M. K. Sarbievijaus kieme prieš 100 metų gyveno žmonės. Jie gyveno ir dabartinio puošnaus VU knygyno vietoje. Tada ir pastatų kontraforsai nebuvo papuošti raudonomis čerpėmis. Tada kiemas labai atitiko senojo jėzuitų Šeimynos kiemo, ūkinio kiemo nuotaiką. Tada nebuvo Vilniaus universiteto…

J. Bulhako nuotrauka.

J. Bulhako nuotrauka.

1958 m. fotografijoje kiemas atrodo jau kitaip…

S. Šimanskio nuotrauka.

Tuo metu tai Stuokos – Gucevičiaus vardo kiemelis.

Šiandien - 2010 02 01.

Šiandien – M. K. Sarbievijaus kiemelis. Jis yra vienas iš 13-os Universiteto senųjų rūmų ansamblio kiemelių. Dabar jame gyvena mokslas…

P. S. Norėčiau surinkti kiek galima daugiau Vilniaus universiteto ansamblio, bibliotekos salių nuotraukų gidų bloge. Juk ne visada internete aptiktos nuotraukos tinka rimtam leidiniu apie šią įstaigą, o internetiniame tinklaraštyje jos laisvai gali pasirodyti. Todėl tokiu nuotraukų be ilgo pasakojimo sulauksite ir daugiau 🙂

Pagarbiai,

Valentina.

Komentarai
  1. labaslietuva parašė:

    Labai jau tamsus butukas turetų buti knygyno vietoje.

  2. walentina parašė:

    Tikrai taip 🙂 Saulės nedaug matydavo.

  3. justina parašė:

    keista, kaip toks kiemas galėjo būt ūkinis.. Galvojau, kad gal Sarabievijaus kiemelis buvęs Žilibero botanikos sodas. Arba bent jau dabartinis Filologijos fakultetas buvusios Žilibero naudojamos patalpos.
    Botanikos sodo tinklarašty radau, kad Žilibero sodelis kitoj pusėj Pilies g. įsikūręs buvo..
    Pasirodo, meluodavau…

  4. walentina parašė:

    Sarbievijaus kieme jėzuitų laikais buvo ūkiniaia pastatai, arklidės ir bravoras. O vat Observatorijos kiemelyje, kuris anais laikais buvo vadinamas Kolegijos kiemu, iš tikrųjų buvo auginamos vaistažolės, nes tame pačiame kiemelyje buvo įsikūrusi jėzuitų vaistinė. Dėl Žilibero sodelio tai niekas ir nemelavo – iš tikrųjų pirmas botanikos sodelis buvo Pilies g. 🙂
    http://gidas.wordpress.com/2008/09/09/vilniaus-universiteto-botanikos-sodas/

  5. dailide parašė:

    Gardine Žiliberas (Jean E. Gilibert) [G] dirbo ligoninėje ir atlikdavo autopsijos tyrimus, kas nepatiko miestiečiams: už lavonų skrodimą tyčiojosi iš jo ir net apmėtydavo akmenimis. 1781m G persikelia į Vilnių atsiveždamas visą savo turtą: biblioteka, mokyklos ir gamtos kabineto įranga, viso buvo pakrauta 70 vežimų. 1872 Collegium Medicum kiemelyje (Pilies g. 22 (b 24)) G steigia botanikos sodą su nedideliais šiltnamiais [200m2 ~1000 taksonų]. Uždarius 1841m. Collegium Medicum herbariumas atiteko „Lyceum of Volhynia in Krzemieniec“ (dabar Kijevo Universitetas). Karaliaus Poniatovskio įsakymu G buvo paskirtas rūmų gydytoju o 1780m pats karalius buvo jo sūnaus Stanislovo krikštatėviu. Paskendęs darbuos G nepastebi, kad jo namuose gyvenantis prancūzas Berluc yra įsimylejęs į jo zmoną ir net mėgino G nunuodyti, bet išgelbeja G jo mokinys Onufrijus Orlovskis (Onufry Orlowski). Ta proga karalius Orlovskį už mokslininko išgelbejimą apdovanoja medaliu. 1783 G skubiai grižta į Lioną, dirba epidemiologu, 1793 išrinktas Liono meru, bet vėl tenka slapstytis nuo jakobinų teroro, nes gresia giljotina. Pavargęs 1814m miršta.
    Už nuopelnus vienas iš jo aprašytų augalų pavadintas „Gilibertia“. Jis pirmas moksliškai aprašė stumbrus ir mėgino įsteigti stumbrų veislyną.
    Collegium Medicum prie Pilies 22 (b. 24), taip šiandiena atrodo kiemas (zamkowa 22): https://sites.google.com/site/wilenskarodzina/photo-albums#zamkowa

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.