Sveiki,

Šį kartą – apie pastatą, kuris iki mūsų dienų neišliko.

Vyriausiasis tribunolas buvo aukščiausia bajorų luomo apeliacinė instancija LDK, įsteigta 1581 m. Jis buvo sukurtas bajorų byloms spręsti ir buvo renkamas iš pačių bajorų. Tribunolas buvo įkurtas ne tik dėl to, kad didysis kunigaikštis pats nespėdavo spręsti visų apeliacinių bylų, bet ir dėl to, kad bajorai siekė savivaldos vyriausios teisėtvarkos srityje. Šio teismo sprendimai buvo neapeliuojami. 1633 m. konstitucija uždraudė didžiajam kunigaikščiu panaikinti Tribunolo sprendimus; antra vertus ir pats Tribunolas neturėjo spręsti bylų, priklausiusių didžiajam kunigaikščiui. Teisėjus į Vyriausiąjį tribunolą rinko vieneriems metams specialūs bajorų seimeliai. Kaip ir iš kitų teismų teisėjų, iš Tribunolo narių nebuvo reikalaujama specialių kvalifikacijų. Užteko, kad kandidatas buvo to pavieto bajoras, geras, pamaldus ir padorus žmogus, išmanantis Lietuvos teisę ir papročius. Tas pats asmuo negalėjo būti rinktas du metus iš eilės, nebent jis būtų išrinktas visų pavieto bajorų vienbalsiai.

J. Peška. Katedros vaizdas iš rytų. XVIII a.

Iš pradžių Lietuvos tribunolo posėdžių vieta buvo paskirta Vilniuje, Trakuose, Naugarduke ir Minske. Tribunolo Statutas nurodo tokias posėdžių vietas: „Vilniaus miestas: Vilniaus vaivadija ir Ašmenos, Lydos, Ukmergės bei Breslaujos pavietai ir dar Polocko vaivadija. Trakų miestas: Trakų vaivadija ir Gardino, Kauno, Upytės pavietai. O Žemaičiuose vyriausieji teismai turi būti daromi Raseinių mieste arba ten kur sutiks. O Naugarduko: Naugarduko vaivadija, Slanimo ir Vilkaviški pavietai, Brastos vaivadija ir Pinsko pavietas. O Minske: Vitebsko vaivadija, Oršos pavietas, Mstislavlio vaivadija, Mozyrio ir Rečicos pavietai“. Tačiau jau nuo 1588 m. tvarka buvo pakeista: etninės Lietuvos žemių bylos buvo sprendžiamos Vilniuje, o slaviškų žemių – Naugarduke ir Minske pamainomis. Tribunolas į Vilnių susirinkdavo praėjus dviems savaitėms po Velykų. Jo sesija tęsėsi 11 savaičių, kurių metu buvo sprendžiamos etninės Lietuvos ir Polocko žemių bylos. Naugarduke arba Minske tribunolas susirinkdavo praėjus 22 savaitėms po Velykų ir posėdžiaudavo 15 savaičių.

J. Oziemblauskas. Pilies vartai ir LDK Vyriausiojo tribunolo rūmai. 1835

Lietuvos Vyriausiojo tribunolo rūmuose Vilniuje taip pat buvo įsikūrę Vilniaus pilies ir žemės teismai. Vėlesnėse šaltiniuose jis dažnai minimas kaip „Izba Sądowa“.

M. Januševičius. Vilniaus pilys iš pietų pusės. 1840.

Prof. A. Janulaitis mini, kad „iš pradžių Tribunolas neturi nei nuolatinės vietos, nei savo būto, jisai važinėja paskirtaisiais rakais, o dirba svetimam bute“. Pradžioje įstatymas numatė, kad Tribunolo teismo vieta ir teisėjų apgyvendinimu turi pasirūpinti Pilies teismas. Teismui skiriama vieta pilyje arba „viešpaties (valdovo) kieme“, teisėjams duodamos padorios vietos mieste.

M. Januševičius. Vilniaus pilys iš pietų pusės. 1840.

1964 m. Žemutinės pilies teritorijoje atliktų archeologinių kasinėjimu metu buvo rasta dalis gynybinės sienos šalia buvusių Lietuvos tribunolo rūmų. Tačiau, kaip mini N. Kitkauskas, 1964 m. kasinėjimuose dirbę tyrėjai neatliko atkastų plytų išmatavimų, kas galėtų padėti rekonstruojant aptariamą Žemutinės pilies teritoirją. Tik 1999 m., rengiantis Žemutinės pilies gynybinės sienos kontūrą pažymėti Katedros aikštės grindinio paviršiuje, buvo atkasta dalis buvusių Vyriausiojo tribunolo pastato pamatų.

V. Drėma mini, kad pirmą kartą LDK tribunolo rūmai pavaizduoti tik 1737 m. „Fiurstenhofo“ miesto plane. Šiame plane pavaizduotas vidutinio didumo pailgas stačiakampis pastatas, stovintis į vakarus nuo Pilies vartų, kiek atitrauktas nuo gynybinės sienos į kiemo vidurį. Tyrinėtojas nurodo, kad geriausiai šis pastatas pavaizduotas 1808 m. J. Peškos akvarelėje „Vilniaus Katedra iš rytų pusės“. Rūmai čia parodyti iš tarnybinio kiemo pusės. Juos sudaro trys korpusai: vidurinysis aukštu laužytu stogu, penkių sąramų, su atvira galerija apačioje, kairysis dviejų sąramų korpusas perpus žemesniu stogu iš priekio turi gonkelį žemu vienašlaičiu stogu. Dešinysis vakarinis penkių sąramų korpusas dengtas tokiu pat stogu kaip ir rytinis.

V. Drėma nurodo, kad 1790 m. teismo dokumentų saugojimui arba archyvui prie Vyriausiojo tribunolo pastato buvo pristatytas atskiras korpusas. Tačiau R. Jurgaitis straipsnyje „Ar XVIII a. pab. buvo pastatyti Lietuvos Metrikos archyvo rūmai Vilniuje?“ suabejoja šiuo faktu. Iš nesenai publikuotų šaltinių, tyrinėtojas sužino, kad Vilniaus civilinės-karinės tvarkos komisijos prašymu tik 1792 m. Įstatymų sargybos buvo priimtas nutarimas rekonstruoti Lietuvos Vyriausiojo tribunolo pastatą pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą, pristatant naują salę ir po ja įkuriant kalėjimą. Šiam tikslui 1792 m. balandžio 4 d. Abiejų Tautų Respublikos iždo komisija pavedė architektui Giuseppe de Sacco vykti į Vilnių ir apžiūrėti LDK Vyriausiojo tribunolo pastatą, o ponui Kežniovskiui pusmečiui, greičiausiai rekonstrukcijos laikotarpiui, išnuomoti namą. Papildomą stimulą suremontuoti Tribunolo rūmus davė 1793 m. birželio 29 d. LDK iždo komisijos nutarimas tuose rūmuose įkurdinti  Iždo komisiją. Dokumentuose nurodoma, kad remontas turi būti atliktas iki rugpjūčio 15 d., nes šią dieną buvo planuojama pradėti Iždo komisijos darbą. Visi šie faktai rodo, kad Vyriausiojo tribunolo pastato rekonstrukcija galėjo vykti tik 1792-93 m. (dviem metais vėliau negu nurodo V. Drėma), kada ir buvo pastatytas atskiras korpusas. R. Jurgaitis apibendrina nurodo, kad nežinia, ar visi šie sumanymai buvo įgyvendinti ir rekonstrukcija užbaigta, nes Vyriausiasis tribunolas nebesusirinko nei 1793, nei 1794 m.

Esama ir duomenų, kad Vyriausiojo tribunolo rūmai buvo remontuoti dar 1800 m. Tada remontui buvo išleista 9792 auksinai ir 11 gr.

LDK Vyriausiojo tribunolo rūmai buvo nugriauti 1836 m. gruodžio – 1837 m. balandžio mėnesį.

Šį kartą tiek,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

Avižonis K. Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais. Kaunas, 1940.

Drėma V. Dingęs Vilnius. Vilnius, 1991.

Janulaitis A. Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas XVI-XVIII amž. Kaunas, 1927.

Jurgaitis R. Ar XVIII a. pab. buvo pastatyti Lietuvos Metrikos archyvo rūmai Vilniuje? (prieiga internete: http://www.istorija.lt/lmn/jurgaitis2005lt.html)

Kitkausks N. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai. Vilnius, 2009.

http://www.lietuvospilys.lt/data/ikonografija.htm

Komentarai
  1. elona v. parašė:

    Valentina, tu tikra „dingusio Vilniaus“ metraštininkė. Turiu ir konkretų klausimą- gal nerandu, jei esi apie tai rašiusi- tema: freskos ir kiti menai VU- lankytojai iš tiesų domisi, kur galima būtų sužinoti apie dabar nuolat rekonstrukcijos metu surandamus „netikėtumus“, pvz. freska dabartinėje filosofijos skaitykloje?

  2. walentina parašė:

    Apie tai rašė šiek tiek Vilnensis: http://www.vilnensis.vu.lt/kultra/41-kultura/1191-restauruoti-baldai-ir-senosios-puosybos-fragmentai-bibliotekoje Aš daugiau nesu atlikusi papildomo informacijos surinkimo 🙂

  3. kantas parašė:

    Tai straipsnį iš smalsumo paskatų rašyti teko ? Ar čia ruošiasi dar vieną namą „atstatyti“ (Prie Valdovų rūmų komplekto) ir užsakinėja žmonėms darbus? 🙂

  4. walentina parašė:

    Šį straipsnį rašiaus dėl to, kad aprašynėdama senuosius dokumentus labai dažnai sutinku Lietuvos Vyriausiojo tribunolo teismo pavadinimą. Kažkada teko ilgokai paieškoti, kur gi buvo šis pastatas. Kad darbas nenueitu veltui, parašiau į tinklaraštį. Matot, ne visi rašo „pagal užsakymą“, o ar yra planų atstatyti šį pastatą – nežinau. Bent jau neteko girdėti.

  5. kantas parašė:

    Tada tikėkimės teisėjų klanas nesumąstys prikelti savo „pamato tautai galabyti“ 🙂

  6. walentina parašė:

    Gal „neprikels“ pastato vidury kelio 🙂

  7. Brachka parašė:

    Vaizduose nuo Pilies g. ne tą pastatą pažymėjote: http://s40.radikal.ru/i090/1012/90/2db06ce8ed88.jpg

    Be to, matau, piešiniai ir jų legendos paimtos iš http://www.lietuvospilys.lt/data/ikonografija.htm , tuo tarpu pirmo iš jų tikras autorius yra italų architektas Pietro de Rossi, ir nutapė jį ne vėliau kaip 1811 m. http://www.mb.vu.lt/unesco/grafika/rosi/anglu/emrosi.htm

  8. walentina parašė:

    Ačiū už pastabas, pataisiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.