Amžininkų pasakojimai apie Vilnių

2009 m. spalio 7 d. Valentina paskelbė kategorijose: ATSIMINIMAI APIE VILNIŲ, VILNIUS
Žymos: ,

Sveiki,

Jau teko rašyti šiame tinklaraštyje apie M. Dobužinskio Vilnių, Č. Milošo Vilniaus gatvių žodyną ir G. Brauno atlaso Vilniaus aprašymą.

Šiandien dar kelis žodžius tarsime senajam Vilniui. Amžininkų pasakojimų išliko nedaug. Jie dažnai apipina mūsų miestą legendomis, sunkiai atskiria mitus ir teisybę. Ir vis dėlto, nepaisant kai kurių prieštaringai vertinamų faktų, jų pasakojimai išliko mums kaip to meto šaltinis, galintis pasakyti nemažai apie miestiečių gyvenimą, buitį ir papročius.

index36

 Lenkų kronikininkas Motiejus Miechovita apie XVI a. Vilnių rašė: „Vilnius yra Lietuvos žymiausias ir sostinės miestas, Su visais priemiesčiais jis yra tokio dydžio, kaip Krokuva su Kazimirija bei Klepardija. Tačiau namai čia nėra susiglaudę, kaip mūsų miestuose; juos dažnai skiria daržai bei aikštės. Vilniuje yra dvi mūrinės pilys: Aukštutinė – kalne ir Žemutinė – pakalnėje“.

Vokiečių imperatoriaus pasiuntinys Sigizmundas Herbšteinas, vykdamas į Maskvą ir grįždamas iš jos, buvo sustojęs Vilniuje. Savo kelionės 1526 m. aprašyme jis užsimena, kad miestas išsitaisęs kalvose tarp Neries ir Vilnios, aptvertas mūro siena, kad jame daug mūrinių pastatų, kad grįžtančius Vilniaus vyskupas maloniai priėmė, kad mieste ir Lietuvoje daug medaus, vaško, pelenų, kurių daugybė išvežama į Gdanską, o iš ten į Olandiją.

Piatnickaja v 1807

1551 m. Frankfurte prie Oderio išėjo Tacito „Germania“, redaguota Viliuchiuso (Wilichius). Joje redaktorius įdeda pastabą, kad germanai kailius rūbų gamybai gaudavo iš Pabaltijo, kuriame visus miestus pralenkia Vilnius. Pats būdamas Vilniuje stebėjosi vidury miesto aikštėje dideliais namais, pastatytais kailių prekybai. Ten kasdien, išskyrus šventadienius, pardavinėdavo įvairiausių rūšių kailius, atgabentus iš tolimų šiaurės kraštų. Tokių kailių Lenkijos ir Prūsijos miestuose galima pamatyti tik didžiųjų mugių metų. Apie Vokiečių gatvę sakoma, kad joje apsigyvenę vokiečiai, kailių pirkliai ir kad joje gražių rūmų nėra.

Jėzuitų provincijolas Madžas savo ordino generolui apie Vilnių 1570 m. rašė: „Tai ne barbarų kraštas, ir ne toks jis necivilizuotas, kaip daugelis yra įsitikinę. Priešingai, visur esame taip kultūringai priimami, kaip nedažnai Italijoje. Atsisakant vykti į šį kraštą, negalima teisintis nežinomomis sąlygomis bei pavojumi silpnasveikačiams. Kai dėl žemiškųjų patogumų, tai kur tik važiavome, visur jų turėjome tiek, kiek net Italijoje jų neturime… Kai dėl manęs, tai juo daugiau pažįstu šį kraštą, juo mažiau mane betraukia itališkos saldybės“.

Piatnickaja posle 1865

Krasinskio Lenkijos aprašyme (1574) daug vietos skiriama Lietuvai ir jos gyventojų papročiams. Štai kas sakoma apie jėzuitų kolegiją: „Dabar Vilniuje klesti jėzuitų kolegija, įkurta to miesto vyskupo Valerijono; joje mokoma visų geriausių mokslų, jai vadovauja mokyti vyrai. Dėl jos mokslingų pasirodymų, dėl scholarų kilmingumo ir garsumo, ją galima laikyti ne kokia paprasta mokykla, o akademija“. Apie miestiečius autorius sako: „Miestas yra žymus daugeliu dalyku. Pirklių ir įvairiausių tautų amatininkų yra nepaprastai daug. Prekyvietėje parduodama daiktų taip pat daug, kad ir didžiausia kariuomenė sunkiai galėtų sunaudoti. Maistas kainuoja menkus variokus, palyginus su kainomis kituose kraštuose“.

Šaltinius radau:

Vilniaus miesto istorija, Vilnius, 1968 m.

Šį kartą tiek,

Pagarbiai,

Valentina.

Komentarai
  1. Skirmante parašė:

    Labai saunu, kad apie Vilniu visais laikais buvo graziai atsiliepiama:)
    P.S. noretusi, akd ir dabar maistas kainuotu menkus variokus;-))

  2. walentina parašė:

    🙂 palyginus su kitomis šalimis jis gal ir dabar kainuoja varganus variokus 🙂

  3. Endriu... parašė:

    pamirsot ir J. Franko Vilniu aprasyt, dar S. Moravskio memuarai apie Vilniu yra labai platus….siuose abiejuose netgi sakyciau Vilnius tikru savo veidu pasirodo…

  4. Endriu... parašė:

    beje, gal jus zinot ar dar esti kur nors pardavime Liudvika Byševska ,,1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis“ nes butu idomu paskaityt jos atsiminimus…

  5. walentina parašė:

    Ačiū už papildymą 🙂

  6. walentina parašė:

    Byševską skaičiau pasiėmus darbe, VU bibliotekoje. Bet atrodo parduodamas – http://www.valdovurumai.lt/Leidiniai/Knygos.lt.htm

  7. Endriu... parašė:

    bet kokia neteisybe, visur surasytos kainos, o ant Bysevskos nera… 😀 ech teks man kaip ir visada pirkt knygas is nuspejimo… 😀

  8. walentina parašė:

    Arba susisiekti ir sužinoti kainą 🙂

  9. Endriu... parašė:

    jau bandziau susiekt, bet niekas ten neveikia… 😀 taip idomiau, as taip visas knygas perku, smagu, ateini, pasiziuri, ir smaukst nusiperki…va, taip ir gausini savo didziaja biblioteka…gerais kuriniais… tik gaila kad tu geru kuriniu vos vienas kitas iseina… 😀

  10. Endriu... parašė:

    A, dar kelias knygas prisiminiau apie Vilniu, mano mylima S. Tyzenhauzaite ,,Reminiscencijos“ bei kita mylima mergina Gabriele Giunteryte – Puzieniene ,,Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“ (kur mane daznai prajuokina)…dar gal ir I. Domeika ,,Mano keliones“ I t. (ten gal tik keli skyriai bebutu), be to siek tiek ir grafo M. K. Oginskio ,,Atsiminuose“ I t. esti, be to V. Sirokomles ,,Iskylos is Vilniaus po Lietuva“ verta demesio knyga apie Vilniu ir jo apylinkes, kur visokiu smukliu, dvaru, kryzeliu, skultureliu esti aprasymu.. apie Vilniu dar siek tiek raso is uzsenieciai, bene man labiausiai istriges serzanto Burgones atsiminimai…(visiskai priesingas Vilnius nei, kad esti lietuviu atsiminimuose)….

  11. walentina parašė:

    Ogo, kiek man reikia perskaityti 🙂

  12. Endriu... parašė:

    cia tik menka dalelyte…:D dar viena i komplekta R. Griskaite ,,K. Tiskevicius ir Neris“ siek tiek apie Vilniu XIX a. vid. dar gal butu galima prideti ir Konstano Veri ,,Napoleonas Bonapartas triumfas ir tragedija“ III toma (pati storiausia 😀 ) na, daugiau, bent jau savo bibliotekeleje nerandu….jeigu atrasiu, tia irasysiu… 🙂

  13. walentina parašė:

    Sąrašas auga 🙂

  14. Endriu... parašė:

    cia as aisku, tik pirminius saltinius surasau 😀 o kiek dar nepirminiu, atpsakojimu, romatistiniu knygeliu…teks man prie progos kada iki archyvo nulekt pasikrapstyt po memumarus…nes dabar kolkas tik Rusijos memuaristika galvoja ir kompiuteryje… 😀 (kurioje vienoje anglu amzininko knygoje apie ,,Aleksandra I ir Nikolaju I yra atsiminimu apie Kauna, gana juokingas, tai gal ten irgi kazkas apie Vilniu yra, nes dar iki galo nedaskaiciau…) 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.