Vilniaus „rojus“

2009 m. lapkričio 25 d. Valentina paskelbė kategorijose: SENOJO VILNIAUS VAIZDŲ KAITA
Žymos:

Sveiki,

Nesenai dar kartą teko praversti A. Kirkoro „Pasivaikščiojimus po Vilnių ir jo apylinkes“, kuriuose aptikau vieną gan įdomų paminėjimą. Kaip jau teko minėti, gana atsargiai vertinu šiuo autoriaus pateikiamą informaciją. Tačiau manau, jog atskirų vietų pavadinimai gali būti svarstomi ir ieškoma kitų šaltinių, galinčių juos patvirtinti arba paneigti, nes autorius išreiškia savo gyvenimo laiku vyravusią pavadinimų tradiciją.

Miesto panorama.

Įdomu pasirodė tai, jog „Pasivaikščiojimo“ parašymo metu, Vilniuje buvo tris vietos vadinamos „rojumi“. Antai Vokiečių gatvės pradžioje stovėjo tris namai su keistais pavadinimais: Rojus, Pragaras ir Gadynė. Minima, kad Rojus priklausė Čižui, o Pragaras ir Gadynė – našlei Jachimavičienei. Rojaus vietoje vėliau buvo Rosochackių namas. Kur tiksliai buvo tas namas neaišku, nes Vokiečių gatvė labai pasikeitė po Antrojo pasaulinio karo. Internete pavyko aptikti tik vieną paminėjimą su Rosochackių pavardės – Mykolas Rosochackis (neišaiškintu laikotariu) buvo Trakų žemės teismo teisėjus ir Vilniaus [pavieto] raštininku. Pagal pareigybes, galima įtarti, jog valdų Vilniuje Rosochackių šeima galėjo turėti. Po 1748 m. gaisro Vilniuje, visi tris namai sudegė iki pamatų.

S. Fleury. Vakarinė Rotušės aikštės dalis.

Vokiečių gatvė po II-ojo Pasaulinio karo.

Kitas „rojus“ buvo Užupyje, ant kalno, kur dabar stovi Šv. Baltramiejaus bažnyčia. A. Kirkoras mini, jog iki XVII a. net visas kalnas buvo vadinamas „rojumi“, o jo laikais šis pavadinimas baigiamas pamiršti. Įdomu, ar Bernardinų kapinės, esančios šalia minėtos bažnyčios, irgi buvo „rojuje“? 🙂 Tada į jį galima buvo gana lengvai patekti…

S. Fleury. Turgus Užupyje.

Užupio tiltas.

Paskutinė vieta, turėjusi „rojaus“ pavadinimą buvo už vizitiečių vienuolyno ir parko. Šią gražią vietovę su jaukiu parkeliu ir nuostabiu miesto vaizdu buvęs jėzuitų kunigas [Hrebnickis] 1785 m. užrašė Kūdikėlio Jėzaus namams. A. Kirkoras nurodo, jog ant mūro tvoros buvo biblinio turinio piešinių, iš ko galėjo kilti „rojaus“ pavadinimas. Net visa gatvė nuo Aušros vartų iki vizitiečių vienuolyno buvo vadinama Rojaus gatve. Jeigu gerai supratau, mūsų dienomis šio senojo Vilniaus „rojaus“ apylinkėse įsikūrė Vilniaus II-ieji pataisos namai. Kur ne likimo ironija? 🙂

Šv. Jėzaus širdies bažnyčia XX a. I pusėje.

S. Fleury. Misionierių tvenkiniai.

Šį kartą tiek,

Valentina.

Komentarai
  1. labaslietuva parašė:

    Vokieciu pradzioje prasideda gatvele ieinanti i Stikliu gatve, vietos, taip suprantu, buvo pacios varganiausios Vilniuje, lygtai apgyvendintos zydeliais. Ar ne del to pavadinimai negrazus atsirado?

  2. walentina parašė:

    Manau, kad jeigu būtų atsiradęs nuo to, būtų atsiradęs žymiai anksčiau – juk žydų miestas (A. Kirkoras dfar jį vadina tamsioju miestu) yra žinomas nuo senų laikų. Tad nelogiška, jog tik XVIII – XIX a. prigijo pavadinimai. Nors kas gali žinoti, gal tokią tradiciją įvedė tik tuo laiku.

  3. Jolita parašė:

    Žiūrėčiau ir žiūrėčiau į tas senas nuotraukas …Gražu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.