Sveiki,

Nesenai teko skaityti J. Franko „Atsiminimus apie Vilnių“. Tiesą pasakius, nesu labai didelė atsiminimų (memuarų) žanro mėgėja, bet ši knyga man patiko. Visų pirma, dėl autoriaus šmaikštaus ir kitoniško požiūrio (atvykėlio akimis) į Vilnių, palyginant jį su kitas lankytais Europos miestais. Didelį įspūdį paliko ir J. Franko tuometinės Vilniaus universiteto profesūros aprašymas -labai subjektyvus, tačiau žmogiškas, kitoks negu įpratusi matyti 🙂

Pasakodamas apie Vilnių, autorius pamini „Miulerio namą, kuriame nesenai buvo atidarytas kazino“. Susidomėjau ir nusprendžiau paieškoti kur gi buvo tas „Miulerio namas“. Pasirodo, apie šią vietą jau buvo išėjęs gana įdomus Mortos Baužienės straipsnis Lietuvos ryto portale „Pramogų arena Vilniuje veikė ir XIX a.“. Tiesa, straipsnyje pasigedau nuorodų į kai kuriuos šaltinius. Bet apie viską iš pradžių.

„Atsiminimų“ paaiškinimuose radau, kad Miulerio namas buvo Vokiečių gatvėje, ten, kur dabar yra 26 namas, nors kai kurie tyrinėtojai nesutinka su V. Drėmos atliktu  tyrimu ir šiam namui priskiria 24 numeriu pažymėtą pastatą. Pastarasis namas negalėjo būti Miulerio namu, dėl tos priežasties, kad priklausė liuteronų bendruomenei. Minėtina, kad painiavos namo identifikavimui įnešė iki Antrojo pasaulinio karo egzistavusi kita Vokiečių gatvės numeracija – ji prasidėjo nuo Trakų g. kampo ir dabartinis 26 namas turėjo 3-ąjį numerį.

V. Drėma štai ką rašo apie šį namą: „Antrieji dideli rūmai (pos. 374, Nr. 3, dab. Vokiečių g. 26) vienodai pavaizduoti abiejose išklotinėse kaip trijų aukštų, 12 sąramų ankstyvojo klasicizmo fasadu pastatas. Dabartinį jų  eksterjerą sukūrė 1773 m. architektas A. Kosakauskas. Šie rūmai žinomi nuo XVI a., kada juos pastatė ir valdė Vilniaus pilių prižiūrėtojas ir architektas U. Hozijus ir jo sūnus Jonas. XVIII a. rūmai priklausė LDK iždininkui J. Flemingui, vėliau Bžostovskiams ir Pociejams, o XIX a. – P. Miuleriui, kuris erdvias jų sales nuomojo koncertams, vaidinimams, baliams, karnavalams ir bajorų klubo (resursą) reikalams. Rūmuose spietėsi visas kultūrinis ir pramoginis miesto gyvenimas. Čia 1839-58 m. gyveno žymus Vilniaus kompozitorius S. Moniuška. 1944 m. rūmai buvo apgriauti. Juos restauruojant neišvengta architektūrinio suprastinimo.“ Supaprastinamą galima matyti pertvarkytame įvažiavime į kiemą – vietoj arkos, dabar stačiakampis. Rūmų fasaduose vyrauja pilka spalva, tamsesniais jos atspalviais išryškinamos architektūros detalės.

A. Kirkoras „Pasivaikščiojimuose“ irgi mini šį namą. Jis nurodo, kad už liuteronų bažnyčios praėję pro kelis įvairaus dydžio ir formos namus, galima išvysti didelį namą  su erdviais butais, kurį supa didelis kiemas su mažu sodeliu ir vidinėmis galerijomis palei aukštus. Jis vėlgi pabrėžia, kad Miulerių name metų metus vyksta įvairūs vieši pasilinksminimai, puotos, maskaradai ir koncertai.

M. Baužienė savo straipsnyje pabrėžia, kad rūmai buvo rekonstruoti ne 1773 m., kaip nurodo V. Drėma, o tik 1778 m.

XIX a. didesni rūmų kambariai buvo nuomojami. Dažniausiai šiuose namuose apsistodavo į Vilnių suvažiavę bajorai. Jau minėtame straipsnyje minimas toks atsitikimas: „Miulerio name esančiame kazino 1821 m. kunigaikštis Platonas Zubovas išvydo merginą, vilkinčią balta suknią, su ryškiai raudona gėle juodose it varno sparnas plaukuose, kurios negalėjo pamiršti. Kunigaikščio, vedusio iš neturtingos šlėktų šeimos kilusią gražuolę Teklę Valentinavičiūtę, santuoka nuskambėjo visoje imperijoje, tad motinos visomis išgalėmis puošė savo dukras, leisdamos į vakarus Miulerio salėje.“

1860 m. Miulerio namuose apsigyveno ir savo fotoateljė įsteigė iš Prūsijos atvykęs fotografas Albertas Sveikovskis. Paskutiniame XIX a. dešimtmetyje Miulerio name buvo apsistoję dailininkės Sofijos Dembrovskytės Romerienės šeima ir advokatas Mykolas Venslauskas su broliu Vytautu.

Kas šiame name dabar – galite matyti nuotraukose. Dėja, į kiemą užsukti nepavyko, nors labai traukė pažiūrėti, kas gi liko iš mažo kiemelio su sodeliu 🙂

Rašydama straipsnį naudojau:

 Frank J. Atsiminimai apie Vilnių. Vilnius, 2001.

Kirkor A. H. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir apylinkes. Vilnius, 1991.

 Baužienė M. Pramogų arena Vilniuje veikė ir XIX amžiuje //http://www.lrytas.lt/-12282936611226825921-pramog%C5%B3-arena-vilniuje-veik%C4%97-ir-xix-am%C5%BEiuje.htm

http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/poses/din%20vilnius%20vokieciu.htm

Šį kartą tiek,

Valentina.

Komentarai
  1. […] Pramogos senajame Vilniuje arba Miulerio r?m? istorija « VU Gidas […]

  2. Roma parašė:

    Kieme yra automobilių statymo aikštė – deja, jokio sodo. Jei vartai uždaryti, galite užeiti per optiką.

  3. beata43Beata parašė:

    Miulerių namai labai dažnai minimi S.Moravskio knygoje „Keturi mano jaunystės metai Vilniuje“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.