Rusų pirklių namai Vilniuje XVI – XIX a.

2009 m. spalio 29 d. Valentina paskelbė kategorijose: SENOJO VILNIAUS VAIZDŲ KAITA
Žymos: ,

Sveiki,

Šį kartą – keli žodžiai apie šį, kadaise dabartinėje Filharmonijos vietoje stovėjusį pastatą. Natūralu, kad jo nuotraukų nėra, nes neišliko ir pačių rusų (kai kur jie vadinami kaip Maskvos svečių) pirklių namų. Tačiau radau puikų šio pastato aprašymą, pateikta V. Pamernickytės magistriniame darbe „Lietuvos filharmonijos pastato kaip architektūros paminklo ir visuomeninės paskirties pastato raidos XVI – XX a. apžvalga“.

Didysis kunigaikštis Aleksandras 1492 m. privilegija Vilniaus pirkliams suteikė „sankrovos teisę“ – ius depositori. Remdamiesi ja, Vilniaus miestiečiai uždraudė suvažiavusiems pirkliams prekiauti tarpusavyje ir pardavinėti atvežtas prekes mažmenomis. Taip pat ši teisė reiškė, kad pirkliai, važiuodami Vilniaus prekybiniais keliais, neturės teisės aplenkti sostinės. Jie turėjo čia sustoti ir parduoti savo prekes vietiniams pirkliams.

Miestas, gavęs šią teisę turėjo pasirūpinti svečių poilsio namų bei sandėliais prekėms sudėti įsteigimu.

Pirmieji statiniai dabartinės Filharmonijos pastato vietoj atsirado XVI a. pradžioje, kai Vilniaus miestas buvo apjuostas gynybine siena. 1503 m. tuometinis Vilniaus magistratas iš Naugardo, Maskvos ir Tverės atvykstantiems pirkliams leido pastatyti pirklių namus. Pirminis šių namų pastatas buvo gotikinių formų, mūrinis, dviejų aukštų, stovėjo šonu į gatvę ir į posesijos gilumą turėjo du erdvius, mūrine siena aptvertus kiemus (pirklių ir ūkinį). Pirmame aukšte buvo įsikūrusios įvairios parduotuvės, antrame – paliktos patalpos pirkliams apsistoti. Kaip galima matyti iš vėlesnių laikų, toks pastato padalinimas išliko. Keitėsi tik pirmo aukšto patalpų pobūdis, o antrame aukšte išlikdavo gyvenamosios patalpos.

Maskvos svečių pirklių griuvėsiai

Maskvos svečių pirklių namų griuvėsiai

Pastato planą ir išvaizdą dažnai pakoreguodavo dažni miesto gaisrai. XVII a. viduryje jis buvo išplėstas – prie jo pristatyti du šoniniai korpusai su arkinėmis galerijomis.

XVIII a. viduryje pastatas buvo vėl rekonstruotas: namo rūsiai po namu buvo perdengti cilindriniais skliautais, pirmame aukšte įsikūrė acto darykla, o pastato planas įgavo „U“ raidės formą.

gaisrininku kursas

Gaisrininkų kursas XIX a.

XIX a. pradžioje pirklių namai pervadinti „Дом гостинный“. Jame įsisteigė didmeninės prekybos namai ir viešbutis. 1835 m. antrame aukšte dauguma patalpų liko gyvenamosios, kai kur įsikūrė miesto policija, pirmame aukšte – kalėjimas ir ugniagesių komanda.

22222

Miesto salės rūmai.

XX a. pradžioje šiame pastate atidaryta Miesto salė, parengta pagal Konstantino Korojedovo projektą. Taigi, kaip galima matyti, šio pastato paskirtis pakito iš prekybinio į kultūrinę. Miesto salės rūmai buvo skirti elitiniams susibūrimams, todėl pastato išorėje turėjo atsispindėti prabanga. 1902 m. pradžioje Miesto salės rūmų antrame aukšte buvo atidarytas Grand Hotel viešbutis. Pradžioje jame buvo 40 kambarių, valgykla, virtuvė, keturi tarnų kambariai.

Miesto salė.

Miesto salė.

didzioji g.

Miesto salės rūmai lenkų laikais.

 Wilna_Stadthaus_postcard

 Šį kartą tiek,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

Pamerneckytė V. Lietuvos filharmonijos pastato kaip architektūros paminklo ir visuomeninės paskirties pastato raidos XVI-XX a. apžvalga, magistro darbas, (http://www.filharmonija.lt/lt/apie-mus/istorija/)

Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915, parengė Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius, 2005.

Vilniaus miesto istorija, Vilnius, 1968.

Nuotraukos:

Stanislaw Filibert Fleury. 1858-1915: fotografijos, parengė Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius, 2007.

http://audiovis.nac.gov.pl/

Komentarai
  1. wtme parašė:

    Pirma skubu nuramint – šiuokart ne apie klaidą :). Tiksliau, gal ir apie klaidą, bet nesuprantu kieno.

    Šiuo metu kaip tik vartau V.Drėmos dingusio Vilniaus knygos puslapius ir 303’jame randu įdomų vaizdą. Jame rodomas pastatas, gan panašus į esantį pirmoje šio pasakojimo nuotraukoje. Bet mažytė problema – iliustracijos išnaša aiškina, kad joje pavaizduotos „išganytojo (Spaso) cerkvės liekanos“. Kitaip tariant, tai buvęs VU anatomikumas dab. Maironio gatvėje. Kadangi tarp šių objektų keliaut tektų ~1 km., tai vaizdai arba turi skirtis (t.y. egzistuoja keli panašūs fasadų „piešiniai“ Vilniaus mieste), arba ilustracija netinkama kažkuriam pasakojimui.
    Jokiu būdu neskubu kaltinti jūsų, nes peržiūrėjęs dab. skaisčiausios Dievo motinos cerkvės nuotraukas neradau jokio atidengto fasado fragmento, panašaus į pavaizduotą dingusio Vilniaus iliustracijoje. Juolab pamenu kažkur Vilniuje esant dar bent vieną panašų išlikusį fasado fragmentą. Bet nesinori iškart netikėti ir V.Drėma :).
    Tad gal tiesiog galėtumėt patikslinti savo turimą informaciją ir pabandyti pasiaiškinti šį galimą nesutapimą?

  2. walentina parašė:

    Ši S. F. Fleury nuotrauka pateikiama Nacionalinio muziejaus albume. Spaso cerkvė tikrai nėra tas pats Skaisčiausios Dievo motinos soboras (vėliaupardaryta į Anatomikumą), jos buvo skirtingos (plačiau – http://bratstvoprav.narod.ru/chramy/viln_uspsobor/Preth_Sobor.htm).
    Šiaip, panašių vaizdų galima matyti ir kitose Vilniaus vietose (asmeniškai mačiau K. Varnelio dirbtuvėje). Tokių būdų, manau ir Drėma, pateikdamas Batiuskovo albumo litografiją, ir Fleury gali būti teisus. Gotikinių pastatų liekanos yra panašios. beje, kolegės sakė, kad turime fonduose dokumentų apie šią cerkvę, tad reikės pasižiūrėti kada.

  3. labaslietuva parašė:

    Idomu, kokie rusiai islike Filharmonijos pastate? XVIII a.?

  4. walentina parašė:

    Šito tikrai nežinau.

  5. Brachka parašė:

    Ligoninė, įrengta per 1 pasaulinį karą:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=17919

  6. Brachka parašė:

    Ir dar. Nežinau kokia ta V.Drėmos pateikta litografija iš Batiuškovo albumo, bet štai Vasilijaus Griaznovo 1874 m. iliustracijoje tikrai yra tas statinys, kuris yra Jūsų parodytoje S.F.Fleury nuotraukoje. O statinys yra ne kas kita, o buvusios Algirdo laikų cerkvės griuvėsiai.
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=22853

    Taigi, jeigu Algirdo laikų cerkvė stovėjo dabartinės filharmonijos vietoje, tai išeina nelabai tikslus teiginys, kad „Pirmieji statiniai … atsirado XVI a. pradžioje… 1503 m. tuometinis Vilniaus magistratas … leido pastatyti pirklių namus.“

    Gal kaip nors būtų galima rasti tiesą? 🙂

  7. walentina parašė:

    Teisa tikraiusiai tokia, jog ši nuotrauka kažkurio šaltinio buvo neteisingai identifikuota 🙂 Tad tiksliai pasakyti yra sunku 🙂

  8. walentina parašė:

    Ačiū, šito fakto nežinojau.

  9. walentina parašė:

    Dabar dar galvoju. Apie šią litografija ir kalba Drėma. Griaznovo litografija įeina į N. P. Batiuškovo sudaryta albumą (kažkurį vieną iš 8 tomų). Tad pats vaizdas įvardinamas skirtingai. Nesu tikra dėl fotografijos, bet įdomu – saugotojas nurodomas vienas – Lietuvos dailės muziejus. Tai taip gaunasi, jog viename leidinyje jie šį vaizdą įvardija vienaip, o kitame kitaip? Mistika.

  10. Index parašė:

    Namas pirmoje nuotraukoje labai primena šitą: http://www.paveldas.vilnius.lt/objektas.php?ID=2826&nID=21899&gID=17 Tiesa dabar dalis jo tinkuota. Gal visgi jis buvo ne vietoj filharmonijos, o šalia jos?

  11. walentina parašė:

    Taip, su šia nuotrauką, kuri Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinyje identifikuojama kaip Rusų pirklių namai yra daug keblumų. Būtų didelė pagalba, jeigu žinočiau ar taip šią nuotrauką įvardino pats autorius S. Fleury, ar muziejaus darbuotojai. Palikau taip, bet tiksliai nežinau ar tai tas pats objektas.

  12. Endriu... parašė:

    “Дом гостинный” as dabar kai pastebiu, tai siuo pavadinimu buvo madinga vadint viska Rusijoj ir visur paskirtis keiciasi, nes pvz., Pitery tai “Дом гостинный” buvo pavadinta pirmoji XVIII a. pab. atsidariusi universaline parduotuve, Maskvoj taip pat kazkas panasaus, tai manyciau cia buvo suteikta tik simboline prasme…nes juoba as kaip istorikas kazkaip nesu rades tiesiogines sio pastato paskirties archyve. Bet tikrai idomus straipsnis, gaila tik, kad Fleury mazai fotkiu pridare…

  13. walentina parašė:

    Tie pirklių namai yra dar tyrinėtinas objektas. Pavyzdžiui, radau, kad 1812 m. jų išlaikymui ir remontui buvo skirta 300 rublių, tiek pat kiek ir Rotušei. Tad, manau, kad kažkas dar galėtų patyrinėti pirklių namus ir ką iš tikrųjų jie reiškė Vilniuje.

  14. Endriu... parašė:

    manyciau neatmeskim prerogatyvos jog tai buvo kazkas panasaus i traktieriu arba i stoti…su viebuciu.

  15. walentina parašė:

    Vargu, vargu ar tik traktierius 🙂 Teko girdėti nuomonę, kad ar tik negalima vertinti Rotušė=Pirklių namai=Miesto valdžia… 🙂

  16. Endriu... parašė:

    na, cia tai jau lygybes zenklo nedeciau nes skiriasi viskas ypac labai…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.