Vilnius žiemą

2009 m. gruodžio 29 d. Valentina paskelbė kategorijose: SENOJO VILNIAUS VAIZDŲ KAITA
Žymos: ,

Sveiki,

Kaip ir kasmet miestas pasitiko žiemą… Kaip ir kasmet miestas ruošiasi įžengti į Naujuosius metus… Kaip Vilnius atrodė šiuo metų laiku? Atsakymą į klausimą galima rasti  senose nuotraukose. Jas papildo amžininkų pasakojimai apie Vilniaus miestą…

Šv. Jono gatvė.

 „1809 metų žiema Vilniuje buvo labai šalta. Termometras rodė 22, 24, net 26 [laipsnius] žemiau R nulio. Miesto vaizdas pasikeitė. Nuo pat aušros iš kaminų dūmų stulpai didingai kildavo į dangų. Pirmieji saulės spinduliai juos visaip nuspalvindavo“ Šviesulio diskas būdavo panašus į degančias anglis. Iš rūsių ir požemių į gatves virsdavo tirštas garas. Taip būdavo nors trumpam pravėrus langus, duris. Ant apledėjusių, beveik nepermatomų langų – keisčiausi piešiniai. Sutikti žmonės ir gyvuliai – visi apšerkšniję. Niekas nedrįsdavo stabtelėti gatvėje pasišnekėti, visi skubėdavo ten, kur jiems reikia. Paprastai atsainūs praeiviai įgijo susirūpinusių išraišką. Ausį rėžė gurgždantis po žmonių kojomis sniegas, rogių pavažų žviegsmas ir varpelių skambėjimas. Dažnai rogės prie miesto sienos priveždavo jau sušalusius valstiečius, tebestyrinčius tokiomis pozomis, kaip atsisėdo, tebevadelėjančius; arkliai net nepajusdavo, koks nepataisomas blogis ištiko jų šeimininkus. Mieste tokių nelaimių nebuvo; vadovybė pasistengė: dažnai keitė sargybinius (kurie, be to, vilkėjo kailinius, avėjo šiltais batais); šį tą nuveikė ir Labdarių draugija: visus pavargėlius sušildydavo, pamaitindavo sriuba ir duona“ (Jozefas Frankas).

Observatorijos kiemelis Stepono Batoro universiteto laikais.

„Vilnius labai gražus! Manau, tai visiems aišku… Tai yra tikras miestas, senas miestas… Visai kitoks negu, sakykim, Peterburgas, kuris atrodo lyg per vieną naktį pastatytas. Tas klasicizmas, kuris ten yra atvežtas iš Italijos ir dirbtiniu būdu persodintas… O Vilniuje matyti visi kultūriniai sluoksniai – ir gotika, ir barokas… Įvairūs stiliai eina vienas po kito; kaip sakoma, sulaidoti vienas ant kito… Vienoj vietoj matai kažkokią arką iš vienos epochos, kitoj – iš kitos… Yra, kaip sakoma, gyvas organizmas. Matai kiekvienos epochos žmogaus autentišką prisilietimą… Jis – tikras daiktas…“ (Petras Repšys).

Bibliotekos kiemas Stepono Batoro universiteto laikais.

P. Skargos kiemas Stepono Batoro universiteto laikais.

P. Skargos kiemas Stepono Batoro universiteto laikais.

 “ […] Margas ir įvairus buvo Vilnius – turtingas ir skurdus, puošnus ir kuklus, blizgantis ir apšepęs, tačiau visus šiuos socialinius kontrastus švelnino miesto jaukumas, tapybiškas įvairumas, intymus mastelis, gera topografinė padėtis, – vaizdingos Neries terasos ir rami užuovėja tarp miškais apaugusių kalvų. […]

Vilnius buvo gražus, Vilnius yra gražus, Vilnius, reikia tikėtis, bus visuomet gražus. Grožis yra amžinas. Tai duona žmogaus sielai, tai jo gyvenimo prasmė, tai būtina sąlyga jo laimei“ (Vladas Drėma).

S. Fleury. Prie Šv. Mykolo bažnyčios.

Šv. Mykolo bažnyčia.

Vilniaus Šv. Konstantino ir Michailo (Romanovų) cerkvė

„Vilnius, broli mielas, tai kalnai, ant tų kalnų dar aukštesni kalnai, o ant tų kalnų – baltos lyg gulbės cerkvės. Ir varpų skambesys aidų vakarą… Ir Vilnios šniokštimas bažnyčių papėdėje, – kito tokio slauno miesto, broli mielas, visame sviete nėra…“ (Pranciškus Skorina).

Bulhakas J. Lukiškių aikštė. 1914 m.

Vaizdas nuo Gedimino kalno.

J. Bulhakas. Vilniaus kiemas.

„Nesenai vienas mano draugų paklausė mane, kodėl taip atkakliai grįžtu atmintyje į Vilnių, į Lietuvą, kas matyti mano eilėraščiuose ir prozos raštuose. Į tai atsakiau, kad, man rodos, čia nebus emigranto sentimentalumas, nes nenorėčiau ten nuvažiuoti. Be abejo, čia veikia ieškojimas tikrovės, nušvarintos laiko tėkmės, kaip pas Proustą, bet yra ir kitas paaiškinimas. Vilniuje išgyvenau savo vaikystę, kada galvojau, kad mano gyvenimas susiklostys kaip nors paprastai, ir tik vėliau viskas tame gyvenime pradėjo painiotis, taigi Vilnius man pasiliko išeities tašku kaip galimybė, normalumo galimybė“ (Česlovas Milošas).

Rotušės aikštėje.

Vaizdas į Trijų kryžių kalną.

Bokšto gatvė.

„Vilnius pirmiausia yra kraštovaizdis, ir – būtent toks – sielos, kurią persmelkia saulėta gamtos malonė, būsena. Vilnius turi visus kaimo dvaro požymius, būdingus didžiuliam didiko dvarui, kur švaistomasi architektūros turtais ir tvyro paprastas supančios gamtos grožis… Žemės dvasia dar tebevaldo Vilnių […]. Vilnius groja kraštovaizdžio bei architektūros spalvomis ir darniai gieda Dievo ir žmogaus kūriniais. Vilnius meldžiasi baltųjų bažnyčių liaunais bokštais, byloja akmenų ir paminklų padavimais, šnekina kiemų bei skersgatvių aidu – jo būtis rami, paprasta ir nepaini […], jis gyvena veikiau skverbdamasis aukštyn ir gilyn nei skleisdamasis platyn ar besisukdamas aplink […]. Žemės dvasia vis dar tebevaldo Vilnių“ (Janas Bulhakas).

Bazilijonų vienuolynas.

Vaizdas į Šv. Jonų bažnyčios varpinę.

 … Jau dvylika! Nenoriu pavėluoti,

Iš karto į roges – ir aš lekiu.

Pečiai man kailiniais brangiais apkloti,

Jaučiuosi puikiai – šilta ir jauku.

Ir štai negaišdamas žengiu į salę,

Kur mūsų laukia nuostabi puota.

Prie šio turtingo vaišių stalo

Smagu ir gera būna visada […].

Per stalą svaidome žvilgsnius žaismingus,

Ir liejas žodžiai, sąmojai srove.

Įrausta damos, žavios ir svajingos,

Ne vienai net apsisuka galva.

Bet saulė jau užgeso nusileidus,

Ir skleidžia sutemas žiema gera.

Štai davė ženklą skirstytis dievaitės,

Subildo laiptai – ir svečių nėra.

Tas, kas dar tiki lemtimi akląja,

Pas „faraono“ lošikus paklius

Ar varinės mikliai lazda lengvąja

Po gelumbę  nutekintus dramblius.

Kai nusileidžia jau tamsa naktinė

Ir žiebiasi mieste namų langai.

Linksmybę savo baigęs kasdieninę,

Jaunimas lekia rogėmis smagiai.

(Ištrauka iš Adomo Mickevičiaus eilėraščio „Miesto žiema“, vertė E. Matuzevičius).

Vaizdas nuo Gedimino kalno.

Šv. Kazimiero bažnyčia.

Rašydama straipsnį naudojau:

Frankas Jozefas. Atsiminimai apie Vilnių, Vilnius, 2001.

Sakalauskas Tomas. Missa Vilnensis. Susitikimai su Vilniaus kūrėjais, Vilnius, 2006.

Su artėjančiais Baltojo Tigro metais sveikina VU gido kolektyvas ir Vilniaus universiteto biblioteka!

Komentarai
  1. Julius parašė:

    Labai aciu uz Jusu toki grazu darba!!! Su Naujaisiais Jus taip pat! Na ir su Kaledom (nors paveluotai)

  2. gražina parašė:

    Valentinute, su ateinančiais 440-aisiais Bibliotekos metais.
    Ačiū už nuostabų blogą, kuris leidžia kiekvienam pasivaikščioti ne tik po Universitetą, bet ir po senąjį Vilnių, už įdomias istorijas. Linkiu kad šiais ypatingais Bibliotekai metais tavo blogas atskleistų aibę netikėčiausių dalykų ir sužėrėtų ryškiausiom spalvom.
    Su meile
    Gražina

  3. grumlinas parašė:

    Žieminės senojo Vilniaus nuotraukos – gana retokas dalykas. Matyt, fotografavimas lauke tuomet nebuvo labai malonus 😉

    Su Naujaisiais!

  4. walentina parašė:

    Taip, labai retos. Net nežinau ar kitiems metams turėsiu iš ko paruošti 🙂 Su Naujais!

  5. walentina parašė:

    Ačiū, Gražina 🙂 Daug laimės ir šaunių 2010 metų!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.