Vokiečių gatvės kiemai

2010 m. gegužės 21 d. Valentina paskelbė kategorijose: VILNIAUS KIEMAI
Žymos: , ,

Sveiki,

Šį kartą siūlau pakeliauti Vokiečių gatvės kiemais. Senieji pastatai išliko tik vienoje šios gatvės pusėje. Kitos pusės pastatai sudaro vieną didelį kiemą.

Šaltiniuose sutinkami tokią šios gatvės pavadinimai – Die Deutsche gasse, Gasztoldowska, Monetowa, Немецкая, Niemiecka, Vokiečių, Muziejaus.

Keliavau nuo Salomėjos Nėries gimnazijos Rotušės link, tad nuotraukas pateiksiu tokia tvarka. Vienoje vietoje pateikiamos vieno kiemo nuotraukos.

Vokiečių ir Trakų gatvių kampe (28/17) stovi ankstyvojo klasicizmo pastatas – Tyzenhauzų rūmai. Gotikinis namas šioje vietoje minimas dar 1579 m. šaltiniuose. XVIII a. antrojoje pusėje namą ir jo liekanas iš esmės perstatė ir išplėtė Antanas Tyzenhauzas. Projekto autorius galėjo būti tarnavęs pas Tyzenhauzą Verenos architektas Džiuzepė de Sakas. 1789 m. rūmai atiteko generolianei fon Fitinhofienei (buvusiai Zabielienei), todėl kartais rūmai vadinami Fitingofų rūmais. 1790 m. ji rūmus rekonstravo kaip manoma pagal architekto Martyno Knakfuso prajektą.

Apie 1807 m. remontui vadovavo architektas Mykolas Šulcas; buvo šiek tiek pakeistas interjeras; padaryta nauja laiptinė.

XIX a. antrojoje pusėje pastatas pritaikytas krautuvėms – pakeistos langų ir durų angos.

Lenkų valdymo laikais rūmų antrame ir trečiame aukšte buvo Sokolovskio viešbutis.

Miulerių namas (Vokiečių g. 26) jau buvo pristatomas viename iš anksčiau rašytų straipsnių.

Po 1944 m. gaisro liko tik namo sienos. 1945 m. rūmai atstatyti, 1957 m. rekonstruoti pagal architekto Algimanto Umbraso projektą – atkurta klasicistinė fasadų kompozicija, įrengti butai.

Vokiečių g. 24 – gotikinis Hozijaus namas. Namo pradžia siekia 1521 m., kai įsigytame sklype tris mūrinius namus pasistatydino Vilniaus pilininkas Ulrichas Hozijus. Vėliau namų savininkai keitėsi. Medicinos ir filosofijos mokslų daktaras P. Miuleris 1657 m. namus pardavė evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenei. Ne kartą namas degė ir buvo remontuojamas. 1973 m. pagal architekto Vytauto Užringio  projektą namas suremontuotas ir restauruotas. Rūsiai buvo padidinti ir sujungti su gretimo namo rūsiais ir juose įrengtas restoranas „Žemaičių alinė“.

Vokiečių g. 22 esantis gyvenamasis namas XVI a. priklausė S. Dopingui. Žinoma, kad XVII a. pirmojoje pusėje namą įsigijo didysis etmonas Kristupas Radvila ir padovanojo jį valdovo gydytojui Motiejui Votbekui-Letovui, kuris, savo ruožtu, perdovanojo pastatus Vilniaus evangelikų liuteronų bendruomenei. Ji įkūrė name prieglaudą. Pastatas smarkiai nukentėjo nuo 1737 ir 1749 m. gaisrų, atstatymo darbams vadovavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas.

Iki Antrojo pasaulinio karo namas buvo trijų aukštų. Tačiau nukentėjus per karą, namas liko dviejų aukštų.

Vokiečių g. 18/12, 20 namai sudaro Evangelikų liuteronų bažnyčios ir namų kompleksą. Tai gotikos, baroko ir istorizmo laikotarpio pastatai. Pirmoji bažnyčia, inicijuota LDK kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo, buvo pastatyta dar 1555 m. Namų kompleksas stovėjo jau XVI a. 1581 m. namai atiteko Vilniaus evangelikų liuteronų bendruomenei.

Vokiečių g. 16 stovi klasicistinio stiliaus pastatas, kurio vietoje kadaise buvo didikų Kiškų, vėliau Pacų namai. Manoma, kad tuo metu gotikinio pastato fasadą puošė spalvoti herbai. Po XVIII a. gaisrų pastatas pertvarkytas ir įgavo klasicistinių bruožų. XIX a. pradžioje namas atiteko marijavičių vienuolynui. Tuo metu jame buvo butai, stiklių dirbtuvė, užeiga, parduotuvės. Po karo buvo suremontuotas.

Vokiečių g. 10 yra gotikinių namų fragmentai, rasti 1981-82 m. atliktų archeologinių tyrimų metu. Istoriniuose šaltiniuose namai pirmą kartą minimi XVIII a. pirmojoje pusėje ir vadinami Vitebsko vaivados rūmais. Klasicizmo laikotarpiu pastatas rekonstruotas.

Vokiečių g. 8 yra Pacų rūmai. Turi gotikos fragmentų. Mūrinis pastatas šioje vietoje stovėjo jau XVI a. pradžioje. XVIII a. rūmai jau priklausė Pacų giminei. Jie buvo trijų aukštų, stačiakampio plano kieme stovėjo arklidė, ratinė, sandėlis. XIX a. pradžioje pastatyti triaukščiai kiemo korpusai. 1954 m. namas rekonstruotas pagal architekto Justino Šeiboko projektą.

 

Vokiečių g. 2 yra Šiuolaikinio meno centras. XVI a. pabaigoje-XVII a. pradžioje šioje vietoje buvo du pastatai. Centras pastatytas 1965-67 m. pagal architekto Vytauto Čekanausko projektą virš senų pastatų renesansinių rūsių.

Kitoje Vokiečių gatvės pusėje kadaise buvo žydų bendruomenės gyvenamieji kvartalai. Nukentėje Antrojo pasaulinio karo metais, pastatai dar kurį laiką stovėjo neremontuojami, kol buvo pradėti griauti. Dabartinė gatvė yra platesnė negu senoji. Ji buvo praplatinta XX a. Kartu prasidėjo ir šios pusės namų statybos šeštame praeito amžiaus dešimtmetyje.

Aplankius šios gatvės kiemus, gali pasakyti, kad asmeniškai man jie buvo patys nepatraukliausi iš visų iki šiol lankytų. Siaurus kiemai sausakimšai užstatyti transporto priemonėmis, didelė kiemų dalis uždaryta. Bet čia tik asmeminė nuomonė 🙂

 

Šį kartą tiek,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

Paminklų sąvadas, Vilnius, 1988.

Lisauskas V. Vokiečių gatvė ir gretimos erdvės, Vilnius, 2003.

http://www.vilnius.skynet.lt/ulicy_vilniusa.html

Komentarai
  1. lyja parašė:

    ačiū, buvo įdomu 🙂
    reikia dabar kokiam google maps susižymėti, kas ir kur 🙂

    na, ir tuose siauruose kiemuose galima rasti įdomių dalykų, pvz.:
    http://picasaweb.google.com/lh/photo/zWs7O8tPGVH1w9OpZ3lIsQ

  2. walentina parašė:

    Šita mačiau, buvau prie Pranciškonų gatvės kiemų jį įdėjusi (mes jį iš tos gatvės suradome). Džiugu, kad patiko 🙂

  3. lyja parašė:

    na, taip, priklauso iš kurios pusės užeisi: iš Pranciškonų ar Vokiečių

    dar vienas objektas, tačiau nepamenu ar tikrai iš Vokiečių g. kiemų, galiu ir painioti:
    http://picasaweb.google.com/lh/photo/b78vxqnIO6L6r3vwxCy0QA

  4. Eligijus parašė:

    Tyzenhauzų rūmuose iki 2009 m. veikė Vilniaus komercinio arbitražo teismas (Sokolovskio viešbučio patalpose).

    http://www.118.lt/imones/as/7444010?name=Vilniaus+teismas&act=&rgn=&det=0&actionId=27

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.