Sveiki,

Jau kurį laiką ieškau atsakymo į šį klausimą. Viename puslapyje radau įdomų A. Orlovo straipsnį, apie kadaise Lukiškėse buvusias kapines. Radau, perskaičiau, susidomėjau  ir nusprendžiau patikrinti šią informaciją. Tačiau po ilgų pastangų taip ir neišsiaiškinau iki galo. Rašau šį straipsnį, nes žinau, jog šį tinklaraštį skaito daug Vilniaus miesto istorijos žinovų, kurie galbūt gali suteikti papildomos informacijos 🙂

gs_ph

J. Čechavičiaus nuotrauka.

Pagrindą kalbėti apie nebeegzistuojančias stačiatikių kapines suteikia ši J. Čechavičiaus nuotrauka, kurios pirmajame plane matosi kryžiai. Galima net tiksliai nustatyti, jog tai nėra Evangelikų kapinės, buvusios ant Tauro kalno.

gs_ph 2222

Šaltinių trūkumas palieka daug klaustukų ir sukelia abejonių. A. Orlovas savo straipsnyje remiasi vyskupo Josifo [Nikodemo Sokolovo] „Vilniaus stačiatikių nekropoliu“ (rusų k., Vilnius 1892 m.) bei vieno liudininko pasakojimu, kurį jam pateikė lenkų istorikas Valdemaras Volkanovskis. Pasidomėjau ką apie šias kapines sako žinoma tyrinėtoja V. Girininkienė. „Vilniaus kapinių“ (Vilnius, 2004 m.) skyriuje apie stačiatikių kapines ji pamini, jog jų būta ir Lukiškėse, už Evangelikų kapinių, netoli garsaus XIX a. Šopeno alaus fabriko, prie pat Junkerių mokyklos ir Torgovo gatvės. Tyrinėtoja nurodo, jog „XIX a. viduryje jas vadino „senosiomis“ kapinėmis, nes tuo metu jau buvo laidojama stačiatikių kapinėse Liepkalnyje. 1853 m. senosios kapinės buvo apleistos, kapai apaugę žolėmis, ir tik du akmeniniai paminklai liudijo čia buvus stačiatikių kapus. 1857 m. buvo nustatytos jų ribos, pravažiavimo kelias ir plotas…“

Autorė remiasi tuo paties vyskupo Josifo pasakojimu. Tačiau papildomai apžvelgia ir senuosius miesto žemėlapius. Antai 1845 m. Lukiškių kapinių plane nurodomos trejos kapinės; netoli Šopeno alaus fabriko galima aptikti net dvejas kapines. J. Čechavičiaus nuotraukoje užfiksuotas vaizdas ne ką pasako apie kapines. Matomi kryžiai lotyniški (skersinė sija yra trumpesnė ir stačiąją kerta aukščiau jos vidurio), stačiatikiai gi naudoja kitokį kryžių – stačiąją siją kerta 3 skersinės. 1896 m. sudarytame plane visos trejos Lukiškių kapinės vadinamos Choleros, pažymint, jog jos visos jau uždarytos ir jų apylinkių žemės jau tuščios.

Kaip jau minėjau, A. Orlovas savo straipsnyje pateikia vieno liudininko pasakojimą, kuriame minima, jog Tauro kalno nelygumas atsirado neatsitiktinai. Neva XIX a. III dešimtmetyje, sklypo Tauro kalno papėdėje savininkas leisdavo miestiečiams kasti smėlį ir molį savo namų statyboms. Vieną kartą sklype buvo atkasti griaučiai. Po kelių dienų sklypo šeimininkas sulaukė pasiūlymo iš vieno medicinos studento, už gerus pinigus pasiūliusio pirkti atkasamus kaulus. Tokiu būdu ir susiformavo iki šiol matoma įduba. Asmeniškai nelabai linkusi tikėti šiuo pasakojimu, nes jis nėra paremtas jokiais šaltiniais. Nenurodoma ir kokia forma gautas pasakojimas (rašytinis šaltinis ar žodinis). Vyskupas Josifas nurodo, jog kapinės oficialiai buvo uždarytos tik 1862 m. Tad neaišku, kaip kažkas galėjo turėti sklypa bei pradėti kasti mirusiųjų griaučius dar veikiant kapinėms. Jokie kiti tyrinėtojai šių faktų nemini. Dabar šioje teritorijoje yra Medicinos bankas o likęs šlaitas yra tuščias. Įdomu, ar buvo kas nors rasta banko statybos metu?

Iš aukščiau pateiktų faktų, galima manyti jog kapinės tikrai buvo. Apskritai, senajame Vilniuje gan ilgą laiką egzistavo paprotys laidoti šalia maldos namų (pavyzdžiui, neišlikusios senosios bernardinų kaipinės arba kapinės šalia Šv. Jonų bažnyčios), kas nurodo, jog kapinių mieste buvo daug. Stačiatikiai irgi laidodavo šalia cerkvių. Tokių kapų buvo šalia Kozmos ir Demijono cerkvės (kažkur dabartinėje Bokšto gatvėje), Rasų priemiesty. Tačiau nuotraukoje užfiksuotų kapinių konfesinė priklausomybė vis dar neaiški.

Šį kartą tiek pasvarstymų,

Pagarbiai,

Valentina. 

Komentarai
  1. Gina parašė:

    Sveiki, ir kaip Jums pavyksta surankioti tokius smulkius faktus? 🙂
    Sėkmės! Labai įdomu.

  2. walentina parašė:

    Apie šį straipsnį ir kalbėjau 🙂 Nuorodą įdėjau į pagrindinį puslapį, pagal taisykles.

  3. walentina parašė:

    Nuorodos, nuorodos, nuorodos 🙂 Taip mokė VU Istorijos fakultete – gauni temą – ieškai, surandi, pasižiūri kuo autorius naudojasi ir taip toliau plėtoji 🙂 Čia faktų nedaug, daugiau svarstymų. Ačiū.

  4. Kestutis parašė:

    Kokios gi čia stačiatikių kapinės, jei kryžiai lotyniški, o kapinės net neaptvertos?
    Tai greičiau ne kapinės, bet kryžiai, pastatyti nukankintų 1863 m. sukilėlių atminimui. Gerai neatsimenu šaltinio, bet esu kažkur skaitęs apie sukilėlių egzekucijas, kurios prasidėjo Lukiškių aikštėje ir tęsėsi link dabartinio paminklo Konarskiui vietos.
    Iš Wikipedijos apie Lukiškių aikštę:
    1863 m. čia įvykdytas mirties nuosprendis žymiems sukilimo dalyviams. Egzekucija buvo vykdoma Tauro kalno šlaite, kuris buvo suvokiamas kaip Lukiškių turgavietės dalis.
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Luki%C5%A1ki%C5%B3_aik%C5%A1t%C4%97

    Sukilėlių egzekucijos dokumentų tikrai įmanoma rasti.
    Ir esu beveik tikras, jog tai paaiškintų šių kryžių prasmę. Šioje vietoje tikrai reikėtų pastatyti atminimo paminklą. Juo labiau, kad ant Tauro kalno turėtų atsirasti Tautos namai. p. Valentina, Jūs labiau įgudusi istorinius šaltinius skaityti, tikiuosi, jog šis faktas gali būti naudingas.

  5. walentina parašė:

    Kadangi šaltinių apie kapines neradau, tai gali būti ir tokia versija. Kaip minėjau straipsnyje, kapinių buvimą nusako labai migloti šaltiniai. Šį klausimą palieku atvira tyrinėtojams, bet kad palaidojimų čia buvo tai faktas. Nors Vilniuje daug kur buvo palaidojaimų… Ačiū už komentarą ir įdomią informaciją!

  6. walentina parašė:

    „Vilniaus forumo“ dalyvių dėmesiui, tai nėra „skeptiškas“ straipsnis, o bandymas išnagrinėti šį kapinių būvimo faktą tyrinėtojų atliktais tyrimai, o ne vien A. Orlovo straipsniu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.