Sveiki!

Ar pastebėjote, kad po savaitgalio nuo Šv. Jonų varpinės, aukščiausio senamiesčio pastato – 68 metrai, buvo nuimti pastoliai?

Priminsiu, jog įgyvendinant projektą „Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio varpinės tvarkomieji statybos darbai“ bus sutvirtinti varpinės pamatai, laiptai ir sienos, antrame aukšte bus įrengta vienintelė Fuko švytuoklė Lietuvoje, demonstruojanti Žemės sukimosi aplinkdavo ašį efektą ir lengvų konstrukcijų stiklinis liftas. Juo vienu metu į 60 m. aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę galės kilti 4 žmonės.

J. Bulhako nuotrauka.

Rekonstrukcijos metu buvo atlikti polichrominiai ir architektūriniai tyrimai. Jų metu 13-14 metrų atstumu nuo bažnyčios archeologai aptiko dviejų lygiagrečių sienų liekanas, datuojamas XVI a. Spėjama, kad šioje vietoje buvo atvira arkinė galerija, kuri skyrė Universiteto teritoriją nuo Šv. Jonų bažnyčios. Tyrimais patvirtinta, jog dabartinės varpinės vietoje XV a. stovėjo masyvus pastatas, kuris galėjo būti skirtas gynybai. Pirmojo aukšto varpinės mūrai atsirado tuo pat metu,  kai vyko antrasis bažnyčios statybos etapas – XV a. Ant senojo pastato pamatų ir pirmojo aukšto mūrų 1610–1615 m. pastatyta naujoji varpinė.

1910 m.

Žinoma, jog varpinė labai nukentėjo 1737 m. birželio 2 d. kilusio gaisro metu. Iki mūsų dienų išliko netinkuoti ir per gaisrą apsilydę vidiniai sienų mūrų paviršiai. Rekonstrukcijos darbai vyko 1741–1743 m. Tyrinėtojo V. Drėmos nuomone, rekonstrukcijos projektą sukūrė ir darbams vadovavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas. Tuo pat metu buvo pastatytas ir vaško dirbtuvės priestatas. Mediniai varpinės laiptai įrengti apie XVIII a. vidurį – rasta juose įkirsta data „1746“.

 1774 m. inventoriuje varpinė minima tokia, kokia mes ją matome šiandien. Kompozicijoje susipina renesanso ir vėlyvojo baroko architektūros formos, įvairių orderių elementai. Pirmųjų trijų tarpsnių kampus paryškina piliastrai, ketvirtojo – kolonos, penktojo – įstrižai stovintys masyvūs piliastrai su dekoratyvinėmis vazomis. Tarpsnius skaido pusapskričių arkų angos su apvadais. Viršų juosia baliustrados su dekoratyvinėmis vazomis, dengia sudėtingo silueto stogas. Šeštame varpinės aukšte įrengta varpų pakabinimo konstrukcija.

J. Bulhako nuotrauka.

Stepono Batoro universiteto laikais.

Varpinė buvo planuojama remontuoti 1825 m. bei 1837 m. kada, planuojamam caro Nikolajaus I apsilankymui Vilniuje, policija įsakė nubalinti Šv. Jonų bažnyčios sienas ir iliuminuoti varpinę.

Sovietmečiu.

Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiams priartėjus prie Vilniaus rusų armija išsivežė varpus. Mūsų dienomis Šv. Jonų varpinėje yra žymaus varpų meistro Jono Delamarso 1675 m. nulietas žalvarinis varpas. Jis į varpinę buvo įkeltas po 1955–1957 m. remonto. Karūna – šešių ąsų, papuoštų angelų galvutėmis. Varpo liemenį puošia „Marijos su kūdikių“ horeljefas, herbas „Lapė“ (herbas „Lapė“ arba „Lapinas“ buvo Sapiegų giminės herbu) su inicialais K.S.I.S., žemiau – kartušas su autorių nurodančiu įrašu. Varpo pečius juosia dvi barokinių stilizuotų augalinių motyvų ornamento juostos ir religinio turinio įrašas. Spėjama, kad šį varpą Šv. Mykolo bažnyčiai užsakė LDK pakancleris Kazimieras Sapiega. Po Šv. Mykolo bažnyčios uždarymo 1888 m. varpas buvo perkeltas į Rasų kapinių koplyčią, o 1957 – į Šv. Jonų varpinę.

Iki rekonstrukcijos.

Iki rekonstrukcijos.

Rekonstrukcijos metu.

1933 m. remonto metu varpinės auksuotame burbule buvo rasta alavo dėžutė su 1791 m. daiktais. Tikėtina, jog tradicija įmūryti į naujai statomus pastatus kapsules su dokumentais gyvavo ir XVIII a., nes statytojai visais laikais norėjo įsiamžinti. Tais pačiais metais varpinės kupolas buvo padengtas vario skarda, sutvirtintas pakrypęs kryžius. Jis buvo nukaltas XVIII a. antrojoje pusėje vietos meistrų.

Po pastolių nuėmimo.

Po pastolių nuėmimo.

Viduje varpinės rekonstrukcijos darbai dar vyksta. Tačiau iš išorės ji atrodo baigta.

Šį kartą tiek,

Valentina.

Rašydama naudojau:

Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, Vilnius, 1988.

Bulotaitė N., Šv. Jonų bažnyčios varpinės istorija, remontai, gaisrai ir restauravimas//Spectrum, 2010 balandis Nr. 1 (12), p. 30-31. Prieiga per internetą http://naujienos.vu.lt/failai/SPECTRUM/Spectrum_12.pdf

Levandraitytė M. Varpinė atvers duris lankytojams// Spectrum, 2010 balandis Nr. 1 (12), p. 29. Prieiga per internetą http://naujienos.vu.lt/failai/SPECTRUM/Spectrum_12.pdf

Komentarai
  1. Julija parašė:

    Laukiu nesulaukiu kada bus galima patekti ir į vidų… 🙂

  2. walentina parašė:

    Manau ne tu viena 🙂

  3. Daumantas Liekis parašė:

    O aš žiūriu, vaidenasi čia man ar tikrai varpinė be pastolių 🙂 Linkiu Šv.Jonų bažnyčiai išlaikyt esamus šeimininkus.
    O Jums ir Jūsų kolegai, Valentina, pasiūlymas tebegalioja kiekvieną šeštadienį, 14:00 (Aš apie bažnyčios rūsius 🙂 )

  4. walentina parašė:

    Ačiū, ačiū už tokius aktualius mūsų dienomis palinkėjimus ir kvietimus 🙂
    Kai tik pasibaigs rūpesčiai, susiję su Vilniaus universiteto 440 metų jubiliejui rengiama konferencija ir paroda, pasistengsime nutaikyti savaitgalį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.