Sveiki,

Šiame įraše papasakosiu apie darbą, kuri dariau pastarasias kelias savaites su dideliu susižavėjimu 🙂

Tas darbas – parodos „Baltarusių etnografo Isako Serbovo 1911-1913 metų nuotraukų kolekcija Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje“ rengimas.

Prisimenu, kai pirmą kartą saugykloje pamačiau I. Serbovo nuotraukas. Jos buvo tvarkingai sudėtos į dėžutes, o tų dežučių buvo labai daug. Smalsumas nugalėjo ir štai aš jau ištraukiu nedidukes (6,5×10,5 iki 7,5×11) nuotraukas. Pasakyti, kad jos buvo gražios tolygu nepasakyti nieko. Nuotraukos tiesiog įtraukdavo, priversdavo nejaučia atsidurti Polesės kaime, šalia visų tų žmonių, pozuojančių fotografui. Tada norėjau, kad šias nuotraukas matytų.

Maždaug po metų nuo to laiko, kai pirmą kartą pamačiau kolekciją, mus aplankė dr. Olga Lobačevskaja. Ji papasakojo apie šias nuotraukas, jų autorių bei ketinimus paminėti 100 metų sukaktį nuo jo kolekcijos atsiradimo.

Šiemet Vilniaus universiteto biblioteka švenčia 440 metų sukaktį, kuriai paminėti rengiama konferencija. Tai buvo puiki proga pristatyti visuomenei bei tyrinėtojams Isako Serbovo kolekciją. Parodą parengė Vilniaus universiteto biblioteka ir Europos humanitarinio universiteto Baltarusijos istorijos tyrimų institutas.

Ši paroda – tai reta galimybė pamatyti kaip gyveno baltarusiai prieš 100 metų.

Vilniaus universiteto bibliotekos (toliau VUB)  Rankraščių skyriaus F46 – Vilniaus viešoji biblioteka ir senienų muziejus saugoma baltarusių etnografo, folkloristo ir archeologo Isako Serbovo (1871–1943) nuotraukų, kurias 1911–1913 metais jis darė keliaudamas po Polesės regioną, kolekcija. Šis gamtinis regionas apima pietų Baltarusiją, šiaurės Ukrainą, dalį Lenkijos bei Rusijos teritorijų. Pagal tuometinį carinės Rusijos administracinį suskirstimą I. Serbovas keliavo po Minsko gubernijos Bobruisko, Barysovo, Červenės, Mozyriaus, Pinsko, Rečycos ir Slucko apskritis.

Etnografo I. Serbovo keliones rėmė 1910 metais atsikūrusios Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyrius. Jų metu etnografas ne tik rinko medžiagą apie regiono gyventojus, jų etnografinį portretą, tautinį kostiumą, papročius ir tautosaką, bet ir stengėsi užfiksuoti visa tai nuotraukose, kurias parodydavo draugijos susirinkimuose. Autorius norėjo pabrėžti Polesės, savo gimtojo regiono, išskirtinumą bei savitumą, kurį iš dalies lėmė gamtinės sąlygos. Iš visų pusių apsuptose pelkių gyvenvietėse susiklostė savitas, uždaras, tylus, nepaliestas civilizacijos gyvenimo ritmas. Toks archajiškas Polesės regionas ir buvo etnografo tyrimų objektas.

Sunku tiksliai nustatyti, kiek nuotraukų kelionių metu padarė autorius. Vilniaus universiteto bibliotekoje (toliau – VUB) saugomoje kolekcijoje yra 425 nuotraukos.

Susipažinusi su VUB Rankraščių skyriuje Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyriaus fonde (F34) saugomomis I. Serbovo kelionių ataskaitomis, tyrinėtoja O. Lobačevskaja spėja, jog 1911–1913 metų kelionėse autorius galėjo padaryti ne mažiau kaip 2100 nuotraukų. Iki tol vyravo tyrinėtojo Ivano Tiščenkos daryta prielaida, jog I. Serbovas paliko apie 5000 fotografijų. Sunku pasakyti kiek iš šių nuotraukų autorius perdavė Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyriui. Yra žinoma, kad didesnė dalis 1911 metais darytų nuotraukų negatyvų sudužo, kai Smolensko konduktorius ir žandarai privertė.

 

I. Serbovą gabenti savo daiktus bagažo skyriuje. Mūsų dienas pasiekė I. Serbovo kelionių nuotraukų, perduotų į Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyriaus archyvą, kolekcija, kuri buvo saugoma Vilniaus viešojoje bibliotekoje, o dabar – VUB Rankraščių skyriuje.

Visos VUB saugomos kolekcijos nuotraukos yra su autoriaus aprašais. Viršutinėje nuotraukos dalyje I. Serbovas žymėjo fotografavimo vietą, apačioje – objektą. Portretuose autorius ne tik nurodo žmonių vardus, bet ir jų gyvenimo metus, ūgį.

 I. Serbovo fotografijose – Polesės gamtinio regiono kaimai, jų gatvelės ir gyventojai švenčių dienomis, valstiečių trobos, klojimai ir tvartai, žemės ūkio įrankiai ir šieno džiovinimo įrenginiai, tvarkingai sukrautos šieno kupetos, vėjo malūnai, medinės bažnytėlės bei kapinaitės su aukštais šiam regionui būdingais kryžiais. Etnografas užfiksavo ir valstiečių darbo akimirkas: moterys pjauna javus, rauna linus ir kanapes, verpia, skuta bulves, vyrai aria jaučiais ir ruošia šieną, vaikai gano avis…

Į fotografo objektyvą pateko ne tik Polesės šlėktos ir miestiečiai, bet ir įvairių religijų, tautinių mažumų atstovai – čigonai, žydai.

Polesės regiono gyventojai dažnai bijodavo fotografuotis. Daug įdomių ir juokingų atsitikimų užfiksuota I. Serbovas ataskaitose. Nepasitikėdavo žmogumi su fotoaparatu ir vietiniai policijos pareigūnai, kartą jis net buvo areštuotas.

Fotografas įamžino Polesės gamtą ir žmogaus poveikį jai: pelkių sausinimą, kelių tiesimą pelkėse, miško kirtimą, Oginskio kanalą, kuris pirmasis sujungė Baltijos ir Juodosios jūros baseinus.

Pagrindinį dėmesį I. Serbovas skyrė nykstančiai regiono archaikai. Jo kelionės vyko Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, todėl spėta užfiksuoti nepaliestas senosios Europos gyvenimo akimirkas. Po karo Europa ir Polesė pradėjo naują savo gyvenimo etapą.

Šį kartą tiek,

Pagarbiai,

Valentina.                                                                                                        

Parengta pagal dr. O. Lobačevskajos pranešimą „Коллекция фотографий белорусского этнографа Исаака Сербова в собрании отдела рукописей библиотеки Вильнюсского университета: к вопросу об истории создания, атрибуции и датировки“, kuris bus išspausdintas Vilniaus universiteto bibliotekos metraštyje.

Komentarai
  1. Barbora parašė:

    Nepaprastai naudinga ir įdomi kolekcija. Ačiū Jums už tokių lobių pristatymą.

  2. benamis parašė:

    Įspūdinga ir labai žavi kolekcija. Labai lengvai skaitėsi tekstas užkliūdamas už fotografijų.

  3. Egidija parašė:

    Puikios nuotraukos!
    Mane ypač „prikaustė“ ta, kur užfiksuota kaimelio gatvė – tokia plati su trobomis abipus kelio. Koks grožis – norėčiau ten gyventi 🙂 Ir, kadangi autorius surašė pozuotojų amžių, tai leidau sau pastebėti, kad vyrai susenę žyyymiau labiau, nei moterys. Kad ir toj nuotraukoj, kur pora stovi (F46-487) – argi vyras atrodo moters bendraamžis? 🙂

  4. iseivis parašė:

    Si parodele labai vykusi ir idomi. Nuotraukos puikiai supazindina ir perteikia to laiko gyvensena.

  5. walentina parašė:

    Ačiū visiems, kas domisi I. Serbovo nuotraukom, kas žiūrėjo parodą ir dar žiūrės!

  6. Petras parašė:

    Ačiū už įdomią kolekciją!

    Turiu klausimą: 1909-194? Vilniuje dab. 3-ių Vaikų globos namų teritorijoje Grybo g.nr.29 (buv. Senatorska 25) gyveno Dievo Motinos Gailestingumo vienuolės (Sióstry Matki Bożej Miłosierdzia), jų tarpe 1929 ir 1933-1936 m. šv. Faustina. Išliko tik seselių gyvenamasis namas. Gal kas turi nuotraukų ar žiinių apie kitus pastatus (globotinių , kepyklos, skalbyklos, koplyčios ir kt.). Ypač domina koplyčia, kurioje vietoje ji buvo, kaip atrodė ir pan.
    Ačiū.

  7. walentina parašė:

    Ačiū.
    Į Jūsų klausimą atsdakysiu, jog radau tik 2 senesnes šios vietos nuotraukas. Manau, kad jų galėtų būti daugiau (gal Vaizdo ir garso archyve turėtų arba Lietuvos valstybės istorijos archyve). Galėtumėte parašyti jiems užklausą, kad patikrintų ko jei turi.
    Taigi, valandos paieškų rezultatas toks – 2 nuotraukos čia: http://www.faustyna.pl/miejsca.htm#wilno
    Dar galite tas pačias nuotraukas pasižiūrėti čia (jeigu pirmas puslapis neatsidarytų): http://www.heritage.lt/km/laik/000b.asp
    Manau, kad galėtų būti kokių vaizdų šiame puslapyje, bet niekaip negaliu surasti, gal blogai vedu į paiešką raktinius žodžius ( http://audiovis.nac.gov.pl/ )

  8. Endriu... parašė:

    oi, kaip dekavoju…man praverte…

  9. walentina parašė:

    Vakar kaip tik buvome šios parodos atidaryme. Ji pakartotinai ir papildyta atidaryta „Vilniaus fotografijos galerijoje“ (įėjimas iš Didžiosios g. 19, Vilniuje). Tikrai buvo smagu ir nuotraukos kitame interjere atrodo kitaip. Paroda veiks iki gegužės 14, tad prašome užsukti 🙂

  10. […] !!!!!! Фото  этнографа Исака Сербова. Посмотрите па спасылцы что и как на голове у женщин и во что одеты, как все […]

  11. […] Jeigu neturėjote galimybės pamatyti parodą Vilniaus universiteto bibliotekoje, maloniai prašome užsukti į „Vilniaus fotografijos galeriją“ (Stiklių g. 4, įėjimas iš Didžiosios g. 19, Vilnius). Paroda veiks iki gegužės 14 d. Daugiau apie I. Serbovo kolekciją žiūrėkite: http://gidas.wordpress.com/2010/10/12/baltarusiu-etnografo-isako-serbovo-1911%E2%80%931913-metu-nuot… […]

  12. Андрій parašė:

    Дякую! дуже гарні фото! Розмістив новину у себе з посиланням на Ваш сайт!

  13. Anonimas parašė:

    А что за город Василевичи? И где он точно находился или находится ?

  14. walentina parašė:

    По данным исследователя коллекции О. Лобачевской, которые она передала нам, Василевичи находятся в Рогачевском р-не, Гомельской обл.

  15. Fktcm parašė:

    горад з 1971 г. Васілевічы Рэчыцкі раён Гомельскай вобласьці, на чыгунцы гэта прыпынак паміж Рэчыцай і Калінкавічамі…зараз каля 5 тысяч жыхароў…радзіма пісьменніка Івана Навуменкі.

  16. Александр parašė:

    Смотрел фото…На свою деревню … точнее на жителей… И сразу мысль закралась а вдруг предки на фото!! Читал в журнале АРЧЕ тоже про „полисье“ вот и там написано было что есть фото старой деревянной церкви в Василевичах… Как бы хотелось взглянуть… Известно что в Василевичах было три церкви Католическая, Православная, и одна не известная!
    Да Вы правы этот город породил трёх писателей.
    Ну что ж „Дорогу осилит идущий“ буду искать!!

  17. Valentina parašė:

    Искать придется недолго – Библиотека Вильнюсского университета совместно с Издательством Белорусской Энциклопедии планируют издать альбом всей коллекции Сербова! Скорее всего к концу этого года или в самом начале следующего. Следите за информацией в СМИ 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.