Sveiki.
Šį kartą VU gidas kviečia susipažinti su žemėlapių, saugomų Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje.
Šiais metais pradėjau dirbti su J. Lelevelio fondu (redaguoti aprašus, pildyti, įvedinėti į elektroninį katalogą). Vienas iš žemėlapių, kurį nesenai aprašiau buvo Vilniaus gubernijos kelių ir pašto stočių žemėlapis (rus.: „Карта Виленской губернии с означением почтовых трактиров, военных, коммуникационных и проселочных дорог“).

Pagalvojau, kad VU gido skaitytojams bus įdomu susipažinti su Vilniaus gubernijos, o ypač Vilniaus apylinkėse buvusiomis pašto stotimis.
Žemėlapis sudarytas XIX a. Tikslios jo sudarymo data ir vieta nenurodytos. Žemėlapį kopijavo dvariškis Karlas Baranovičius (rus.: Карл Барановичь). Spalvintas ranka. Restauruotas. Žemėlapio dydis: 62,8×48,2. Tinklaraštyje pateikiama sumažintos žemėlapio ir jo fragmentų fotokopijos.


Lietuvos architektūros istorijoje“ (II tomas, Vilnius, 1994) apie arklių pašto stotys ir pakelių pastatus rašoma: „Rusijos imperijos šiaurės vakarų zonos gubernijose ekonominiais ir strateginiais sumetimais buvo intensyviai tiesiami nauji ir rekonstruojami seni keliai… Tarptautinių traktų ir nuo jų atsišakojusių vietinių kelių priežiūros tarnyboms, keleiviams apsistoti reikėjo įvairių pastatų: pašto stočių, užkardų (sargybos pastatų), kelių apeivių namų ir kt. Buvo parengti šių pastatų pavyzdiniai projektai… Lietuvoje prie tarptautinių traktų kas 2–3 km pastatytos 25 arklių pašto stotys. Jos atliko keletą funkcijų: buvo pašto tarnybos, arklių keitimo pastatai, neretai su atskiromis patalpomis – laukiamaisiais, viešbučiais ir užkandinėmis aukšto rango keleiviams. Kiti trobesiai buvo ūkinės paskirties: arklidės, ratinės, daržinės, sandėliai ir kt. Stočių kompleksuose laikyta nemažai arklių. Ratinėse rikiavosi diližanai, furgonai, karietos, tarantasai. Pašto stotys susidėjo iš dviejų arba trijų vienaukščių korpusų, jų didumas ir planas priklausė nuo stoties klasės…“

Šį kartą tiek.
Pastaba: Žemėlapis buvo perkeltas į 23 fondą (Žemės planai ir brėžiniai).

Pagarbiai,
Valentina.

Komentarai
  1. Seniai nerašiusi parašė:

    2007 m. išeista Utenos dailės mokytojo Jono Pleckevičiaus knygelė „Nuo Kauno iki Daugpilio: senuoju pašto traktu“ su išlikusių pastatų nuotraukomis, istorija ir kt. Labai įdomu būtų pakeliauti:))…

  2. —vg— parašė:

    Įkėliau įrašą su nuorodomis į Jūsų tinklaraštį – http://virginijusg.blogspot.com/2011/01/156-apie-viena-palaidojima-katedros.html; gal sudomins? gal ką galit patikslinti?

  3. walentina parašė:

    Įdomu, tikrai. Deja nieko patikslinti negaliu, nes apie tai pirmą kartą perskaičiau iš Jūsų straipsnio.

  4. walentina parašė:

    Ačiū už nuorodą, kolegė 🙂 Reikės pasižiūrėti. Sudominot 🙂

  5. MariukasM parašė:

    Dėmesį patraukė užrašas „Granica carstva Polskogo“. Visgi net ir padalinę Abiejų Tautų respubliką, rusai Lenkiją traktavo kitaip nei Lietuvą. Ar aš klystu?

  6. Daumantas parašė:

    Sveiki,
    atleiskit, kad komentaras ne į temą. Mėginau Jūsų tinklaraštyje rast informacijos apie pastatų istoriją Sereikiškių parke, tačiau nepasisiekė. Ar esat ką nors apie tai rašius? Gal būt žinote, kuris iš šiandieninių pastatų buvo pirmas VU gamtos mokslų kabinetas, kuris buvo botanikos sodo administracija ir kuriame gyveno prof.S.B. Jundzilas?

  7. walentina parašė:

    Sveiki.
    Ne, pati nesu rašiusi. O ir patytinėti dabar labai neturiu laiko 🙁 Jeigu atsakymo reikia greitai, tai siūlau paimti knygas ir pasižiūrėti. Informacijos galėtų būti knyguose apie Jundzilą, tikrai šiek tiek yra knygoje „Vilniaus universiteto rūmai“, Vilnius, 1979, p. 30-31, knygose apie Medicinos draugiją ir jos veiklą ir t. t.

  8. Barbora parašė:

    Čia ne visai į temą, bet labai įdomu (bent jau man). Filmukas, kaip Lenkija ir Lietuva atrodė ir atrodo lenkų akimis. Būtų gerai, jei į tai gerai pasižiūrėtų Lietuvos, Vilnijos krašto tuteišiai. Gal praeitų noras rašyti savo pavardes lenkiškais rašmenimis. Filmelis ilgokas, bet labai vaizdingai viską parodo. Tik gal reikia pasididinti vaizdą, kad geriau matytųsi, kur yra Wilno. Jei nuoroda neatsidarytų, paieška tokia:
    Mapa granic, historia Polski 990 – 2010

    http://www.youtube.com/watch?v=z6tM5sI2wXg&feature=related

  9. walentina parašė:

    Ačiū už nuorodą 🙂

  10. grumlinas parašė:

    O, įdomus žemėlapis. Vilniaus gubernija nuo Vokietijos iki Gudijos 😉

  11. walentina parašė:

    O aš vis galvojau, kur gi kartografijos žinovas dingęs, nekomentuoja žemėlapio 🙂

  12. grumlinas parašė:

    Kartografijos žinovas dabar užsiknisęs ir darbe (reikia ieškoti, kuo gi maitinsimės 😉 ), ir namie (vieną ganėtinai įdomų projektėlį darau, turėtų patikti visiems keliauninkams-forgrafininkams, plius savo skaitmeninius archyvus bandau tvarkyti, o kai ten visokio jovalo virš TB, tai… 😉

  13. walentina parašė:

    Jo, o sako naujų metų pradžia ramiausias laikas 🙂 Meluoja! 🙂

  14. grumlinas parašė:

    Kai nori dirbti – darbo visad susirandi. O jei darbas dar ir įdomus… 🙂

  15. walentina parašė:

    Agree 🙂 Arba darbas susiranda tave 🙂 Ir taip mes su J. Lelevelio fondu suradome vienas kitą šiais metais 🙂

  16. Endriu... parašė:

    pakeles traktierius dar labai vaizdingai apraso Vladislavas Sirokomle savo knygoje ,,Isvykos is Vilniaus po Lietuva“ ir J. Bulhakas ,,Vaikystes metu krastas“ (aisku sioje didesnis demesys skiramas Minsko apskriciai mazdaug nuo Ostasino iki Tuchanoviciu, taciau taip pat gana informatyvu)….

  17. —vg— parašė:

    Gerb. kolege, įdėjau dar vieną įrašą su nuorodom į Jūsų paskelbtus vaizdus/tekstus: http://virginijusg.blogspot.com/2011/01/909-kulturos-istorijos-trupiniai-1905.html

  18. walentina parašė:

    Ačiū už nuorodą 🙂
    Ilgokai galvojau kaip tą ligoninę vadinti, kaip dabar ar kaip anksčiau. Pasirinkau mišrų variantą 🙂 O lietuviški atitikmenys kartais skamba labai keistai. Ypač kitataučiams su jais sunku 🙂 Kai kurių žodžių net reikšmės nesuprantu 🙂 Ir mūsų dienomis galima surasti nemažai Kalbos komisijos siūlomų lietuviškų naujadarų. Nesakau, kad blogai ar gerai. Tik priprasti ir sekti naujų žodžių pasirodimą gan sunku… Ir gauni paskui priekaištų, paminėjęs pranešimę „žiniatinklį“, nes jis jau kažkokiu mistiniu būdu pasikeitė į „saityną“…

  19. Maps4u.lt parašė:

    Žemėlapis datuotinas 1836-1842 metais.

  20. Valentina parašė:

    Ačiū 🙂 O gal galima plačiau, kuodėl būtent toks laikotarpis?

  21. Maps4u.lt parašė:

    Samprotauju taip: Žemėlapyje pavaizduotas naujai nutiestas pašto kelias Kaunas-Daugpilis. Kelio tiesimo pabaiga apie 1836, taigi žemėlapis išleistas anksčiau neturėtų būti. Iš kitos pusės Vilniaus gubernija žemėlapyje atvaizduota tokia (didesnė, dar nebuvo Kauno gubernijos), kokia buvo iki 1842 metų. Žinoma, keleta metų galima nukrypti į vieną ar kitą pusę.

  22. walentina parašė:

    Super 🙂 Ačiū labai už samprotavimus 🙂

  23. Maps4u.lt parašė:

    Lauksime daugiau įrašų apie Lelevelio fondo žemėlapius…

  24. walentina parašė:

    Rankraštinių žemėlapių nėra daug 🙂 Daugiau yra atlasų. Juos labai gerai ištyrinėjo lenkai.
    Dauguma rankraštinių žemėlapių yra kopijos, darytos J. Lelevelio ranka. Yra tikrai įdomių, kaip antai 1546 m. navigacijos almanacho kopija, kišeninio dydžio. Tokius naudojo Prancūzijos ir Britanijos jūrininkai.
    Beje, visi atlasai dabar yra skaitmeninami projektui Virtuali istorinė Lietuva: LDK ir greitai bus prieinamo internete :)))

  25. Maps4u.lt parašė:

    Lauksiu anonso ir nuorodos:)

  26. Juozas parašė:

    Sveiki,
    ieškau kur yra mano giminės kaimas. Mano protėvio gimimo vieta įrašyta, kaip Виленская губерния, д. КИТОВСКАГО ir jokių kitų vietovardžių. Tokį įrašą radau Kauno gubernijos 1858 metų kalendoriuje.
    Pagelbėkite, kur tai galėtų būti pagal nūdienų vietą. Būsiu be galo dėkingas.

  27. Valentina parašė:

    Laba diena. Manau, kad Jums reikėtų kreiptis į genealogus. Iš tokio menko užrašo man sunku ką nors tiksliai pasakyti – Vilniaus gubernija buvo labai didelė, o ir suprasti ar tai kaimo pavadinimas, ar savininko vardas sunku. Patikrinau „Słownik Geograficzny…“ ir jame nieko neradau. Jeigu turite noro ir laiko paieškokite pagal metrikų knygas (www.epaveldas.lt, arba archyvuose), kuriuos surašomos pagal parapijas.

  28. Prusas parašė:

    parazitai ruskiai ir lenkai viska isdraske isnaikino o mums dabar tenka viska po kruopelyte rinkti

  29. Valentina parašė:

    Visą istorija yra renkama po kruopelytę, nepriklausomai kas ką „drąskė“ ir ar buvo „drąskoma“ apskritai.

  30. untanis parašė:

    Laba diena,noreciau suzinoti kaip is tikruju senuose zemelapiuose uzfiksuotas Lazdiju raj.esantis ez.Kaviskis.Senoliai sako kad tikrasis jo vardas Skaviskis,kadangi desinysis Vyslos intakas yra Skava ir tose zemese neabejotinai kazkada gyveno Baltu gentys tai abu vandenvardziai yra giminingi ir tai akivaizdziai liudytu apie Baltu gyventa areala.Is anksto dekingas.

  31. walentina parašė:

    Jums reikėtų paieškoti literatūroje, tai ilgas ir kruopštus darbas.

  32. Maps4u.lt parašė:

    Seniausiame topografiniame žemėlapyje, kuriame paminėtas šio ežero vardas (man žinomas 1795 m. Naujosios Rytų Prūsijos Karo žemėlapis), ežeras įvardintas Kowiszke see. Galima bandyti ieškoti dar senesnių topografinių žemėlapių…

  33. Valentina parašė:

    Reikia bandyti ieškoti 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.