Sveiki,

Šiandien – kviečiu pasižiūrėti kaip atrodė Vilniaus Bazilijonų vienuolyno vartai nuo XIX a. pab. iki mūsų dienų.

Žinoma, kad vartai buvo pastatyti 1761 m. pagal architekto Jono Kristupo Glaubico projektą.

Jie yra labai sudėtingų vėlyvojo baroko formų. Vartai yra Vilniaus Šv. Trejybės bažnyčios ir Bazilijonų vienuolyno ansamblio dalis, tačiau dėl savo išskirtinių puošnių formų gali būti vertinami kaip savarankiškas smulkios formos architektūros paminklas. Vartai stovi prie moterų vienuolyno pastato.

 

S. Prokudinas-Gorskis.

Pagal savo plotą ir tūrį Bazilijonų vienuolyno vartai yra vieni didžiausių Lietuvoje – jų aukštis 17,9 m., plotis – 10,8 m.

 

1900 m.

Pro vartus, dengtus kryžminiu skliautu, patenkama į siaurą pailgą kiemelį ir po to pro paprastus arkinius vartus į vienuolyno kiemą.

Pagrindinių vartų paviršių skaido trys cilindriškos išgaubos, kurių šoninės siauresnės, eina per du tarpsnius, o vidurinė platesnė, tęsiasi ir trečiajame tarpsnyje – frontone.

 

J. Bulhakas.

 Pirmame tarpsnyje – plati įvažiavimo anga – karpytos arkos pavidalu – būdingas baroko motyvas, paplitęs Lietuvoje nuo XVIII a. vidurio. Toliau angoje – mažesnė arka. Kartu jos sudaro perspektyvinės gilumos efektą.

J. Bulhakas.

Antrą tarpsnį puošia ažūrinė kalto metalo tvorelė su rokoko stiliaus žvejų tinklo motyvo grotelėmis. Balkonas, matyt, buvo skirtas aukštiems dvasininkams pasirodyti. Niša karpytinais kraštais ir dvibriauniais apvadais. Joje įkomponuotas trikampis Apvaizdos akies reljefas.

 

Lenkų laikais.

Trečią tarpsnį sudaro puošnus frontonas su reljefine Šv. Trejybės, Žemės rutulio ir besidriekiančių apačioje beformių debesų kompozicija.

 

1958 m.

Antruose vartuose mūsų dienomis atidengti freskų fragmentai. Jos gerai matomos S. Prokudino-Gorskio XX a. pr. nuotraukoje. Deja, man nepavyko surasti literatūroje paminėjimų apie tai, kas buvo pavaizduota freskose. Bet, žinant Šv. Trejybės bažnyčios įkūrimo legendą, galima spėti, kad freskos vaizdavo tris Vilniaus kankinius – Antaną, Joną ir Eustachijų. 1958 m. darytoje nuotraukoje freskos jau uždengtos.

Šį kartą tiek.

Pagarbiai,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio, Vilnius, 1994.

Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, Vilnius, 1988.

Panoraminis vaizdas – http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?&p_id=746&lg=2

Komentarai
  1. grumlinas parašė:

    Oooo, kiek kartų per šituos vartus eita į VISIukų 4 rūmus 😉
    Ačiū už info 🙂

  2. walentina parašė:

    Ačiū 🙂

  3. Joana parašė:

    G.Mareckaitės atsiminimuose „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“,2009,
    yra nuotrauka,kur šie vartai „papuošti“ Stalino portretu….
    – tinka tas portretas,kaip ….penkta koja.

  4. walentina parašė:

    🙂 Bandau įsivaizduoti 🙂 Lenino ir Stalino portretai bei skulptūros turėjo tokią „savybę“ – „tikti“ mūsų mieste.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.