Sveiki,

Prieš kurį laiką epaveldo svetainėje radau dvi vieno Vilniaus kiemo nuotraukas, darytas J. Bulhako. Iškart atpažinau šį kiemą, nes teko jame apsilankyti. Kai pirmą kartą pamatėme kiemą (kokiais 2007 m.) jis atrodė labai jaukus, senovinis. Jame žydėjo gėlės, o suteikė kiemui dar didesnio jaukumo. Pagalvojau tada, kad iš gatvės pusės namai atrodo visai nejaukiai, o čia viduje toks gražus kiemas…

Pamačius seną J. Bulhako nuotrauką „Kiemas Tilto gatvėje“ nusprendžiau grįžti į minėtą kiemą ir nufotografuoti jį palyginimui. Deja, buvau nemaloniai nustebinta iš kažkur atsiradusios geležinės  tvoros, kuri dalina kiemą į dvi dalis. Už tvoros lakstė piktas šuo, gerokai išgąsdinęs nekviestą lankytoją. Gėlių irgi nebesimatė. Užtat dabar kieme karaliauja mašinos. Tiek mažai laiko praėjo, o tiek pasikeitimų. Atrodo, pirmas mano apsilankymas buvo lyg Bulhako fotografavimo laikais 🙂

Galbūt vertėtų sutikti su nuomone, kad Vilniaus kiemai praranda savo žavėsį ir nustoja būti mažosios bendruomenės susibūrimų vieta tik dėl mūsų pačių vidinių problemų, nenoro būti atvirais ir svetingais, amžino laiko neturėjimo ir abejingumo savo gyvenamai vietai. Kodėl vieni kiemai kasmet sužydi gėlėmis ir traukia aplinkinių dėmesį savo jaukumu, o į kitus antrą kartą nesinori užsukti?

Tiek pamąstymų šį kartą,

Valentina.

Komentarai
  1. linaskranauskas parašė:

    kairuoliškas įrašas 🙂 iš tikro, sunku suprasti, kaip „apsirūpinę“ žmonės nesuvokia, kad jiems geriau būtų gyventi tarp žmonių, o ne tarp tvorų.. tiek gamtoj tai galioja, tiek, pasirodo, ir vilniaus net senamiesty. o šitą kiemą žinau, esu tilto gatvėj gyvenęs, įdomių getų ten yra

  2. walentina parašė:

    Man buvo keista, kad per kelis metus žmonės tokių dalykų pridarė. Juk amžių stovėjo – beveik nepasikeitęs… Šis kiemas tikrai gražus, juk nedaug jų išsaugojo visas J. Bulhako nuotraukose užfiksuotas detales. Bandau atsekti kelis kiemus, kurie jo nuotraukose man pasirodė gražus, tai ne visi jie išlikę…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.