Sveiki, 

Jau ne kartą šiame tinklaraštyje pasirodydavo mūsų interjerų nuotraukos.

1929 m.

 Štai ir šį kartą – keli P. Smuglevičiaus ir Profesorių skaityklos vaizdai. Šio sparno patalpos keitėsi bene daugiausia. Pastoviausią šiame VU bibliotekos sparne išliko Bendroji skaitykla. Jėzuitų laikų bibliotekos aprašymą sutinkame L. Vladimirovo „Vilniaus universiteto bibliotekos“ istorijoje :“Bibliotekos salė buvo tinkuota gipsu, grindys –išklotos plytomis. Vienoje ir kitoje salės pusėje palei sienas, taip pat jos viduryje ir gale priešais duris buvo kimšte prikimšta spintų (iš viso 86). Skaitytojams prie kiekvieno lango buvo pastatytas pultas ir taburetė (iš viso 11 komplektų)… Bibliotekos sienas puošė religinio turinio paveikslai, graviūros, žemėlapiai. Knygos buvo suklasifikuotos ir sudėtos į spintas pagal pagrindines mokslo šakas. Prie kiekvienos spintos buvo pritvirtintos lentelės su esamų joje knygų šifrais. Kai kurios retesnės knygos buvo pritvirtintos prie sienos arba pulto grandinėmis, kaip tai buvo daroma ir kitose viduramžių bibliotekose…

1929 m. jubiliejinė ekspozicija.

Bendroji skaitykla sovietmečiu. Iš VUB RS F47-27

Sovietmečiu.

„Paminklų sąvade“ minima, kad Bendrosios skaityklos salė buvo puošta stiuko lipdiniais ir tapyba, kurie neišliko. Kitas svarbus salės pasikeitimas vyko kai joje buvo įsteigtas Senienų muziejus. Tačiau nuo Stepono Batoro universiteto laikų, per visą Sovietinį laikotarpį, šį salė mažai tepakito.

Daugiausia šiame sparne keitėsi P. Smuglevičiaus salė ir dabartinė Profesorių skaitykla.

Griznovo tapyba P. Smuglevičiaus salėje.

Stepono Batoro universiteto laikais.

1929 m. jubiliejinė paroda.

Apie 1956 m.

Seniausia salė, vėliau gavusi P. Smuglevičiaus salės vardą, jėzuitų laikais atrodė gana niūriai – jos sienas puošniosios freskos padailino tik XIX a. pirmojoje pusėje. „Likvidavus po 1863 m. sukilimo Archeologinę komisiją ir įkūrus jos vietoje Vilniaus Viešėją biblioteką, pasikeitė ir meninis salės apipavidalinimas. Senoji klasikinė sienų tapyba buvo užtepta, o P. Smuglevičiaus drobės nupiešti plafonai nudraskyti. Vietoje jų salė buvo dailininko Griaznovo dekoruota bizantiškuoju ornamentu. Taip ji ir išliko iki 1929 metų… 1929 metais, pažymint 350-sias universiteto įsteigimo metines, buvo nutarta atstatyti senąjį klasikinį salės vaizdą. Restauravimo darbai buvo pavesti žinomam Vilniaus dailininkui Jurgiui Hoppenui. Nuimdamas bizantiškąjį sluoksnį, jis surado P. Smuglevičiaus tapybos liekanas ir, pasinaudodamas minėtąja A. Zametto litografija, pamėgino atstatyti salės tapybą, kiek galima artimesnę P. Smuglevičiaus sukurtam klasikiniam interjerui… Toje vietoje, kur anksčiau buvo P. Smuglevičiaus centrinis plafonas – deivė Minerva, vainikuojantį „garsus mūsų krašte ir universitete vyrus“, J. Hoppenas po tinko sluoksniu surado didelį alegorinį paveikslą, kilusį dar iš jėzuitų akademijos laikų (spėjama iš XVIII a. pirmosios pusės) ir vaizduojantį motiną bažnyčią Madonos asmenyje su Jogailaičių karūna ant galvos, priglaudusią po savo apsiaustu brolius jėzuitus, turbūt, akademijos steigėjus… “ Sovietmečių, salės interjeras irgi keitėsi – kai kurių freskų vietose pasirodydavo sovietinė atributika, dažnai keisdavo baldus. Kaip galima matyti iš 1958 m. nuotraukų, salės baldai buvo atsidūrę ir  III aukšte – Profesorių skaitykloje.

Stepono Batoro universiteto laikais.

Apie 1958 m.

1960 m. Iš VUB RS F47-43

Dabartinė Profesorių skaitykla atsirado tik XVIII a. viduryje. Čia buvo nekūrenami kambariai su stiklinėmis durimis. 1806 m. architektas M. Šulcas juos rekonstravo ir pritaikė bibliotekos patalpoms. XIX a. pradžioje architektas M. Podčašinskis sukūrė šios salės medines lubas su kesonais.

Restauruojant salę 1919 m., tapytojas F. Ruščicas atkūrė sieną juosiantį frizą su augalinių motyvų ornamentu. 1968 m. interjeras apdegė, o 1970 m., restauruojant salę, sienos nudažytos pirmine pilka spalva.

Šį kartą tiek,

Valentina.

Rašydama naudojau:

L. Vladimirovas. Vilniaus universiteto biblioteka, Vilnius, 1958.

Lietuvos TSR istorijos ir  kultūros paminklų sąvadas, 1 dalis, Vilnius, 1988.

Komentarai
  1. Inga parašė:

    Gražu žiūrėti, kiek daug skaitytojų buvo sovietmečiu… 🙂

  2. walentina parašė:

    O dabar ar mažai? 🙂 Sesijos metu, pavyzdžiui? 🙂

  3. Barbora parašė:

    Smagumėlis prisiminti. Ačiū. O gal ir Šv.Jonų bažnyčios interjero detalių galima būtų? Tų senesnių, prieš restauravimą. Visi kampeliai savom rankom nučiupinėti, visos grindelės išplautos, kai buvo ruošiamasi VU 400-čio minėjimui.

  4. walentina parašė:

    Paieškosiu, bet bažnyčios interjero nuotraukų turiu tik kelias, daugiau pačios bažnyčios iš kemelių yra 🙂

  5. Barbora parašė:

    Ačiū, lauksiu:)Gaila, kad studijų metais tų detalių nenufotografavau(:

  6. Gintarė parašė:

    Labai įdomu! Keista – mokydamasi bendrojoj skaitykloj net nesusimąstydavau, kiek kartų čia jau mokėsi :))

  7. walentina parašė:

    Tikrai taip 🙂 Aš kartais pagalvoju, kas buvo patalpose, kurias mes užimam, kiek žmonių jose dirbo, kaip atrodė jų darbo vietos 🙂 Kažkiek vedėja papasakojo, bet mano smalsumui to maža 🙂

  8. Ačiū už foto. Smagu matyti kaip atrodė vietos prieš N metų, kuriomis visdar naudojamės ir mes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.