Vilniaus centrinis archyvas XIX a. II pusėje

2009 m. spalio 19 d. Valentina paskelbė kategorijose: FAKTAI, PRAKTINIAI PATARIMAI
Žymos:

Sveiki,

Šį kartą – keli žodžiai apie Vilniaus centrinį archyvą, veikusi VU Centriniuose rūmuose nuo XIX a. II pusės.

Praėjusią savaitę kaip tik teko bendrauti su mūsų gide Odeta apie jo tikslią būvimo vietą VU architektūriniame ansamblyje.

32

Taigi, skaitau savaitgalį A. H. Kirkoro „Pasivaikščiojimą po Vilnių ir jo apylinkes“ ir nustembu dėl tokio sutapimo! Skyriuje apie Senienų muziejų yra Vilniaus centrinio archyvo aprašymas! Šiaip, A. Kirkoru besąlygiškai tikėti nesu linkusi, tačiau aprašymas šiokių tokių detalių apie minėtąją įstaigą suteikti gali.

Idant nebūčiau apkaltinta autoriaus žodžių pasisavinimu, cituosiu: „… Mat anksčiau, kol dar ji buvo vadinama Jėzuitų akademija, Stepono Batoro ir kitų po jo buvusių Lenkijos karalių privilegijų patvirtinta, ir vėliau, jėzuitus panaikinus, gavusi Lietuvos vyriausiosios mokyklos vardą, turėjo kitą, arčiau Šv. Jono bažnyčios (dabar – Šv. Jonų, V. K.) esančią salę, kurioje šiandien veikia keturių vakarinių gubernijų (Vilniaus, Gardino, Minsko ir Kauno, V. K.) senovinių aktų knygų centrinis archyvas, o auloje (aula A. Kirkoras vadina dabartinę P. Smuglevičiaus salę, V. K.) buvo jėzuitų valgykla.“ 

Tolesnį archyvo aprašymą autorius pateikia išnašose: „Ši kitados buvusi viešų aktų salė, esanti į kairę nuo vartų iš Šv. Jono gatvės, prie bokšto, kadaise buvusiose Šv. Jono kapinėse, turėjo du įėjimus su priestatais. Viduryje ant dviejų pakopų buvo meniška auksuota katedra, o viršum jos – baldakimas su Jėzaus vardu viršuje. Abipus jos kabojo 20 žymių asmenybių portretai: karalių Žygimanto Augusto, Stepono Batoro, Augusto II, Augusto III, popiežiaus Grigaliaus VIII, kuris patvirtino Akademiją, vyskupo Valerijono Protasevičiaus, kardinolo Jurgio Radvilos, kun. Skargos, Kojelavičiaus, Sarbievijaus, Krygerio, Lietuvos kanclerio Levo Sapiegos ir kitų. Po portretais nuo katedros durų link pasieniais stovėjo po tris eiles medinių meniškų stalių pavidalo suolų. Čia vykdavo seimeliai, vėliau buvo įrengta Universiteto biblioteka.

95-UNI~1

Šiandien ši salė yra 10 sieksnių ilgio, 5 sieksnių pločio, dviaukštė, su galerija, kurią remia 22 korinto stiliaus kolonos, apačioje yra 3 paprasti langai į Šv. Jono gatvės pusę, o viršuje – 2 pusapvaliai dideli langai (kiekviename yra po 22 stiklus) (nežinau kaip jums, mieli gidai, bet man iš aprašymo panašu į dabartinės Aulos ir Rolando kavinės pastatą, V. K.). Vilniaus centrinis archyvas įsteigtas 1852 m. balandžio 2 d. Aukščiausiojo įsakymu, ir jame turi būti surinktos visos senovinės praėjusių šimtmečių aktų knygos iki 1799 m. ir buvusių magistratų, kurie valdė remdamiesi Magdeburgo teise, knygos.“

Štai tokį Vilniaus centrinio archyvo aprašymą pateikia A. H. Kirkoras. Galbūt kas nors žino daugiau apie šią įstaigą ir tikslią jos buvimo vietą? Parašykite, būtų labai malonu išgirsti.

Šaltinis:

A. H. Kirkoras, Pasivaikščiojimas po Vilnių ir jo apylinkes, Vilnius, 1991 (vertimas iš lenkų kalbos Kazio Uscilos).

Šį kartą tiek,

Valentina.

Komentarai
  1. labaslietuva parašė:

    Kirkoro gidas – bene geriausia Vilniaus ir apylinkiu apipasakojimas.

  2. walentina parašė:

    Yra nemažai klaidų. Daugelį vietų jis neteisingai identifikuoja.

  3. grumlinas parašė:

    Žibintas nuotraukoje dešinėje nuostabus 🙂

  4. walentina parašė:

    Ale, Gumlinui labai visur žibintai į akį krenta 🙂

  5. grumlinas parašė:

    Jooo, turim tą ydą 😉

  6. labaslietuva parašė:

    Gali buti. Bet jis parasytas ar tik ne pries 150 metu (jei ne anksciau). Kirkoro „pasivaiksciojimas“ yra Giliarovskio „Maskva i moskvici“ kiek plonesnis variantas, toks pat idomus. Nezinau kaip, bet man si knyga viena is geriausiu lietuviskai parasytu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.