Maudyklės Vilniuje

2010 m. balandžio 9 d. Valentina paskelbė kategorijose: SENOJO VILNIAUS VAIZDŲ KAITA, VILNIUS
Žymos: ,

Sveiki,

Dauguma besidominčių senuoju Vilniumi matė S. Fleury nuotrauką, kurioje užfiksuotos maudynė Neryje. O kokios jos buvo, senojo Vilniaus maudyklės?

J. Jurkštas mini, kad viešosios Vilniaus maudyklės buvo statomos XIX a. prie Vilniaus upių. Pažymėtina, kad iki Carinės Rusijos valdžios pasirodymo Vilniuje, upių krantai mūsų šalyje nuo seno buvo privatūs. Esant reikalui, krašto valdovas liepdavo žemvaldžiams leisti naudotis krantu, bet pastarųjų nenoras vykdyti vietinės valdžios nurodymą lėmė tai, jog ilgą laiką krantų valymu ir tvarkymu niekas nesirūpino. Rusijoje gi, laivybinių upių, kanalų ir kitų vandens telkinių krantai juridiškai priklausė valdžiai. 1843 m. Rusijos imperijos vandens keliai naujai buvo suskirstyti apygardomis, o1857 m. buvo nustatytas „bičevniko“ (pakrantės plotas , skirtas laivybos reikalams) plotis – 10 sieksnių (19,5 m.).

Krantams tapus valstybiniais, būsimų maudyklų savininkai turėdavo juos nuomotis iš miesto. Pagal nustatytas normas maudyklės „turėjo būti trijų klasių, pastatytos iš geros medžiagos, išdažytos, su dušais, veidrodžiais, gerais baldais“. Jas turėdavo aptarnauti tvarkingai apsirengę tarnai. Rengiamos maudyklės neturėjo trukdyti navigacijai, o pasibaigus maudymosi sezonui, turėjo būti išardytos.

Tarp miesto valdžios ir maudyklių savininkų dažnai kildavo nesutarimų. Tarp maudyklių vyravusi konkurencija skatino savininkų pykčius ir skundų siuntimą net senato institucijai. Savo ruožtu miesto valdžia, patikrinimų metu, rasdavo daug netvarkingų maudyklių – sulūžusių, nešvarių ir nedažytų.

Manoma, kad pirmosios maudyklės pradėtos statyti apie 1815 m., dabartinėje Maironio gatvėje.

1855-1885 m. maudyklės buvo įrengtos palei kairįjį Neries krantą prie Pilies kalno. 30 metų jas nuomodavo Girša Šibūnas. Tačiau dėl pablogėjusios miesto sanitarinės būklės buvo nutarta maudykles perkelti į dešinįjį Neries krantą prie karinės žinybos sklypo. 1885-1896 m. šias maudykles nuomojosi Samuilas Zarinas, 1897-1902 m. – Chaimas Garkinas.

1903 m. Karinė žinyba uždraudė naudotis ankstesne vieta, todėl miesto valdžia teko svarstyti, kur galėtų perkelti maudykles. Buvo numatomi tokie variantai: perkelti maudyklių namelius tarp elektrinės ir Žaliojo tilto arba toliau nuo miesto centro – į Žvėryną, arba kairiajame Neries krante aukščiau Vilnios ir Neries santakos.

1909-1915 m. maudyklės buvo įrengtos kairiajame Neries krante aukščiau Neries ir Vilnios santakos, jas nuomojosi Osipas Andrejevas.

Rašydama naudojau:

Jurkštas J. Senojo Vilniaus vandenys, Vilnius, 1990.

Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915. Vilnius, 2005 

Komentarai
  1. MariukasM parašė:

    Įdomiai. Niekada net nenutuokiau, kad dėl maudyklų buvo tokios peripetijos.

  2. Jolita parašė:

    O kodėl tos maudyklės buvo tokios svarbios, jei miesto valdžia vis sukdavo galvas kur jas perkelti? Tai buvo iš reikalo praustis ar tiesiog pramoga?

  3. walentina parašė:

    Tisliai tai neatsakysiu. Asmeniškai manau, kad tai galėjo būti tuometinės valdžios priemonė parodyti miesto „pažangą“ ar prabangą. Imperijos laikais mėgdavo savotišką pompastiką, kurį turėdavo parodyti, jog valdžia rūpinasi miestu, o ir pats miestasyra „patenkintas“. Bet tai tik mano asmeniniai svarstymai.

  4. walentina parašė:

    Kažkur teko matyti vienos maudyklės projektą. Tikrai įspūdingas kompleksas. Dėja, dabar prisiminti kur aš jį mačiau nėra galimybių 🙁 Įtariu, kad mūsų bibliotkeos viename iš fondų. Gaila, kad iškart neišsisaugojau signatūrą, tad atrasti tą brėžinį dabar būtų laaaabai sunku…

  5. Polububijus parašė:

    Būtų gerai išvalyti upę ir įrengti vėl tokias 🙂

  6. walentina parašė:

    Sutinku, kad būtų gerai išvalyti upę ir jos krantus 🙂 Dėl įrengimo maudyklių – manau dabar centre tai jau nėra prestizo reikalas 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.