Sveiki,

Tikriausiai pastebėjote, jog šių metų VU bibliotekos ataskaitos visuomenei už 2009 m. puikuojasi senas telefonas? Jis atspindi sustiprėjusius bibliotekos ryšius su akademine bendruomene ir už jos ribų. Savo archyve turėjau ir vieną Vilniaus centrinės telefono stoties nuotrauką. Kurį laiką jau svarstau, kaip gi buvo su ryšiu senajame Vilniuje? Kur gi buvo Vilniaus centrinė telefono stotis? Kurį laiką galvojau, jog ji buvo dabartinėje Dominikonų gatvėje (Zavišų rūmuose, Dominikonų g. 13). Tam pagrindu buvo tas faktas, jog 1806 m. rūmuose buvo paštas, o Sovietmečiu pastatas priklausė telefono tinklams bei jame buvo Ryšių ministerijos gamybinio mokymo kombinatas. Pasirodo – klydau 🙂

Todėl šį kartą – keli faktai apie telefono Vilniuje istoriją.

Pirmasis telefonas Lietuvoje pradėjo veikti 1882 m., praėjus šešiems metams nuo telefono išradimo 1876 m. Iš grafo Tiškevičius rūmų Vilniuje į dvarą Vokėje buvo įvestas telefonas.

Pirmoji telefono stotis Vilniuje pradėjo veikti 1896 m. – kovo 1 dieną Vilniuje suskambėjo pirmas telefono skambutis. Įmonė „N.K.Geisleris ir Ko“ pašto kontoros pastate Šv. Jono/Didžioji gatvių kampe (buvusiose Radvilų rūmuose) pastatė pirmąjį komutatorių. Deja, nėra žinoma, kas buvo pirmas Vilniuje abonentas. Nėra žinių ir apie pirmuosius ryšininkus. Žinoma tik, kad 1896 m. Vilniuje jau buvo 150 abonentų. Oro linijų ilgis buvo 28 varstai, laidų ilgis – 188 varstai.

1911 m. pradėti statyti pirmieji požeminiai telefono tinklo įrenginiai. 270 sieksnių telefono kabelis buvo nutiestas iš telefono stoties pastato Didžiojoje gatvėje iki Arkikatedros.

1919 m. sausio 1 d. vokiečiai perdavė valdybai Vilniaus centinę telefono-telegrafo stotį. Prieš perduodant, vokiečiai pertraukė ir suardė telegrafo veikimą, o telefono stotis veikė turėdama vos kelis abonentus.

1920 m. rugsėjį lenkai, atsitraukdami iš Vilniaus, išsivežė visą Vilniaus telefono stoties aparatūrą, kurios vietoje buvo skubiai pastatytas 50 numerių telefono komutatorius.

Antrojo pasaulinio karo metu buvo sunaikintas beveik visas esantis telekomunikacijų tinklas: buvo išgrobstyta aparatūra, išardytos magistralės. Ryšių tinklo atkūrimas Lietuvoje prasidėjo 1944 m. vasarą. Per dešimt metų (1944-1954) Lietuvos ryšininkams pavyko atstatyti visus karo audrų sugriautus linijų įrenginius, ir nuo tada visi apskričių centrai turėjo operatyvų telefono ryšį su sostine Vilniumi.

Šį kartą tiek.

Pagarbiai,

Valentina.

Faktai surinkti:

Lietuvos ryšiams – 80. Straipsnių rinkinys. Vilnius, 1998.

Romualdas Razauskas, Alio! Telefono istorija, aforizmai, anekdotai. Vilnius, 2005.

http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/7944.html

http://www.teo.lt/press-archive/2003/723

http://www.transp.lt/lt/veikla/veiklos_kryptys?print=true

http://www.kvalifikacija.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=127%3Aviskas-apie-telefona&catid=42%3Astraipsniai&Itemid=66

Komentarai
  1. Barbora parašė:

    Įdomu. Ačiū. Laukiu naujų publikacijų.

  2. walentina parašė:

    Ačiū 🙂

  3. Barbora parašė:

    Kaip pasikeitė svetainės dizainas! Sveikinu atsinaujinus. Pratinsiuos prie naujos aplinkos 🙂

  4. walentina parašė:

    Ačiū už įvertinimą 🙂 Pagalvojau, kad pats laikas kažką pakeisti 🙂

  5. grumlinas parašė:

    Įdomus įrašas

    P.S. Naujo dizaino puslapis žymiai geriau skaitomas 🙂

  6. Joana parašė:

    O, kiek naujumo:) ir dar lapams krintant:)puiku.
    Dabar apie telefonus- net nupurto pagalvojus apie sovietinio
    periodo sistemą.Gatvėse- sudaužyti,darbe-negalima kalbėti,
    nes „trukdai“ kam nors laukti svarbaus skambučio :):)
    namuose- niekas neleidžia įsivesti,nes „nėra komutatoriuje numerių“.
    Vienas košmaras…..

  7. walentina parašė:

    O mes namuose turėjome tokį žavų telefoną – juodą, sunkų., alia senovinį. Man jis labai patiko :)))) Tiesa, net nežinau kada jį pakeiti tipiškas sovietinis modelis…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.