Jėzuitų naujokyno ir Šv. Ignoto bažnyčios architektūrinis ansamblis

2009 m. lapkričio 4 d. Valentina paskelbė kategorijose: KELIONĖS, VILNIUS
Žymos: ,

Sveiki,

Prieš kurį laiką aplankiau buvusį Šv. Ignoto jėzuitų naujokyną (noviciatą), kuriame dabar įsikūrė Lietuvos technikos biblioteka. Pagrindinis vizito tikslas – padaryti bibliotekos interjerų ir atidengtų freskų nuotraukas, kuriomis galėčiau iliustruoti šį pranešimą.

Picture 002

Vaizdas iš gatvės pusės.

Jėzuitų naujokyno įkūrimo pradžia laikoma – 1602-1604 m., kai šiame sklype (dabar Šv. Ignoto gatvė) buvo nupirkti du nedideli apleisti pastatai, kuriuos atremontavus, iš Polocko buvo atkeltas jėzuitų naujokynas. Architektūros kompleksą sudaro Šv. Ignoto bažnyčia ir jėzuitų naujokyno pastatai, išsidėstę aplink 3 kiemus (du iš jų dabar priklauso Lietuvos technikos bibliotekai, vienas – Krašto apsaugos ministerijai). Nuo gatvės pusės ansamblį juosia gynybinė siena, kurioje matomos šaudymo angos, pritaikytos šaudyti į šonus ir į priekį.

Picture 003

Buvusio jėzuitų naujokyno ansamblis.

Picture 004

Gotikinių pastatų fragmentai.

Naujokynas turėjo parengti būsimus jėzuitus apaštalinei veiklai šiame krašte. 1605 m. naujokyne apsigyveno pirmieji kandidatai į vienuoliją: 30 naujokų klierikų ir 10 naujokų brolių. Naujokai ne tik skaitydavo Dievo žodį, bet ir katekizuodavo atsitiktinai susibūrusius praeivius penkiose miesto aikštėse, slaugydavo ligonius, globodavo vargšus, mėnesį turėjo keliauti prašydami išmaldos.

Picture 007

Kiemas.

Picture 008

Naujokyno galerijos.

Picture 011

Vaizdas į kiemą.

 1610 m. pastatus nusiaubė didelis gaisras. Tuo metu visi naujokai buvo perkelti į Akademijos korpusą prie Šv. Jonų bažnyčios, o senoje naujokyno vietoje pastatytas naujas erdvus pastatas. Kartu su juo buvo statoma ir Šv. Ignoto bažnyčia. 1625 m. joje jau vyko pirmosios pamaldos. Tuo tarpu bažnyčios dekoro darbai užtruko dvidešimt metų – ji pašventinta tik 1647 m.

Picture 027

Bendroji skaitykla (buvęs refektorius - valgomasis)

Picture 017

Refektoriaus freskos (bendras vaizdas).

Picture 0211

Marija apgaubia garbius tėvus jėzuitus (labai panaši į VU Smuglevičiaus salėje - buvusiame Akademijos refektoriuje - esančią freską, kur Marija apgaubia garbius profesorius)

1656 m. mieste kilęs gaisras dar kartą nuniokojo naujokyno namus ir bažnyčią. Tačiau Šv. Ignoto gyvenimą vaizduojančios freskos išliko. Padarytą žalą ėmė atitaisyti broliai jėzuitai, išmanantys statybos darbus. Naujokyno namuose buvo įrengtos amatininkų ir menininkų dirbtuvės. Čia taip pat buvo kepykla, skerdykla, nuosava alaus darykla, salyklinė, grūdų laikymo sandėlis, malūnas, kalvė, tvartai gyvuliams laikyti. 1681 m. senojo pastato vietoje pastatytas puošnus refektoriaus korpusas (dabar bendroji skaitykla).

Picture 0188

Refektoriaus freskos (fragmentas).

Picture 023

Refektoriaus freskos (fragmentas).

Picture 025

Refektoriaus freskos (fragmentas).

1748 m. vėl kilo gaisras. Šį kartą atstatymo darbams vadovavo Tomas Žebrauskas, kuris neapsiribojo sudegusių sienų atstatymu, bet ir iš pagrindų pakeitė ir atnaujino šventovės stogą, paaukštino šonines koplyčias, padidino langus, skliautus išgražino drožiniais ir tapyba, pastatė naują chorą. Didįjį altorių papuošė dailininko S. Čekavičiaus tapytas Šv. Ignoto paveikslas, vėliau perkeltas į Katedrą. Naujokyno namuose pastatyta nauja patalpa bibliotekai, kurios stiukinius vaizdų apvadus padarė B. Priščinskis.

Picture 030

Refektoriaus freskos (fragmentas).

Picture 031

Šv. Ignoto bažnyčios ir jėzuitų naujokyno ansamblis.

1773 m. popiežius Klemensas XIV panaikino jėzuitų ordiną. 1774-1798 m. šiose patalpose veikė Vilniaus vyskupijos kunigų seminarija, kuriai atiteko noviciato biblioteka, o vėliau ir Vilniaus vyskupijos archyvas. Vėliau pastatai buvo perduoti caro kareivinėms. XIX a. pabaigoje naujokyno pastatai buvo pritaikyti rusų karininkų klubui, bažnyčioje buvo nudažytas tinkas ir sunaikintos freskos.

Picture 0244

Refektoriaus freskos (fragmentas).

Picture 028

Refektoriaus freskos (fragmentas).

Po Antrojo Pasaulinio karo čia trumpam buvo įsikūrusi S. Neries vidurinė mokykla, vėliau statybininkų bendrabučiai, Aklųjų draugijos spaustuvė, karinis komisariatas.

Picture 0355

Freskos fragmentas.

1925-1926 m. pagal architektų J. Kloso ir P. Vendziagolskio projektus Šv. Ignoto bažnyčia buvo vėl pritaikyta religiniams reikalams. Tačiau bažnyčios fasadas tėra XVII a. pirmosios pusės baroko stilizacija.

Picture 041

Galerijų freskų fragmentas.

Picture 044

Galerijų freskų fragmentas.

Picture 040

Įėjimas į požemio salę.

Picture 045

Išeinant iš bibliotekos aptikau tokį šuniuką.

1955 m. Šv. Ignoto bažnyčia paversta kino studijos sandėliu, vėliau joje buvo įsikūręs Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinis orkestro klubas.

Picture 0488

Kiemo kedutės.

Picture 049

Kiemo kedutės iš arčiau.

Picture 047

Technikos eksponatai kieme.

Nuo 2004 m. lapkričio 23 d. Šv. Ignoto bažnyčia tapo pagrindine Lietuvos kariuomenės bažnyčia.

Vienas iš inkarų prie Šv. Ignoto bažnyčios.

Vienas iš inkarų prie Šv. Ignoto bažnyčios.

Picture 052

Apsilankymo metu bažnyčia buvo uždaryta, todėl fotografavau pro stiklines duris.

Picture 053

Tolumoje matėsi paveikslas "Šv. Ignotas".

Šį kartą tiek,

Valentina.

Dėkoju Lietuvos technikos bibliotekos direktoriui K. Mackevičiui už leidimą fotografuoti bibliotekos patalpose.

Rašydama straipsnį naudojau:

 http://www.tb.lt/Apie%20mus/Istorija.htm

http://vienuolynai.mch.mii.lt/V47-54/Vilnnoviciat.htm

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/27649

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/11/26/kbend_05.html

http://www.tb.lt/biblioteka/turistas/ansamblio_istorija.htm

Komentarai
  1. Jolita parašė:

    o Bažnyčia nenori atsiimti dabartinės bibliotekos pastatų?

  2. walentina parašė:

    Bažnyčios pastatas dabar priklauso kariuomenei, tai neaišku, ar jie galėtų tai bandyri. Bažnyčia kaip instituciją niekus užuominų į tai nebuvo pateikusi.

  3. kept parašė:

    Labai patiko žodis „naujokynas” 🙂
    Bet turiu šokių tokių pastebėjimų.

    Naujokynas turėjo parengti būsimus jėzuitus apaštalinei veiklai šiame krašte.

    Reiktų pasidomėti ar į vietinius naujokynus priiminėdavo vietinius kandidatus ar atvykėlius iš kitų kraštų, todėl kad jezuitų ordino darbas turėjo vieną ypatingą savybę – jezuitas visada privalėjo gyventi ir dirbti kitame krašte, nei tas iš kurio jis yra kilęs.
    Tas freskos fragmentas, kurį pritraukėte (su bažnyčios atvaizdu) yra Šv. Ignoto bažnyčios atvaizdas. Ir įdomu tai, kad bažnyčia buvusi dvibokštė, dėl ko pakankamai ilgai ginčytasi ir abejota.
    Be to, visi (gal išskyrus kelis) asmenys freskose yra atpažinti.

    O šiaip, labai ačiū už įrašą.

  4. walentina parašė:

    Ačiū už pastabas! Iš Jūsų jų visada malonu sulaukti, kokios jos bebūtų, nes jos yra objektyvios ir tikslios! Šiaip, nenorėjau labai išsiplėsti apie naujokyną ir jo veiklą, nes ir taip galvoju, jog mano straipsniai nėra visai maži. Atvykdavo iš visur tai tikrai, nes kitaip negalėdavo įstoti į ordiną. O veiklos jėzuitai turėjo tiek čia, tiek ir svetur. Juk tarp mūsų Universiteto profesorių yra nemažai vietinių.
    O gal tiksliai galite nurodyti, kur rašoma tiksliai apie asmenys freskose? Nes aš, dėja, ne visus žinau 🙂

  5. kept parašė:

    Galėsiu pamėgint pasidomėt. Šiaip tai dėstytoja Vaišvilaitė apie tas freskas kalbėjus yra, tai jos ir paklausiu dėl šaltinio.

  6. walentina parašė:

    Galbūt, man teko praleisti nemažai jos paskaitų, dėl ko labai gala. Būtų didelis dėkui už nuorodą!

  7. Dadis parašė:

    Manau bus į temą – viena iš Sutkaus fotografijų, esančių jo naujajame albume „Retrospektyva“ (fotografuota nuo šv. Ignoto bažnyčios stogo):

    http://www.ipix.lt/images/69293134.jpg

    Deja didesnės raiškos fotografijos neturiu.

  8. […] ir visas pastato fasadas yra baroko stiliaus architektūra. O viso pastatų ansamblio istorija tiesiog įkvepianti ir labai […]

  9. […] ir visas pastato fasadas yra baroko stiliaus architektūra. O viso pastatų ansamblio istorija tiesiog įkvepianti ir labai […]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.