Sveiki,

Šį savaitgalį ir vėl keliavome po Gražutės regioninį parką (Zarasų rajone). Tad šį kartą – kelios kelionės akimirkų nuotraukos. Aplankėme Baltriškių Šv. Kazimiero ir Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčias, bei klaidžiojom Antalieptės/Zabičiūnų/Gutaučių apylinkėse.

Apylinkes lankėme grybaudami. Iki Gutaučių piliakalnio nuvykti nepavyko – jis buvo toli. Tačiau pametėme jį horizonte. Draugas pasakojo, kad vietinių žmonių žodžiais piliakalnyje vaidenasi.

Buvo sunku patikėti, kad kadaise, šiose apylinkėse buvo daugybė kaimų, vienkiemių, karčema. Mūsų dienomis – tai laukai, kuriuose ganosi gyvuliai ir styra buvusio kolūkio griuvėsiai.

 

Dėl sovietmečių vykdytos politikos, vietiniai gyventojai buvo išvaryti iš savo namų į kolūkį „Jaunoji gvardija“, kaimai paversti laukais…

Kitą dieną keliavome į Baltriškes, norėdami pamatyti Šv. Kazimiero bažnyčią. Prieš kurį laiką šiame kaime apsigyveno keturi vienuoliai belgai, kurie savo misija pasirinko bažnyčios priežiūrą. Broliai priklauso Tiberiados vienuolių bendruomenei (nauja pranciškonų vienuolių atšaka). Draugui teko lankytis pas vienuolius seniau kartu su Antalieptės bažnyčios kunigu. Jis žinojo apie jų siekius renovuoti senąja bažnyčią, todėl dabar buvo smalsu pamatyti, kiek gi jiems pavyko nuveikti. O pavyko nemažai. Mus pasitiko statybose paskendusi maža medinė bažnyčia. Vienuoliai pasiekė, kad būtų patvirtintas renovavimo projektas. Skaitome projektą, su kuriuo kiekvienas užklydęs gali laisvai susipažinti bažnyčios viduje. Motyvacija: renovuoti bažnyčią, kad ji ir toliau galėtų priimti jaunimą ir šeimas stovykloms bei rekolekcijoms Baltiškėse. Projektą planuojama įvykdyti per tris metus.

Baltriškių bažnyčia nėra labai sena. Jos istorija siekia XX a. pradžią, kai Adomas ir Elena Zavadskai dovanojo būsimai bažnyčiai 22 ha žemės sklypą. 1913 m. jame buvo pastatyti laikini maldos namai. Tai buvo medinis pastatas  šiaudais dengtu stogu, be bokštų, o bažnytinis varpas kabojo ant įkastų keturių stulpų. Altorius buvo baroko stiliaus, o virį jo kabojo Šv. Mergelės Marijos paveikslas. 1919 m. buvo pastatyta klebonija, o 1920 m. – tradicinių formų kaimo bažnyčia.

 

Ji buvo padabinta 20 metrų aukščio bokštu, papuoštu geležiniu kryžiumi, o viduje įrengti trys altoriai. Šventorius apjuostas akmenų mūro tvora. 1920 m. bažnyčios projekte buvo numatyta varpinė, tačiau ji pastatyta laikina. 1950 m. buvo sumūryta akmeninė varpinės siena, tačiau Tarybų valdžiai uždraudus statybas, varpas buvo pakabintas bažnyčios bokšte.

Karo metais į bažnyčią pataikė artilerijos sviedinys, pramušė lubas, bet nesprogo. Po karo bažnyčią suremontavo. 1970 m. medinių čerpių stogo danga pakeista į skardinę. Iki rekonstrukcijos bažnyčios būklė buvo prasta: stogo skardos surūdijusios, praleisdavo vandenį, pastatas nevienodai nusėdo, vidiniai kolonų pamatai silpni, bokšto lentos apipuvusios, karkasas netvirtas.

Mūsų kelionės metu matėme sutvirtintą bažnyčios bokštą ir naujos varpinės karkasą. Viduje dedamos grindys. Asmeniškai man bažnyčia paliko malonų įspūdį – maža, labai jauki kaimo bažnytėlė, kurią rūpestingos rankos išgelbėjo nuo užmaršties.

Toliau kelionė vyko į Salako miestelį.

Antalieptės marių pakrante nuvykome iki mažos medinės koplytėlės, žyminčios miestelio ribą.

Kadangi Salako bažnyčia yra labai garsi, apie ją buvo daug rašyta, o ir šios bažnyčios nuotraukų apstu, istoriją pristatysiu kiek galima trumpiau.

Legendomis ir padavimais apipintos Salako apylinkės minimos jau XIV a. Kadaise čia stovėjo didelis miestas, kurį puošė septynios bažnyčios. Visa tai esą prasmegę žemės gelmėse ar nugrimzdę Luodžio ežero banguose Šiaurės karo metu XVIII a. pradžioje…

Šaltiniai gi byloja ką kitą. Manoma, kad pirmoji bažnyčia Salake pastatyta apie 1496 m. Tais metais Mikalojus Petkevičius Salako parapijai dovanojo 3 valstiečius su žemėmis. Nauja bažnyčia buvo pastatyta 1674 m., o 1716 m. ji atstatyta kaip reguliarių atgailos kanauninkų rezidencija. Vienuoliai administravo ir aptarnavo bažnyčią iki 1832 m., kai carinės Rusijos valdžią ją uždarė, o pastatus nusavino.

Dabartinė bažnyčia pastatyta XX a. pradžioje, caro valdžiai panaikinus draudimą statyti ar atnaujinti katalikų šventoves. Po 1905 m. miestelį apėmusio gaisro buvo nutarta pastatyti mūrinę šventovę. Klebono kunigo Antano Križanausko rūpesčiu bažnyčios projektas buvo užsakytas profesionaliam architektui. Bažnyčia buvo statoma populiariu tuomet neoromaniniu stiliumi, su neogotikos bruožais. Skirtingai nuo kitų tuo meto Lietuvos bažnyčių, Salake vietoj tradicinio raudonų plytų mūro naudoti tašyti lauko akmenys. Sienas stiprinantys kontraforsai suteikia bažnyčiai papildomą stiprumą – iš tolo ji atrodo nepasiekiama tvirtove. Visiškai kitokia bažnyčia viduje. Nepaprastai storos sienos atima iš vidaus dalį erdvės, todėl įėjus nustembi, kad ji gana maža. Mums pasisekė – bažnyčioje repetavo choras, tad galėjome apžiūrėti bažnyčią iš vidaus. Kukli savo puošyba, aukštais vitražais bažnyčia atrodo jaukiai.

Dėmesį patraukė aplink bažnyčią iš girnų sudėtos skulptūros ir kryžiai. Kai kurios skulptūros skirtos Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui, kitos – Krikščionybės 2000 metų jubiliejui.

Tiek kelionių šį kartą,

Pagarbiai,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Baltri%C5%A1ki%C5%B3_%C5%A0v._Kazimiero_ba%C5%BEny%C4%8Dia

http://panevezys.lcn.lt/dekanatai/zarasu/baltriskes/

http://www.zarasai.lt/tic/index.php?kas=160

http://www.turistas.lt/kelioniu_aprasymai/automobiliu/zarasu_krastas_garseja_ne_tik_ezerais.html?Itemid=99

http://panevezys.lcn.lt/apie/sventoves/salakas/

http://lt.wikipedia.org/wiki/Salako_%C5%A0v%C4%8D._Mergel%C4%97s_Marijos_Sopulingosios_ba%C5%BEny%C4%8Dia

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2005-09-14-pasivaiksciojimai-po-lietuvos-baznycias-ruta-janoniene-salako-svc-mergeles-marijos-sopulingosios-baznycia/10849

Komentarai
  1. Egidija parašė:

    Valentina, o tai kol bažnyčias fotografavote visi grybai kitus šeimininkus susirado? Ir liko tik tie trys, nuo didumo nebepaeinantys ? 🙂 Ar vistik buvo ir daugiau? Laaabai noriu grybauti…

  2. walentina parašė:

    🙂 Šiuos grybus taip ir radome 🙂 Nežinau kieno jie, aš tik „pasiskolinau“ jų vaizdą 🙂 O grybaudami neradom nieko 🙁 Įtariam, kad prieš mus jau kažkas apsilankė, bet ir šiaip grybams dar anksti. Užtad laukinių žemuogių prisivalgiau sočiai 🙂

  3. MariukasM parašė:

    Kaip paskutinį kartą buvau tame krašte, visą reikalą sumovė lietus. Bet va tos girnos aplink Salako bažnyčią ir man įsiminė. Vis dar tikiuosi rasti laiko ir ten pakeliauti su dviračiais, nes pėsčiomis esu tose apylinkėse jau vaikščiojęs anksčiau.

  4. walentina parašė:

    Vietos nerealios, ką jau ir sakyti 🙂 Beje, kai tik atvykome prie bažnyčios irgi prasidėjo lietus, tik greit pasibaigė 🙂
    Man dar pasirodė įdomus antkapinis paminklas kunigui, turinčiam totorišką pavardę. Kadangi pas tamstą tinklaraštyje mačiau totoriškų kapinių nuotraukų, tai visai gali būti, kad kunigas buvo totorius.

  5. Adis parašė:

    Cool kadrai!

    Kaip suprantu, kažkur ten link Zarasų kažkokią „bazę“ turit? 🙂

    O Salaką planuojam po poros savaičių kaip tik aplankyt. Bažnyčia žiauriai domina.

  6. walentina parašė:

    🙂 Ta bazė vadinasi draugo senelių kaimas 🙂 Kažkur ties riba Antalieptė-Zabičiūnai. Tai paparamogaujam kai kaiman važiuojam 🙂 O prie Salako daug visokių poilsinių bazių matėm – mariuose net pirtis plaukiojanti yra. Pats Salakas nerealiai patiko, net bandėm kainas poilsio namuos sužinoti. Apskritai kraštas laaabai susitvarkė – vis pirtys, vienkiemiai, poilsiautojai… Tikrai verta aplankyti. O patsai geresnių nuotraukų padarysi, juk aš su savo „muiline“ ne visad pritraukiu kaip reik 🙂

  7. Adis parašė:

    A, tai iš esmės mes beveik provinciniai kaimynai 🙂 Mūsų „bazė“ – Dusetose, bet dalis giminės iš Antalieptės kilusi ar bent jau ten gyvenusi. Tai realiai pro Antalieptę kažkur kas 4-5 savaites pralek… OK, labai labai lėtai ir tvarkingai, ant 50, praavaažiuoojaaam…

  8. walentina parašė:

    Nuo Utenos iki Daugailių remontuojamas kelias verčia laaaaabai lėtai važiuoti :))) Man Dusetos labai patiko, jaulku 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.