Dominikonų gatvės kiemai

2010 m. gegužės 14 d. Valentina paskelbė kategorijose: VILNIAUS KIEMAI
Žymos: , , ,

Sveiki,

Vakar turėjau laiko atnaujinti Vilniaus kiemų reportažus. Aplankiau trijų gatvių kiemus. Šį kartą pateiksiu Dominikonų gatvės kiemų nuotraukas su trumpa pastatų istorine apžvalga. Nuotraukos bus sudėtos keliaujant nuo Dominikonų-Universiteto link Dominikonų-Vokiečių gatvių sankryžų.

Dominikonų gatvė – viena seniausių ir puošniausių Vilniuje. Ji senojo Trakų trakto dalis. Pirmą kartą gatvės pavadinimas sutinkamas tik 1592 m. dokumente. Tačiau žinoma, jog gatvė buvo jau XIV a. Sutinkami tokie gatvės pavadinimai – Sw. Ducha, Dominikańska, Благовещенская (1864-1915), sovietmečiu vadinosi Garelio g.

Ši gatvė žinoma ne tik dviem puošniomis bažnyčiomis – Vilniaus Dievo gailestingumo šventove ir dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios ir vienuolyno ansambliu, bet ir garsių LDK didikų giminių rūmais. Šioje gatvėje buvo Pacų, Gureckių, Zavišų ir Sapiegų rūmai. Minėtina, kad dėl gausybės gyvenusių aukščiausių valstybės pareigūnų, gatvė kartais buvo vadinama Senatorių gatve.

Nepaisant to, kad gatvė buvo užstatyta mūriniais pastatais, jie nukentėdavo nuo dažnų Vilniaus miestą siaubusių gaisrų.

XVI a. gatvė beveik visa buvo užstatyta mūriniais pastatais, kai kurie iš jų jau turėjo nuo Vingrių šaltinių mediniu vandentiekiu atvestą vandenį.

Pacų rūmai, Dominikonų g. 11,  renesanso, klasicizmo ir istorizmo architektūrinių stilių pastatas. XVII a. rūmų vietoje jau stovėjo trys namai su rūsiais. 1668 m. jie priklausė didikui Andriejui Vainai. 1698 m. jau minimi nemaži rūmai su rezidentiniu – iš Dominikonų g. ir ūkiniu – iš Stikliu g. įvažiavimais. Po 1748 m. rūmai atstatyti. Tuo metu rūmai jau priklausė Trakų vaivadai J. Pacui. 1906-45 m. čia veikė Marijos Šlapelienės knygynas. 1968-73 m. rūmai rekonstruoti ir iš dalies restauruoti pagal architekto Antano Kunigėlio projektą. Juose įsikūrė „Vilniaus vandenų“ bendrovė (sovietmečiu – Vilniaus teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba).

Dominikonų g. ir Šv. Ignoto gatvių sankryžoje esančiame pastate išliko gotikiniai rūsiai. Gotikinis namas šioje vietoje pirmą kartą paminėtas 1536 m. LDK kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo privilegijoje; tuo metu ten įsteigta moterų špitolė. Po mūriniu vienaukščiu namu buvo trijų patalpų rūsiai su sale, perskirta ramsinės arkos. 1799 m. iškėlus špitolę, namas buvo padarytas triaukštis, jame įrengti butai. 1978 m. rūsiai restauruoti, juose sovietmečiu veikė „Senojo rūsio“ restoranas.

Dominikonų g. 12 XV a. pab. – XVI a. pradžioje buvo pastatyta gotikinė vienanavė Švč. Trejybės bažnyčia (dabar vadinasi Vilniaus Dievo gailestingumo šventovė). Po 1748 ir 1749 m. gaisrų ji buvo rekonstruota, pakeista jos orientacija, sumūrytos nauja presbiterija ir zakristija, pristatyti 2 bokštai. XVIII a. bažnyčia priklausė Vilniaus universitetui, 1781-1805 m. jos klebonu buvo Vilniaus universiteto rektorius, astronomas Martynas Počobutas. 1821 m. bažnyčia paversta Apsireiškimo cerkve. Ji atiduota kariniam daliniui. 1846-48 m. pakeisti fasadai. Po II Pasaulinio karo bažnyčia priklausė „Žalgirio“ sporto draugijai, vėliau LTSR kultūros ministerijai. 1971 m. pagal architektės D. Čepienės projektą ant senų pamatų atstatyta gotikinė trisienė apsida, padarytas naujas įėjimas.

Zavišų rūmai (Dominikonų g. 13) – ankstyvojo klasicizmo stiliaus su renesansiniais rūsiais. Rūmai šiame sklype buvo pastatyti XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Jie buvo U raidės plano, 2 aukštų, su medine galerija ir rūsiais. Tvora aptvertame kieme buvo arklidė. Sklypo pietiniame korpuse buvo pastatyti namai, priklausę miestiečiui A. Bujeriui. 1721 m. namas atiteko karininkui J. Gotui. Iki 1747 m. rūmų savininke buvo Zavišaitė-Radvilienė. Vėliau rūmus įsigijo Trakų vaivadijos iždininkas Turčinskis. 1752 m. rūmus nusipirko vyskupas Mykolas Zenkevičius. 1790 m. rūmai priklausė Milieriams. 1806 m. čia įsikūrė paštas. Sovietmečiu priklausė Vilniaus miesto telefono tinklams.

Dominikonų g. 14 sklypo vietoje LDK kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis nurodė Vilniaus burmistrui Ulrichui Hozijui pastatyti namą kaip Švč. Trejybės bažnyčios špitolę ir kleboniją. Gotikinis namas baroko laikotarpiu buvo rekonstruotas, vėliau nukentėjo per gaisrus. Caro vyriausybė name 1821 m. įkūrė karo ligonine. XIX a. antrojoje pusėje pastatas buvo rekonstruotas, įgavo istorizmo laikotarpio bruožų. Pirmojo pasaulinio karo metu čia veikė valgykla, vėliau – Vilniaus lietuvių studentų sąjungos būstinė.

Dominikonų g. 15 – Gureckių rūmai. XV a. pabaigoje- XVI a. pradžioje šiame sklype stovėjo gotikinis namas. XVI a. viduryje namas priklausė Strijkovskiui, vėliau Teodorui Lackiui. 1649 m. šį namą iš Lackio nusipirko Vilniaus universitetas. XVIII a. pirmojoje pusėje pastatytas pagrindinis ir naujas korpusai. Akademija šio pastato butus nuomojo smulkiems amatininkams. 1775-90 m. namas priklausė Gardino regentui Valentinui Gureckiui. Jo iniciatyva ir lėšomis pastatytas dviaukštis mūrinis pietinis korpusas, III aukštas ir fasado klasicistinio portiko imitacija. XVIII a. pradžioje rūmuose buvo dešimt įvairių parduotuvių. XX a. pradžioje – iki 1984 m. rūmuose buvo butai, prekybinės patalpos.

Dominikonų gatvės pastatai labai nukentėjo karų metu. Juos neremontavo, nugriovė, todėl nemažai pastatų šioje gatvėje statyti sovietmečiu. Vilniaus –Dominikonų gatvių sankryžoje stovėjusio magistrato pastato (buvę Sapiegų rūmai) irgi neliko. Platinant Vokiečių gatvę buvo išvalytos ir „Europos“ viešbučio bei gretimų pastatų liekanos.

Šį kartą tiek,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

Paminklų sąvadas, Vilnius, 1988.

http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/5/?itemID=67

http://www.vilnius-tourism.lt/topic.php?tid=26&sid=34&aid=228&more=y

http://mytrips.lt/Marsrutai/Vilniaus-marsrutas-Vilniaus-rumu-istorija/27

http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/24822.html

http://www.vilnius.skynet.lt/dominikonu.html

Komentarai
  1. Julija parašė:

    nuostabu! netrumpas, bet labai įdomus 😉

  2. walentina parašė:

    Tikrai nerumpas 🙂

  3. grumlinas parašė:

    Ačiū už puikų reportažą. Varyk ir toliau – tikrai įdomu sužinoti dalykų apie paauglystėje/jaunystėe vaikščiotas vietas, kai visos tos istorijos nerūpėjo ir jomis nesidomėjau 😉

  4. A parašė:

    Šalia Salomėjos Neries gimnazijos dar buvo gaisrinė su bokšteliu.
    Čaplinsko knygutėje yra daugiau apie tai. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.