Sveiki.

Šiandien siūlau pakeliauti Raugyklos gatvės kiemais.

Raugyklos gatvė šaltiniuose dar vadinama „ul. Kwaszelna, Kwaszelnyj 1, Kvasnoj, Мал. Стефановская, Kwaszelna“.

Seniausi namai išliko gatvės pradžioje. Nuo gatvės vidurio pasirodo sovietmečiu statybos pastatai.

Ankstyvoji šios gatvės istorija glaudžiai susijusi su Šv. Stepono gatve. Ji apipinta legendomis, kuriuos byloja apie kadaise čia stovėjusį šventąjį Krivių miestą. Vyriausiasis žynys Lizdeika neatsitiktinai patarė didžiajam kunigaikščiui Gediminui įkurti sostinę šalia tos vietos, kuri primintų XIII a. kryžiuočių sudegintą dvasinį ikikrikščioniškos Lietuvos centrą.

Tačiau tikroji Raugyklos gatvės istorija prasideda nuo Rūdninkų priemiesčio atsiradimo. Jis susiformavo išilgai kelio į Rūdninkus, kur nuo XV a. buvo didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaras. Pavadinimas atsirado nuo šiame kelyje stovėjusių Rūdninkų vartų. Priemiestis už vartų užstatomas buvo lėtai. Šaltiniai mini, jog dar XIX a. čia būta vienaukščių medinių namų.

Šiame priemiestyje gyveno įvairios tautybės žmonių, tačiau daugiausia – žydų. Vlado Drėmos surinkti XIX a. šaltiniai mini išskirtinai šios tautybės gyventojus Raugyklos gatvėje. Neatsitiktinai šalia gatvės 1903 m. atsirado ir žydų sinagoga.

Minėtina, jog XVIII a. pab. – XIX a. pr. prie Šv. Stepono ir Raugyklos gatvių esančioje aikštėje vykdavo žaliasis turgus, kuriame buvo parduodamos daržovės ir vaisiai, atgabenti ne vien valstiečių iš provincijos, bet ir išauginti pačių miestiečių savo sklypuose, daržuose ir soduose tiek pačiame mieste, tiek priemiesčių dvareliuose.

Galima paminėti vieną 1829 m. skelbimą „Lietuvos kurjeryje“, kuriame tiksliai aprašytas šioje gatvėje stovintis namas.

Iš to skelbimo galime įsivaizduoti, kokie namai buvo XIX a. pradžioje: „Za Końskim targiem na ulicy zwaney Kwaszelna jest do przedania dom pod Nr. 1202 z oficiną, kuchnią, dwoma skłepami, z mieszkaniem dla czeladzi i dalszem gospodarskiem zabudowaniem, z obszernym fruktowym i  kwiatowym, z murowaną o dwóch piętrach altaną, ogrodem… oraz warzywnym ogrodem… do właścicieła w tymże domu mieszkającego“ („Kuryer Litewski, Nr. 87, 1829 07 22“).

XIX a. šioje gatvėje buvo žvakių fabrikėlis.

Nuo 1898 m. Raugyklos gatvės 17 numeriu pažymėtame name veikė Mejerio Bergerio vaisių vyno, gazuoto vandens, limonado fabrikas ir alaus pilstykla. Raugyklos g. 19 name tarpukaryje veikė Volfui Buršteinui priklausęs elektra varomas malūnas, kuriame dirbo 3 žmonės. Nuo 1905 m. Raugyklos g. 21 veikė Juzefo Klembockio ir sūnaus litografijos spaustuvė, šalia kurios Raugyklos g. 23 buvo ir B. Kleckino spaustuvė.

Šį kartą tiek.

Pagarbiai,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

Drėma V. Vilniaus namai archyvų fonduose, VII knyga. Vilnius, 2003.

http://www.contihotel.lt/index.php/pageid/177

http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=912&kas=straipsnis&st_id=16306

Pugačiauskas V. Vilniaus turgavietės ir mugė 1795-1830 metais: lokalizacija, specializacija, organizacija, prekės ir kainos. Prieiga internete http://www.minfolit.lt/arch/15501/15745.pdf

http://www.dominija.lt/senamiescio/istorija.html

Įdomu paskaityti: Markevičienė J. Pamiršta hipotezė apie Vilniaus miesto sandarą XV-XVI amžiuje. Prieiga internete http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/Menotyra/M-30.pdf

Komentarai
  1. aguona parašė:

    Įdomus blogas. Norėjau kažkada toj gatvėj gyventi – vieta tarsi ir centre, bet tuo pačiu nuošali, rami. Bet nusižiūrėtą butą kažkas nučiupo iš panosės .

  2. walentina parašė:

    Ačiū 🙂 Šiaip, asmeniškai man ši gatvė nepatiko. Jaučiausi nejaukiai, vis dairiausi, ar kas nepuola. Prie „kiaušinio“ tai tokia girtų valkatų kompanija sedėjo… Kiemai labai purvini, žmonės piktai stebi. Bet gatvės istorija buvo gana marga. Kai kuriuos gražiosios senamiesčio gatvės tokia pasigirti negali 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.