Sveiki,

Apie šią bažnyčia nusprendžiau parašyti kelis žodžius dėl to, kad jos senų nuotraukų nėra daug, o savo archyvuose radau kelias. Maža bažnytėlė slepiasi Užupio rajone. Kadaise, ieškodami šios bažnyčios, praėjome gerą ratą, taip lengva ją pamesti iš akių 🙂 Tačiau koks gražus vaizdas atsiveria nuo kalvos, kurioje pastatyta Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia!

Vilniaus miesto aktuose rašoma, kad Šv. Baltramiejaus bažnyčia Užupyje atsirado 1644 m. Pirminė jos pastatymo vieta buvo pačiame Vilijos upės krante. Po 20 metų bažnyčia sudegė ir naujos bažnyčios fundatorius atstatė ją dabartinėje vietoje. Anuomet ši vieta buvo vadinama „Rojumi“ (Рай или Райский) nuo Jono Raiskio pavardės. Bažnyčia priklausė Šv. Augustino ordino broliams, dėl ko kartais ją vadindavo tiesiog Augustinų bažnyčia. Po sekančio gaisro, Šv. Baltramiejaus bažnyčia buvo atkurta tik 1823 m., o iki tol, sudegusios bažnyčios vietoje buvo koplytėlė.

Daugiau žinių randame „Lietuvos vienuolynų vadove“. Minima, kad prie šios bažnyčios 1644-1845 m. veikė  Šv. Augustino reguliariųjų atgailos kanauninkų, paprastai vadinamų „baltaisiais augustinais“, vienuolynas, kurį fundavo Jokūbas Pranevičius Zalamajus, finansavęs ir Rojaus kalvoje vykusią medinio ansamblio statybą. Po karo su Maskva, bažnyčia sudegė ir 1664 m. Jonas Raiskis jos vietoje pastatė mūrine koplyčią, kurioje ir vyko kurį laiką pamaldos. 1778 m. pagal architekto Martyno Knakfuso projektą vienuoliai pastatė oratoriją, kuri tėvo Augustino Stodolniko rūpesčiu tik 1823-24 m. buvo perstatyta į bažnyčią. 1882 m. puodžių cecho lėšomis buvo pastatytas bokštas.

Po 1831 m. sukilimo, uždarius Lietuvoje visų „baltųjų augustinų“ vienuolynus, bažnyčia perėjo vienuoliams bernardinams ir tapo Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardo bažnyčios filija. 1864 m., panaikinus ir bernardinų vienuolyną, filija panaikinta, bažnyčia uždaryta, tačiau leista mišias aukoti ateinantiems kunigams. Vienuolyno namai ir sodas perduoti Sudervės parapijai kaip beneficija (bažnyčiai jie grąžinti tik 1883 m.). 1878 m. iš Šv. Jonų bažnyčios čia perkeltas malonėmis garsėjantis Vilniaus Trakų vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas, kurį tada globojo puodžių cechas.

1949 m., po Antrojo pasaulinio karo, bažnyčia uždaryta, o tris mediniai barokiniai jos altoriai perkelti į Nemenčinės bažnyčią. Tarybų valdžios metais bažnyčioje įkurtos skulptorių dirbtuvės. 1997 m. Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia perduota Vilniaus baltarusių katalikų bendruomenei.

1934 m. žemėlapyje.

Šį kartą tiek.

Gero trumpojo savaitgalio,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

Акты, издаваемые Виленскою коммиссею для разбора древних актов. Том 20. Вильна, 1893.

http://vienuolynai.mch.mii.lt/V1-7/atgailos.htm

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_%C5%A0v._apa%C5%A1talo_Baltramiejaus_ba%C5%BEny%C4%8Dia

Nuotraukos:

Stanislaw Filibert Fleury. 1858-1915: fotografijos, Vilnius, 2007.

Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915. Vilnius, 2005.

Vestuvinė nuotrauka paimta:

http://sentimentai.wordpress.com/vestuves/

Komentarų nėra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.