Sveiki,

Gerai žinoma, jog nuo 1832 metų Vilniaus universitetas, caro Nikolajaus I įsakymu buvo uždarytas.

Uždarytos Vilniaus universiteto patalpos ilgai nebuvo tuščios. Caro Aleksandro II politika buvo liberalesnė, todėl jo valdymo pradžioje galėjo atsirasti grafo Eustachijaus Tiškevičiaus vadovaujama intelektualų grupė, 1830–40 m. pasisakiusi už idėją įkurti Lietuvoje mokslinę draugiją ir muziejų. 1848 m. grafas E. Tiškevičius kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių dėl Provincijos muziejaus Vilniuje įsteigimo. Tačiau ši idėja buvo įgyvendinta šiek tiek vėliau. Manoma, jog draugijos ir muziejaus įkūrimui buvo kelios priežastys. Visų pirma, likvidavus Vilniaus medicinos chirurgijos akademiją bei Dvasinę akademiją perkėlus į Sankt Peterburgą, krašte neliko mokslo įstaigų. Iš kitos pusės, valdžios aparatas buvo suinteresuotas kontroliuoti patriotiškai nusiteikusių vietinių entuziastų veiklą.

1855 m. caras pasirašė įsaką dėl Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Senienų muziejaus įkūrimo. Senienų muziejus buvo įkurtas 1856 m., o pirmus eksponatus jam padovanojo grafas E. Tiškevičius. N. Keršytė savo tyrime „Lietuvos muziejai iki 1940 metų“ mini, kad caro valdžia Vilniaus Senienų muziejų likvidavo 1865 m. ir iš jo rinkinių likučių organizavo Vilniaus muziejų prie Vilniaus viešosios bibliotekos. Tačiau iš inercijos jis irgi buvo vadinamas Senienų muziejumi.

Vilniaus viešoji biblioteka buvo iškilmingai atidaryta 1867 m. gegužės 24 d. Ta dieną ją aplankė ir caras Aleksandras II. Ši scena užfiksuota garsaus dailininko Ivano Petrovičiaus Trutnevo paveiksle „Caro Aleksandro II apsilankymas Vilniaus viešojoje bibliotekoje“.

Biblioteka įsikūrė senojo Universiteto pastato sparne, kurį iki tol užėmė Archeologinė komisija, Senienų muziejus bei skaitymo kabinetai. Tačiau, jeigu Archeologinė komisija buvo užėmusi tik pirmąjį aukštą su P. Smuglevičiaus sale, kur buvo įrengta Senienų muziejaus ekspozicija, tai viešajai bibliotekai atiteko visi tris šio sparno aukštai: dabartinėje P. Smuglevičiaus salėje įsikūrė skaitykla, antrame aukšte – gamtos muziejus, o trečiajame – Senienų muziejaus ekspozicijos.

Prieš kurį laiką, tyrinėdama minėtąjį dailininko I. Trutnevo paveikslą, informacijos ieškojau Vilniaus viešosios bibliotekos ir muziejaus aukų (dovanų) 1867–1914 m. knygoje („Книга пожертвований въ Виленскую публичную библиотеку и музей“).  Jau tada kilo mintis atidžiau pastudijuoti knygos įrašus.

XVIII a. pab. – XX a. pr. tai kelionių ir ekspedicijų metas. Turtingesnių sluoksnių atstovai pradeda keliauti po užsienio šalis, o iš tų šalių namo vežtis įvairių retenybių, įdomybių. Taip pradedamos kaupti archeologinės, etnografinės arba gamtinės kolekcijos. LDK žemėms patekus į Rusijos imperijos sudėtį, iš dalies kelionių teritorija išsiplėtė. XIX a. atsirado draugijos, kurios domėjosi praeitimi, įvairių ekspedicijų metu rinko ir kaupė medžiagą. Tačiau tokių ekspedicijų ataskaitos labai dažnai susikoncentruoja į bendrų šaknų paiešką: slaviškų šaknų paieška vyko visų į Rusijos imperijos sudėtį įėjusių tautų aplinkoje. Dėl šios priežasties šio laikotarpio informacijos apdorojimas nėra visiškai objektyvus. Tuometinė aristokratija retai stengėsi ieškoti savęs ir savojo identiteto sukauptame pavelde. Greičiau tai dar buvo savotiškas mados šauksmas, o paveldo, kaip „savojo identiteto“ sąvoka taikytina nacionalinės valstybės aplinkoje. 

   

Taigi šiame tinklaraščio įraše pateiksiu įrašus apie eksponatus, kurie mano nuomone yra įdomūs. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi ir kiti eksponatai, kuriuos Universitetas gaudavo įvairiom progom. Todėl ateityje būtinai supažindinsiu Jus su kitomis dovanomis 🙂

Senienų muziejui ir Viešajai bibliotekai žmonės perduodavo knygas, rankraščius ir eksponatus (daugiausia ir dažniausia – monetas).

  1. 1867 m. spalio 7 d. Gardino iždo rūmų archyvaras J. Mironovičius paaukojo LDK etmono Sapiegos manifestų rinkinį, publikuotą 1699 m.;
  2. 1870 m. gegužės 26 d. akademikas I. P. Trutnevas padovanojo Vilniaus švietimo apygardos globėjo I. P. Kornilovo paveikslą paauksuotuose rėmuose;
  3. 1871 m. kovo 8 d. S. N. Kislinskaja padovanojo dviejų mumijų galvas;
  4. 1872 m. kovo 6 d. valstybės patarėjas N. A. Sergijevskis padovanojo Vilniaus Šv. Kankinės Paraskevos medinės cerkvės eskizą;
  5. 1872 m. birželio 30 d. JAV Karo ministerija paaukojo tris meteorologinius žemėlapius ir tris lyginamąsias meteorologines lenteles;
  6. 1872 m. gruodžio 28 d. Vilniaus Šv. Mikalojaus cerkvės dvasininkas P. Levickis padovanojo Šv. Vladimiro cerkvės Voluinės Vladimire nuotrauką;
  7. 1873 m. vasario 23 d. dvarininkas K. Šneideris  atsiuntė vieną mamuto iltį;
  8. 1874 m. sausio 15 d. M. A. Losevas paaukojo baltarusių kalba rašyta užkerėjimo tekstą, kuriame nurodoma kaip priversti asmenį įsimylėti;
  9. 1875 m. gegužės 31 d. iš valstybinio patarėjo J. F. Golovackio gautas varinis kirvis su apkaustu, kuri naudodavo Karpatų kalniečiai- guculai;

10.  1875 m. birželio 23 d. dvarininkas I. Fabijanovičius Okuličius paaukojo senovinį ginklą, panašu į ietį, rasta netoli Krėvos;

11.  1877 m. rugsėjo 23 d. valstybės patarėjas J. F. Golovackis padovanojo didelį vapsvų lizdą;

12.  1878 m. rugsėjo 24 d. karinis gydytojas Romualdas Bognickis padovanojo vestuvinį bulgarų diržą;

13.  1879 m. gruodžio 1 d. dvarininkas V. Bogomolec padovanojo dvi žalvarines senojo Egipto dievų statulėles, rastas Memfio kasinėjimų metu;

14.  1880  m. sausio 8 d. iš valstiečio K. Ivanovo buvo nupirkta lūšies iškamša;

15.  1883  m. gegužės 28 d. iš bulgarų kapitono gautas turkiškas rankšluostis, siuvinėtas šilku;

16.  1884 m. rugpjūčio 19 d. A. Zenkevičius dovanojo medinę klišę „Adomas ir Ieva rojuje“;

17.  1885 m. birželio 25 d. iš Turkijos pavaldinio S. [Safianovo] įsigyta krokodilo iškamša;

18.  1887 m. vasario 13 d. iš Kauno gubernijos (Ковенской губ, Ново-Александровского уезда, имения Миситовца) dvarininko J. Koreivos gautas teleskopas;

19.  1889 m. vasario 26 d. iš V. V. Griaznovo gautos tris [Senienų] muziejaus ir [Vilniaus viešosios] bibliotekos nuotraukos;

20.  1894 m. balandžio 30 d. gautas meteoritas. Apie jį rašoma: „Метеорит, вес в 2667 гр., упавший 10 сент. 1893 года за 2 часа до рассвета в дер. Забродье, Ошмянского уезда Виленской губ. на дом крестьянина Николая Шумтка. При падении метеорит сделал в крыше дыру, длинною в 12 вер. и шириною 4 вер…“;

21.  1896 m. vasario 15 d. iš J. Landsbergio įgyta 120 mineralų kolekcija;

22.  1898 m. gruodžio 16 d. kunigaikštis Gogenloe padovanojo dvi mumijas iš Egipto;

23.  1901 m. vasario 28 d. I. V. Giliarovskis padovanojo kardžuvės iškamšą;

24.  1906 m. gegužės 11 d. iš Vilniaus generalgubernatoriaus K. Kšivickio gauta 10 nuotraukų su Gedimino pilies vaizdais, Vilniuje;

25.  1907 m. birželio 19 d. gauta lėkštė, kurioje „Vilniaus gubernijos valstiečiai tikėjosi pateikti duoną ir druską Imperatoriui Aleksandrui II“;

26.  1910 balandžio 6 d. Vilniaus piešimo mokyklos vedėjas I. P. Trutnevas padovanojo savo tapybos paveikslą, vaizduojantį Imperatoriaus Aleksandro II apsilankymą Vilniaus viešojoje bibliotekoje, nutapytą 1867 m. birželio 13 d.;

27.  1910 m. gegužės 9 d. iš valstiečio K. Moknevičiaus nupirktas ketinis sprogmuo, rastas Pilies kalno papėdėje, Vilniuje;

28.  1910 m. rugsėjo 25 d. iš ponios Freinat buvo gautas džiovinto tarantulo, rasto Samaros gubernijoje, preparatas;

29.  1911 m. kovo 15 d. iš Romanovo buvo priimta dalis smauglio odos;

30.  1912 m. sausio 23 d. iš Romanovo gauti 110 titnaginių įrankių, rastų Gardino gubernijoje;

31.  1913 m. lapkričio 7 d. R. O. Voaldenbergas perdavė ietį, rasta Vilniuje, Totorių gatvėje, tiesiant kanalizaciją.

Čia pateikta tik maža įvairių eksponatų, perduotų Vilniaus viešajai bibliotekai ir Senienų muziejui, dalis. Džiugu, kad dalis eksponatų, minimų knygoje, iki šiol yra Vilniaus universiteto padaliniuose. Būtų įdomu, jeigu kas nors pasiryžtų ilgam tyrimui ir pabandytų atsekti visų eksponatų dabartinę buvimo vietą. Tai labai ilgas ir kruopštus darbas. Viena iš problemų ta, jog dauguma dovanų aprašytos gana paviršutiniškai (pavyzdžiui, 48 vaizdų ir tipų nuotraukos) ir jas būtų sunku identifikuoti.

Šį kartą tiek,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

Книга пожертвований в Виленскую публичную библиотеку и музей (F46-35)

Keršytė N. Lietuvos muziejai iki 1940 metų. Vilnius, 2003.

http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=774&kas=straipsnis&st_id=4566

http://lt.wikipedia.org/wiki/Eustachijus_Ti%C5%A1kevi%C4%8Dius

http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%92%D0%B8%D0%BB%D0%B5%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F_%D0%B0%D1%80%D1%85%D0%B5%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F_%D0%BA%D0%BE%D0%BC%D0%B8%D1%81%D1%81%D0%B8%D1%8F

 

Komentarai
  1. Barbora parašė:

    Dėkoju. I.Trutnevo paveikslo neturėjau.

  2. walentina parašė:

    Niekas neturėjo 🙂 Tik biblioteka. Jis „ilsėjosi“ mūsų saugyklose 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.