Vieno eskizo istorija

2009 m. lapkričio 13 d. Valentina paskelbė kategorijose: VUB RANKRAŠTYNO FONDAI
Žymos:

Sveiki,

Prieš kurį laiką, ieškodama medžiagos kalėdiniam VUB atvirukui, suradau vieną eskizą, kuris mane sudomino. Užrašas skelbia, kad tai „Barboros rūmų Vilniuje griuvėsiai“. Aišku, pirma mintis, kuri atėjo į galvą – Barboros Radvilaitės rūmai. Tačiau, iš kitos pusės, pagrindo tam kaip ir nėra – rūmai neišliko, šaltinių apie juos nėra daug, o ir rūmai žinomi  daugiau Radvilų rūmų vardu. Ir vis tiktai manęs neapleido nuojauta, jog tai dar vienas buvusių šių rūmų (tiksliau jų griuvėsių, įkomponuotų į kitą gyvenamąjį pastatą) vaizdas.

Picture 016.1

Pradėjau ieškoti užuominų. Pirmas paieškos rezultatas, kurį radau buvo A. Kirkoro rūmų aprašymas. Autorius mini, jog juose gyveno Barbora Radvilaitė, dėl ko rūmai Vilniuje pradėti vadinti Barboros rūmais, praleidžiant Radvilų pavardę. Kadangi Kirkoras užfiksuoja XIX a. Vilniaus visuomenės tradicijas, reikėtų manyti, jog mano rastame XIX a. eskize užfiksuoti būtent Barboros Radvilaitės rūmų griuvėsiai buvę dabartinėje Žygimantų gatvėje.

Picture 016.2

Lietuvos pilių tyrimo centro Žygimantų gatvės rekonstrukcijoje surinkti šaltiniai apie Radvilų rūmus. Tikslią jų buvimo vietą nurodyti sunku. Galėtume tik apibrėžti, jog jie stovėjo kažkur dabartinės Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos vietoje.

Žinoma, kad 1506 m. LDK lauko etmonas Jurgis Radvila savo dvaro sklype pastatė Marijos Snieginės bažnyčią bei karmelitų vienuolyną. Manoma, jog ir puošnūs rezidentiniai rūmai buvo statyti jo. Šie rūmai buvo pagrindinė Biržų – Dubingių Radvilų rezidencija iki paskutinės paveldėtojos Liudvikos Karolinos Radvilaitės mirties.

apgriuve Radvilu rumai zygimantu g.

Apgriuvę Radvilų rūmai XVIII a. pabaigoje. P. Rosio piešinys.

Vladas Drėma taip aprašo šiuos rūmus: „… rūmai buvo dideli, trijų aukštų, puošnūs, vieningo italų manierizmo stiliaus. Iš rytų pusės juos supo didelis itališko tipo sodas, pakraščiais apsodintas liepomis ir eglėmis, o viduryje obelų ir vyšnių alėjomis. Centre buvo įvairiausiais gėlynais apsupti keturi tvenkiniai (kurių buvimą patvirtina ir senojo Vilniaus planai – pastaba mano, V. K.)… Vakarinėje Radvilų rūmų dalyje buvo platus ūkinis kiemas, apstatytas mediniais dvariškių namais, arklidėmis, buvo svirnas, bravoras ir kiti ūkiniai pastatai. Dar toliau, ant vienos kalvos, kilo Marijos Snieginės bažnyčia ir karmelitų vienuolyno mūrai.“ Gaila, jog iš mano rasto eskizo sunku nustatyti, kokių pastatų griuvėsiai pavaizduoti.

Apie 1705 m. Radvilų rūmai sudegė ligi pamatų ir daugiau atstatyti nebuvo. Kadangi yra išlikę šio statinio vėlesni piešiniai, gaslima įtarti, jog arba jie daryti ne iš natūros, arba kažkokios rūmų liekanos vis tiktai išliko.

Šio eskizo autorius yra  Döhlen. Užrašas byloja, jog eskizas buvo nupieštas 1850 m. iš natūros. Kiti, vėlesni įrašai (1851 m.) mini, jog šis eskizas buvo pateiktas [Butwilowskio] litografijai ir buvo patvirtintas Sankt Peterburgo egzaminatoriaus. Apie Butvilovskį jokių duomenų surasti nepavyko.  Tačiau šalia šio, aptikau dar vieno asmens – I. P. Kornilovo pavardę. Šis žmogus 1864 – 1868 m. buvo Vilniaus švietimo apygardos globėjas. Vienas iš įdomesnių faktų yra tas, jog būtent I. Kornilovas pasikvietė į Vilnių žinomą rusų dailininką I. P. Trutnevą tam, kad jis įsteigtų piešimo mokyklą. Įvertinus visą šią informaciją, galima prielaida, jog piešinio autorius galėjo būti ir šios mokyklos mokinys. Eskizas aliktas anų laikų stiliumi, bei labai panašus į I. Trutnevo pieštas Vilniaus litografijas. Galbūt šis eskizas irgi turėjo patekti į  P. N. Batiuškovo, pakeitusio I. Kornilovą Vilniaus švietimo apygardos globėjo pareigose, leistus albumus (pavyzdžiui, „Rusų senovės paminklai vakarinėse gubernijose“ (vertimas iš rusų kalbos V. K.) aštuoni piešinių albumai), kaip ir paties I. Trutnevo piešiniai? Tačiau tai tėra tik spėjimas.

Štai tokią istoriją gali papasakoti vienas eskizas. Daugelis išvadų nėra tvirtai paremtos šaltiniais, o yra tik mano mažo tyrimo pasvarstymai. Jeigu turite kokių minčių ar tikslių duomenų – rašykite, komentuokite, visada malonu išgirsti kitų žmonių nuomonę!

O kol kas tiek,

Pagarbiai,

Valentina.

Šaltinis:

VUB RS F 78 – 177. F 78 – Architektūriniai planai ir piešiniai.

Rašydama straipsnį naudojau:

http://www.lietuvospilys.lt/data/zygimantu.htm

 http://www.russianresources.lt/archive/Vilnius/Vinogradov_2.html

http://www.russianresources.lt/archive/Vilnius/Kirkor_4.html#5a

http://www.neta.lt/dokumentacija/20_zurnalas.pdf

Komentarai
  1. Rasa parašė:

    Valentina, tu šaunuolė! Man trūksta žodžių … Ne tik atkapstai informaciją iš įvairių šaltinių, bet jas ir pateiki, paskelbi viešai 🙂 Aš linkiu, kad tavo pastangos būtų įvertintos, pastebėtos. Taip ir toliau!

  2. walentina parašė:

    Kuklus ačiū, Rasa 🙂

  3. justina parašė:

    Super, tikrai įdomu skaityt!
    Tik turiu vieną pastebėjimą-klausimą apie priešpaskutinės pastraipos teiginį „Apie ‘Butkowski’ jokių duomenų surasti nepavyko.“ Kai prieš tai yra teiginys apie ‘Butwilowski’
    Čia gal klaida netyčia?

  4. Inga parašė:

    Sudegė iki pamatų 1705 m.?
    O P. Rosio piešinys ir parašas po juo rodo, kad XVIII a. pabaigoje dar stovėjo su visomis sienomis.
    Kur čia klaida?

  5. walentina parašė:

    🙂 Klaida 🙂 Atsiprašau, pataisysiu.

  6. walentina parašė:

    Klaida, tikriausiai, yra teiginy, jog sudege iki pamatu 🙂 Gal dalis ir sudegė, bet kažkokios liekanos buvo. Gal buvo ikomponuoti į kitų miestiečių namus, kaip šio eskizo? Spėjimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.