Sveiki.

Šį kartą siūlau paskaityti apie Naujosios Vilnios istorinę Alšėnų kunigaikščio pilį iš „Bychovco kronikos“

„… Ir ėmė Lietuvos, ir Žemaičių, ir Rusų žemę valdyti didysis kunigaikštis Romanas. Romanui gimė penki sūnūs: vyriausias – Narimantas (1), antras – Daumantas (2), trečias – Alšys (3), ketvirtas – Giedrys (4), penktas – Traidenis (5)

… Ketvirtasis brolis Alšys, persikėlė per Neries upę ir užtiko gražų kalną tarp kalnų, ties Vilnią, už mylios nuo jos žiogių, kur ji įteka į Nerį, priešais Rakantiškes (6), ir įkūrė miestą, kurį pagal savo vardą pavadino Alšėnais (7). Neilgai ten išbuvo. Jodinėdamas iš ten medžioti į girią už dvidešimties mylių nuo to savo miesto, užtiko gražų kalną, supamą aplinkui plačių lygumų ir pilną gėrybių. Jam ten patiko, ir jis ten apsigyveno, ant to kalno, prie Karobio (8) upės, įkūrė miestą; atsikėlė iš ten (9), ėmė kunigaikščiauti ir pasivadino Alšėnų kunigaikščiu (10)…“

R. Jaso pastabos:

  1. Narimanto vardas, matyt, paimtas iš Lietuvos metraščių, kur išvardijami Gedimino sūnūs. Čia minimas Gedimino sūnus Narimantas gyveno 1277-1348.02.02.
  2. Daumanto vardas, veikiausiai paimtas iš metraščių minimo XIII a. antrosios pusės Nalšios žemės kunigaikščio, persikėlusio į Pskovą ir tapusio Pskovo kunigaikščiu.
  3. Originale – Holszan. Vardas galėjo būti padarytas tiek iš Alšėnų vietovardžio (baltarusiškai Holšany), tiek iš Alšėnų kunigaikščių Alšėniškių pavardės (Holšanski). Čia minimas Alšys vaizduojamas Alšėnų kunigaikščių giminės, išmirusios 1555 m., pradininku, tačiau patikimuose šaltiniuose apie jį nėra jokių žinių. Pirmas iš dokumentų žinomas Alšėniškių atstovas buvo Jonas, Algimanto sūnus Alšėniškis, Vytauto giminaitis ir politinis bendradarbis, minimas 1390 m. ir vėliau.
  4. Originale – Giedrius. Vardas gali būti padarytas iš Giedraičių miestelio pavadinimo, ir iš kunigaikščių Giedraičių pavardės. Iš dokumentų Giedraičių giminės atstovai žinomi tik nuo XV a. pradžios.
  5. Kalbama apie istorinį asmenį – Traidenį (1271–1282). Traidenis iš tikrųjų turėjo keturis brolis, bet jie buvo ne Narimantas, Daumantas, Alšys ir Giedrys, o Borza, Lesis, Svelkenis ir Sirputis, kurie buvo perėme stačiatikių tikėjimą. Tryspirmieji žuvo karuose su Volinės Vladimiro kunigaikščiu Vasilka Romanovičiumi, Traideniui dar gyvam esant.
  6. Rokantiškės – senas Naujosios Vilnios pavadinimas. Kalbama, matyt, apie kalną kairiajame Vilnios krante, kuriame tebėra ligi šiol tyrinėti XVI a. renesansinės pilies griuvėsiai.
  7. Apie Alšios (Holšanų) ar panašaus pavadinimo vietovę, buvusią Rokantiškių arba dabartinės Naujosios Vilnios plote, trūksta žinių, bet matyt, kad XV ar XVI a. pradžioje tikrai būta kažkokio kunigaikščių Alšėniškių ryšio su Rokantiškėmis.
  8. Kalbama apie vaizdingą Alšėnų piliakalnį, esantį už kelių kilometrų nuo dabartinio Alšėnų (Holšany, Ašmenos rajonas, Baltarusija) miestelio, prie Alšėnų–Krėvos vieškelio.

Ištekantis iš Alšėnų piliakalnio pašlaičių Karobio upelis, pavadintas Rokabiu, yra minimas 1444 m. dokumente, kuriuo Jurgis Petkonis iš Žiupronių dovanojo Senosios Ašmenos pranciškonų vienuolynui lauką prie Rokabio upės. Iš dokumento aiškėja, kad ši upė lietuviškai vadinosi Leilupis.

Karobio upėvardis atsiliepia pavadinime Korabų kaimo, esančio prie to upelio, arti Alšėnų, pakeliui į Ašmeną.

      9. „… iš ten“ – iš Rokantiškių, arba senųjų Alšėnų (piliakalnio) į dabartinius Alšėnus.

      10. Kodėl Alšėnų miestelio įkūrimas siejamas pirma su Rokantiškėmis prie Vilniaus, o paskui su dabartiniais Alšėnais, neaišku, tačiau čia, matyt, turėjo reikšmės, kad tiek Rokantiškės, tiek Alšia XVI a. pirmajame ketvirtyje priklausė tam pačiam savininkui – Albertui Goštautui. A. Goštautas taip pat buvo Rokantiškių bažnyčios fundatorius.

Pagrindinis šaltinis:

„Lietuvos metraštis“, Vilnius, 1971.

Kitas įrašas bus iš „Bychovco kronikos“ apie Vilniaus miestą. Jau rašiau apie Vilnių Geogro Brauno atlase, apie Neries krantines grafo Tiškevičiaus kelionės metu. Visi šie straipsniai nurodo į įvairių laikotarpių miesto istorijos šaltinius. Tikiu, jog šaltinių teikiama informacija yra įdomi ir naudinga.

P. S. Gal kas esat girdėję apie Rokantiškių bažnyčią, funduotą A. Goštauto?

Šį kartą tiek,

Pagarbiai,

Valentina.

Komentarai
  1. […] Šį savaitgalį su draugu aplankėme Rokantiškių piliakalnį. Turėjome kelis tikslus: pamatyti kaip piliakalnio teritorija pritaikyta aktyviam poilsiui, […]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.