Sveiki,

Kaip iš žadėjau Barborai, ištaikiau laisvesnę minutę ir nukeliavau į Vilniaus gatvę ieškoti nykštukų. Radau juos iškart. Ant vieno jų sėdėjo statybininkas, naudodamasis pertraukėlę skaniai traukė dūmą. Nusprendžiau netrukdyti darbo liaudžiai ir apsukau ratą aplink gatvę. Grįžusi įamžinau nykštukus 🙂

Sunkiau buvo surasti kokią nors informaciją apie juos. Kodėl būtent nykštukai? Kodėl būtent šiame pastate? Kaip ir tikėjausi, nykštukai yra tik pastato dekoro elementai. Kaip matosi iš datos, jie puošia pastatą nuo 1897 m. „Paminklų sąvadas“ taip apibūdina kampinį Vilniaus/Islandijos gatvių pastatą: „Gyvenamasis namas, būdingas XIX a. pab. istorizmo architektūros nuomojamasis namas… Triaukščiai gatvės korpusai juosia netaisyklingo plano ankštą vidaus kiemą…

Pietryčių ir pietvakarių fasadai, atgręžti į gatvę, pasižymi gausiu ir sudėtingu istorizmo orderiniu dekoru… Pirmas aukštas rustuotas; antro aukšto langus puošia platūs apvadai ir trikampiai sandrikai; trečio aukšto [langus] – korintiniai piliastrai. Fasadų viršuje – antablementas ir metalinė stogo tvorelė su mūro stulpeliais. Vertikalų ritmą sudaro intarpai, pabrėžiantys portalus… Korintiniuose kapiteliuose įkomponuotos fantastinės galvos, įvažiavimo angą puošia metalinės nykštukų figūros.

Daugumą mano matytų straipsnių mini 1764 m. šioje vietoje pastatytą pirmą mūrinį pastatą, kuris iki mūsų dienų neišliko. XIX a. vid. čia stovėjo dviaukštis pastatas, nuo 1857 m. priklausęs K. Jelenskiui. 1897-1899 m. naujas pastato savininkas Solomonas Minkovskis jį rekonstravo. Pastatas tapo triaukštis, su keturaukščiu kiemo korpusu. Minima, jog statyboms vadovavo architektas Konstantinas Korojedovas.

1989 m. pastato remonto darbus vykdė lenkų restauratoriai, tačiau 1990 m. darbai sustojo.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, teises į šį pastatą pareiškė Kanados pilietė Regina Epštein-Paul (dėl ko kartais pastatas vadinamas „Epštein“ vardu). Susigrąžinusi minėtą namą, 1993 m. R. Epštein-Paul pardavė jį verslininkui iš Gruzijos Valerijui Gelašviui. Iš jo pastatą nusipirko dabartiniai jo savininkai broliai verslininkai iš Rusijos Sergejus ir Nikolajus Sarkosivai.

Tačiau vidiniame kieme esančius nykštukus (kaip ir įspūdingus pastato interjerus) po pastato restauravimo pabaigos bus galima aplankyti. Bent jau tokią informaciją radau „Lietuvos Ryto“ publikuotame A. Pocienės straipsnyje: „…Atkurtą paveldą galės apžiūrėti ir visuomenė. Tokį įsipareigojimą Kultūros paveldo departamentui yra davę pastato savininkai…

Šį kartą tiek,

Pagarbiai,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, Vilnius, 1988.

http://www.balsas.lt/naujiena/183839/nusimete-skurdu-apdara/2

http://www.lrytas.lt/-12155929101213398555-skandalingai-pagars%C4%97j%C4%99s-vilniaus-pastatas-atgim%C4%97-naujam-gyvenimui-nuotraukos.htm

Komentarai
  1. Barbora parašė:

    Nuoširdžiausiai dėkoju. Per tokius karščius, kai lydosi net asfaltas, ėjote ieškoti nykštukų. Jaučiuosi kalta. Ir skolinga taurę vėsaus balto vyno ar bokalą atšaldyto alaus 🙂
    Kai tik pasitaikys atvykti į sostinę, bandysiu Jus surasti:)
    Gerai jau, gerai – negąsdinsiu:)
    Ačiū Jums.

  2. lyja parašė:

    o, ačiū, reiks paieškot tų nykštukų 🙂

  3. walentina parašė:

    🙂 Islandijos g. 1 – Vilniaus g. 31 🙂

  4. walentina parašė:

    Man buvo malonu jų ieškoti 🙂 Karštis… Taip, dėja tai šių dienų Vilniaus realybė 🙂
    P. S. Tikrai nieko nesate man skolinga, nebent norėtumėte susitikti 🙂

  5. troy parašė:

    Gelašvilis ir Sarkisovai.
    …beje šio namo privatizavimas viena iš skandalingiausių Vilniaus istorijų.

  6. walentina parašė:

    Tai jau supratau, kad šis namas daug skandalingų istorijų girdėjo 🙂

  7. Egidija parašė:

    Vakar kaip tik ėjau Vilniaus gatve ir atkreipiau dėmesį į tuos nykštukus. O juk kiek kartų vaikščiota ir kažkaip akis „neužkliuvo“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.