus? žmones?

  16. Anonimas parašė:

    jai turite, būtu smagu, kad atsiųstumėte į šį paštą giedrejusev@gmail.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.