Vilniaus planai 19 a.

2010 m. liepos 30 d. Valentina paskelbė kategorijose: TIESIOG ĮDOMU, VILNIUS
Žymos: , , , , ,

Sveiki,

Šį kartą siūlau paskaityti apie carinės Rusijos Vilniaus miesto planavimo politiką ir pačių planų sudarymą. Ištrauką iliustruosiu XIX a. Vilniaus planais ir nuotraukomis, kuriuos surinkau besidomėdama Vilniumi.

„… Individualaus statybos reglamento vaidmenį atliko miestų planai

Miestų valdžią įtakojo caro valdžios ideologinė politika… Vilniuje (1831 m.) ir Kaune (1879 m.) įsteigtos Rusijos karinės tvirtovės, kuriuos užėmė nemažas teritorijas ir lėmė specifinių pastatų atsiradimą. Vilniuje kariuomenė perėmė daugelį vienuolynų ir didikų reprezentacinių rūmų…

Vilniaus gubernijos plano fragmentas.

Caro administracija siekė performuoti miestus pagal naujus planus. Projektiniai planai būdavo sudaromi pagal vadinamuosius „rusų miestų“ planavimo principus. Vėlyvojo klasicizmo laikotarpiu Rusijoje įsigalėjo reguliarus planai, rečiau – vėduoklinių gatvių tinklu. Tokiais planais neatsižvelgdavo į realias vietos gamtos sąlygas, privačių valdų ribas ir istorinę sanklodą. Formalus planimetrinis pradas Rusijos urbanistikoje dominavo iki XIX a. vidurio. Jis buvo perimtas iš Prancūzijos, kurioje susiklostė kaip dekartiško racionalumo raiška (didžiulė 1850-1860 m. Paryžiaus rekonstrukcija atlikta planimetriniais metodais). Europos valstybėse XIX a. egzistavo kitos dvi urbanistinės koncepcijos: angliškoji (įvairovė, tarybiškumas, gamtos ir dirbtinės aplinkos derinimas) ir baroko epochoje susiklėsčiusi itališkoji (miesto tūrių ir erdvių formavimas). Pastarąją koncepciją XIX a. antroje pusėje perėmė Austrija ir Rusija. Joje akcentuoti architektonikos, hierarchijos ir tvarkos principai.

1840 m. Vilniaus miesto plano fragmentas.

Griežtas geometrines schemas diktavę XIX a. pirmosios pusės planai Lietuvos miestuose nebuvo įgyvendinti tiek dėl lėšų stokos, tiek dėl realių sąlygų nepaisymo… Vilniui tuo metu paruošti net trys planai (1817, 1834, 1837), tačiau pagal juos nutiesta tik pagrindinė naujosios miesto dalies magistralė – Šv. Jurgio (Georgijevskij) prospektas…

1859 m. Vilniaus miesto plano fragmentas.

XIX a. antroje pusėje imta sudarinėti realesnius Lietuvos miestų planus. Jų paskirtis – reguliuoti intensyvėjusį statybų procesą. Naujas Vilniaus planas patvirtintas 1875 m., pagal jį miestas buvo tvarkomas iki pat 1940 m. Remiantis šiuo planu, plėtoti Lukiškių, Pohuliankos, Naujamiesčio rajonai, t. y. naujoji miesto dalis. Esamos  gatvelės ištiesintos, suformuotas taisyklingas stačiakampis gatvių tinklas, beveik vienodo dydžio perimetriškai apstatyti kvartalai. Išryškintas pagrindinis prospektas, nutįsęs nuo Katedros aikštės iki Žvėryno. Naujamiesčio ašis, kaip ir Kauno plane, pratęsė Senamiesčio ašį. Prie prospekto suplanuotos dvi aikštės: vienoje (dabar Savivaldybės) pastatytas ideologinis akcentas – Aleksandro Nevskio koplyčia, kita (Lukiškių) aikštė palikta tuščia, prie jos iškilo Justicijos rūmai. Ryškių reprezentacinių visuomeninės paskirties ansamblių pagrindinėje gatvėje neplanuota… Kadangi mieste daugiausiai statėsi privatūs asmenys, vyravo pelningi nuomojami namai, kurie ir lėmė pragmatinį ir drauge demokratišką naujosios miesto dalies pobūdį.

Vilniaus geležinkelio stotyje.

1875 m. plane bandyta šiek tiek zonuoti teritorijas. Palei geležinkelį, besitęsiantį pietiniu miesto pakraščiu, išsidėstė pramonės, įmonės, sandėliai, gyvulių skerdykla.

 
 

Skerdykla Paneriuose.

 

Nedidelių pramonės įmonėlių buvo Lukiškių pakraščiuose prie Neries, Užupyje. Jos nebuvo atskirtos nuo gyvenamųjų kvartalų. Reguliaraus planavimo bruožų XIX a. pabaigoje pasirodė Antakalnio, Šnipiškių, Naujojo Pasaulio (Naujininkų) rajonuose. Čia vyravo nedideli sodybinio pobūdžio namai. Tuskulėnus ir dalį Šnipiškių užėmė kareivinių miestelis. 1901 m. prie miesto prijungta buvusi privati Žvėryno teritorija; ji taisyklingai suplanuota ir apstatyta vilomis kaip kurortinė miesto vietovė…

Aleksandro Nevskio koplyčia.

Šaltinis: Lietuvos architektūros istorija. Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m., III tomas, Vilnius, 2000.  

Komentarai
  1. Barbora parašė:

    Ačiū – įdomu ir naudinga.

  2. walentina parašė:

    Man pačiai buvo įdomi ši medžiaga, tad pagalvojau, kad galima ją įdėti į tinklaraštį 🙂

  3. Blogorama #671 parašė:

    […] atrodė Vilnius, kol dar buvo mažas • dabar jame, sako, dviratininkams geriau nei Kaune • tai labai informatyvus miestas • […]

  4. Barbora parašė:

    http://www.lrt.lt/news.php?strid=5044&id=5537778

    Koks čia detektyvas? Kaip atrodo ta skulptūra? Gal turite jos nuotraukų? Labai laukčiau, nes lrt.lt publikacija neiliustruota.

  5. walentina parašė:

    Vat toks detektyvas 🙂 Pati nuotraukos neturiu, tačiau radau tokią nuotrauką, publikuotą „Vilnensyje“:
    http://naujienos.vu.lt/istorijos-ir-mitai/760-kristaus-skulpturos-atsiradimas-fakultete-galvosukis-istorikams

  6. Barbora parašė:

    Ačiū Jums. Belieka laukti restauravimo pabaigos ir stebėti, koks bus rastosios skulptūros likimas.

  7. Anonimas parašė:

    labai gaila, kad straipsnyje nenurodytas informacijos šaltinis.

  8. walentina parašė:

    ? Kur gi jis nenurodytas? Žiūrėkite prie žodžio „Šaltinis“ ir pamatysite….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.