Iš Vilniaus gatvių apšvietimo istorijos…

2010 m. sausio 5 d. Valentina paskelbė kategorijose: TIESIOG ĮDOMU
Žymos:

Sveiki visi pasitikę 2010 metus!

Pirmas šių metų VU gido įrašas bus skirtas Vilniaus gatvių apšvietimui. Informacijos apie senojo Vilniaus apšvietimą pavyko rasti nedaug. Tačiau, manau, kad susidomėję skaitytojai galėtų aptikti ir daugiau tyrimų. Vienas iš pagrindinių šio pranešimo šaltinių – Martyno Valevičiaus straipsnis „Apšvietimas kaip architektūros modernumo simbolis“, kuriame apšvietimas suvokiamas kaip vizualinio meno išraiškos priemonė, tačiau aptariama ir dirbtinio apšvietimo atsiradimo istorija. Kažkiek žinių pavyko rasti ir 1968 m. Vilniaus istorijoje. Atskiri faktai prieinami ir internete.

Žibintas Didžiojoje gatvėje.

Kaip mini M. Valevičius, iki XVIII a. pabaigos pasaulyje buvo žinomi tik du šviesos šaltiniai – dienos šviesa ir ugnis, kuri ir buvo pirmasis dirbtinės šviesos šaltinis. Net didžiausi Europos miestai, atėjus nakčiai, paskęsdavo tamsoje dėl galimų gaisrų pavojaus. Iš rotušės bokšto būdavo stebima, ar po vakarinių varpo dūžių nešviečia kur žiburys. Jeigu kuris iš miestiečių, nepaisant draudimo, palikdavo neužgesintą ugnį, į jo namus būdavo siunčiamas tvarkdarys su įspėjimu. Miesto gyventojai kelią pasišviesdavo tik nešiojamais žibintais. 1602 m. dokumentuose užsimenama apie žibintus krantinėje prie Vilniaus Žemutinės pilies sienų. Galima manyti, jog jie buvo įrengti saugumo sumetimais, kad sargyba matytų visus, besiartinančius prie pilies, arba pašviesdavo iškraunant laivus. Žinomas ir kampiniame pilies bokšte nuolatos degdavęs žiburys, kuris būdavo švyturiu atplaukiančioms Nerimi valtims.

Žibintas Šv. Jurgio skvere.

XIX a. pradžioje apšvietimui buvo naudojamas kanapių aliejus. Išlikusios miesto pajamų/išlaidų knygos mini kanapių panaudojimą ne tik miesto apšvietimui, bet ir kanalizacijos valymui, bei plyšių užkaišymui. Žibintai buvo statomi ant stulpų arba kartais pritvirtinami prie namų sienų. Jie buvo paprasti, turėjo nuo vienos dagties iki keturių. Liepsną nuo vėjo apsaugodavo keturios stiklo plokštės.

Bernardinų gatvė nakty.

1824 m. greta tokių paprastų žibintų pradėti naudoti Varšuvos žibintai. Jie primena dar ir dabar kai kur naudojamą žibalinę lempą su apvaliu stiklu. Varšuvos tipo žibintams reikėjo išvalyto kanapių aliejaus, tačiau jie švietė daug skaisčiau ir todėl buvo statomi svarbiausiose miesto vietose.

Žibintas Skapo gatvėje.

1849 m. iškilo klausimas panaudoti apšvietimui spirito ir terpentino mišinį (78% spirito ir 22 % terpentino). Toks apšvietimas tuo metu dar buvo klaidingai vadinamas dujiniu. Naujo apšvietimo idėja kilo Vidaus reikalų ministerijoje, norint išplėsti dvarininkų gaminamo spirito rinką.

Elektros laidai prie Europos viešbučio Dominikonų gatvėje.

1862 m. žibinto nešiojimas Vilniuje pasidarė privalomas. Muravjovas net kreipėsi į carinę vidaus reikalų ministeriją, siūlydamas nedelsiant įvesti Vilniuje dujų apšvietimą (toks apšvietimas 1789 m. buvo įvestas Paryžiuje, 1807 m. – Londone, 1826 m. – Berlyne), nes pusiau tamsios gatvės esą padedančios plisti revoliuciniam sąjūdžiui. Pirmą Vilniaus miesto apšvietimo planą parengė prancūzas Žanas Lalansas. 1863 m. svarbiausiose gatvėse buvo nutiesti dujotiekio vamzdžiai ir 1864 m. spalio 22 d. pradėjo veikti naujas gatvių apšvietimas. Žibintai gatvėse būdavo kabinami ant 3 – 3,5 m. aukščio stulpų arba pritvirtinami prie pastatų. Kiekvieną žibintą reikėdavo centralizuotai aprūpinti dujomis, vakare uždegti, ryte – užgesinti, pastatyti dujų gamyklas ir saugyklas. Kaip pabrėžia M. Valevičius, „dujinio apšvietimo atsiradimas žymi ribą tarp savaiminio utilitaraus pasišvietimo ir kompleksinio suplanuoto apšvietimo…“ Vienas to meto Vilniaus laikraštininkas aprašė, kaip grupė žmonių tą vakarą sekiojo žibintus, ir garsiais šūkiais prie kiekvieno stulpo sutikdavo naujos šviesos pasirodymą.

Vilniaus elektrinė.

Vilniaus elektrinė.

Vilniaus elektrinė.

Besibaigianti sutartis su Lalanso dujinio apšvietimo kompanija, paskatino miesto Dūmą 1897 m. gruodžio 5 d. sudaryti komisiją, turėjusią parengti techninį projektą ir sąmatą elektriniam apšvietimui įrengti. Po kelių metų buvo nuspręsta atsisakyti Berlyno naujosios dujų bendrovės paslaugų, pastatyti centrinę elektrinę miesto lėšomis (išleidus 750 000 rub. vertės 5% paskolos obligacijų), patvirtinti komisijos techninį projektą ir pateikti jį derinimui.

Vilniaus elektrinė.

Pradžioje buvo nuspręsta elektrinę statyti šalia Bernardinų sodo, tačiau vėliau, derinant jos statybos vietą pasirinktas dešinysis Neries krantas.

Elektros stulpai Kalvarijų gatvėje.

1901 m. prasidėjo elektrinės statybos, kurioms vadovavo Vilniaus miesto inžinierius Vladas Malinovskis. Gatvių apšvietimui įrengti buvo pasitelktas rangovas – firma „Shukert and Co“.

Elektros stulpai trakų gatvėje.

Statybos buvo baigtos 1903 m. ir ant administracinio elektrinės pastato bokštelio pastatyta skulptoriaus Balzukevičiaus skulptūra „Elektra“ – moteris su laurų vainiku ant galvos, dešinėje rankoje laikanti žibintą su elektros lempute, o iškelta kairioji ranka skelbia naujos šviesos eros pradžią. Prie jos kojų parkritęs elektros šviesos apakintas vyras – kairiąja ranka prisidengia akis, o dešiniąja numeta gęstantį fakelą. Skulptūra 1957 m. buvo nugriauta, o 1994 m. vėl atstatyta.

Elektros stulpas prie Didžiosios žydų sinagogos.

Rašydama straipsnį naudojau:

Valevičius M. Apšvietimas kaip architektūros modernumo simbolis// Urbanistika ir architektūra, 2009 (internetinė prieiga – http://www.tpa.vgtu.lt/upload/urban_zur/tpa_vol33_no3_183-194_valevicius.pdf)

Vilniaus miesto istorija, Vilnius, 1968 m.

http://www.muziejai.lt/Prev_vers/Vilnius/vilniaus_elektrine.htm

http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=6709

http://mylimas-vilnius.blogspot.com/2009/05/izvalgos-4-vilniaus-dujinio-apsvietimo.html

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_elektrin%C4%97

Tiek šį kartą,

Pagarbiai,

Valentina.

Komentarai
  1. grumlinas parašė:

    Įdomus įrašas, nuotraukos – tikrai puikus rinkinys. Beveik gyvai pasivaikščiojau po Vilnių, artimesnį man žinomam, nei dabartinis. Ačiū!

  2. walentina parašė:

    Prašome 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.