Sveiki,

Bevartydama senas Vilniaus universiteto Observatorijos kiemo nuotraukas, pastebėjau vieną detalę. Ta detalė – senosios observatorijos priestato langų dydis. Kad lengviau būtų suprasti – tai dabartinės Bibliotekos direkcijos langai, esantys klasicistiniame priestate. Įprasta matyti ilgus siaurus langus. Tačiau atkreipiau dėmesį, kad tokie jie buvo ne visada.

Mūsų gidams puikiai žinoma, kad šis priestatas kiemą papuošė tik XVIII a. pabaigoje, kada Universitetas įsigijo sunkų astronominį prietaisą – dienovidinį kvadrantą. 1782-1788 m. Martyno Počobuto iniciatyva pagal architekto Martyno Knakfuso projektą buvo sukurtas priestatas, į kurį ir buvo atgabentas kvadrantas.

Šiuose XIX a. litografijose matome ilgus priestato langus, tokius, kokius esame įpratę matyti ir mūsų dienomis.

Tačiau XX a. pradžioje J. Bulhako darytos fotografijos fiksuoja mažesnius langus.

Vienoje nuotraukoje yra nurodyta data – apie 1925 m.

Šioje Stepono Batoro universiteto nuotraukoje matome dar pamažintus langus.

O šioje nuotraukoje langai jau atgavę savo pirminę išvaizdą. Įdomu, kada gi tai įvyko? Kadangi didžiausios statybos Stepono Batoro universitete vyko apie 1929 m., ruošiantis paminėti Vilniaus universiteto jubiliejų, galėtume spėti, jog būtent tada langai ir galėjo atgauti savo pirminį pavidalą. Tokiu atveju, paskutinė nuotrauka būtų datuojama vėliau negu 1929 m., o priešpaskutinė turėtų būti padaryta iki 1929 m.

Šį kartą tiek,

Valentina.

Komentarai
  1. Julija parašė:

    na ir pastabumas, Valentina 🙂 ir gerai, kad „atkeitė“ į „ilguosius“ – žymiai gražiau atrodo 🙂

  2. walentina parašė:

    Kartais vartai nuotraukas ir pastebi, jog kažkas čia ne taip 🙂 Tai va, dar pastebėjau, kad įėjimas į VU Centrinius rūmus irgi laiks nuo laiko pasikeisdavo (nuo ten, kur dabar iki ten, kur apsauga sėdi 🙂
    Man ilgi irgi gražesni 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.