Vilnius Georgo Brauno atlase

2009 m. rugsėjo 15 d. Valentina paskelbė kategorijose: VILNIUS
Žymos: , ,

Sveiki,

Rašydama apie Vilniaus universitetą miesto planuose, paminėjau G. Brauno planą. Tada ir kilo mintis pasidomėti plačiau atlasu, kuriame jis paskelbtas. Internete medžiagos nėra daug. O vienoje iš Vilniaus miesto istorijos knygų pavyko aptikti visą skyrių, kuriame aptariama miestiečių buitis iš amžininkų pasakojimų. Taigi šį kartą pateiksiu XVI a. Vilniaus ir jo gyventojų buitį pagal Georgo Brauno atlasą.

Kelno gyventojas G. Braunas, be kunigavimo, užsiėmė dar ir geografijos mokslais. Kartu su dailininku, planų braižytoju Pranciškumi Hohenbergu jis sumanė išleisti pasaulio miestų atlasą. Trečiojo tomo gale 59-asis planas skirtas Vilniui. Jame pavaizduotos upės, sodai, gatvės ir visuomeniniai pastatai, miesto šulinys ir pora žmonių to meto drabužiais. Be plano atlase lotyniškai pateiktas gana kruopštus XVI a. pradžios miestiečių gyvenimo aprašymas. Prakalboje autoriai mini, kad žinios apie miestą paimtos iš senų ir naujų veikalų ir iš savo patyrimo. Tačiau nėra žinių, kad Braunas būtų lankęsis Vilniuje, o ir kokių nors veikalų apie Vilnių anais laikais dar nebuvo išleista. Greičiausiai, žinios apie miestą ir gyventojus paimtos iš keliautojų svetimšalių pasakojimų.

 Vilnius 1576

Miesto aprašymo pradžioje sakoma, kad Lietuvos sostinė yra didelė ir tankiai apgyvendinta. Ją saugo aukšta siena su vartais, kurie, tiesa, niekada nerakinami. Namai čia daugiausiai mediniai, išdėstyti be jokios tvarkos, išskyrus kai kurias gerai žinomas gatves, kuriose svetimšaliams, dažnai atvykstantiems į Vilnių prekiauti, pastatyti puikūs mūriniai namai.

„Iš dviejų kunigaikščio rūmų Vilniuje vieni labai erdvūs, pasižymi savo kambarių švarumu, o kiti, pastatyti ant kalno, su gražiais bokštais. Kalno pašlaitėje yra arsenalas, kuriame galima pamatyti nemaža visokių rūšių ginklų, nors visoje Lietuvoje nėra nė vienos rudžių kasyklos ir negaunami jokie metalai… Už vartų, kurie priklauso karaliaus piliai, pusė mylios nuo Vilniaus, karalius Žygimantas pasivaikščiojimams ir poilsiui nuo miesto darbų įrengė karališkus namus, pastatytus iš medžio, su giria ir su žvėrynu…

Aukštutinė ir Žemutinė pilys.

Aukštutinė ir Žemutinė pilys.

… Bažnyčios daugiausia akmeninės, kai kurios medinės. Jų čia daug, nes įvairių religijų įvairioms sektoms leidžiama laisvai tikėjimą išpažinti…

Bernardinų bažnyčia.

Bernardinų bažnyčia.

… Priemiesčių su atskirais pavadinimais, kokius turi gerai pastatyti miestai, čia nėra; Vilnių supa vienas bendras priemiestis, susidedąs iš daugybės mažų pirkelių, negražiai pastatytų: gatvės eina be jokios tvarkos, kaip pakliūva; pirkelės šitos pastatytos iš nedailių, tašytų rastų…

Šnipiškės ties dabartiniais Sporto rūmais.

Šnipiškės ties dabartiniais Sporto rūmais.

… Vilniečiai ir tie, kurie gyvena priemiesčio pirkelėse, yra šiurkštus stačiokai, neišsilavinę, neužsiima nė laisvaisiais mokslais, nė menu ir apie šitokius dalykus supratimo neturi… Savo ponus labai myli, būna jiems paklusnesni ir ištikimesni tada, kai ponas juos iškoneveikia ir smarkiai prilupa; gi nuo tų ponų, kurie juos neskaudžiai lupa, jie pabėga, laikydami juos nemokančiais gerų papročių arba jiems nepalankiais.

Miestiečiai.

Miestiečiai.

Vyno nors ir neturi, bet geria daug, miduje ir aluje jie stačiai paskendę. Nuo degtinės, kurios geria daug, svogūnų ir česnakų, ir prirūkusių, visada pilnų dūmų namų (jų namai visai be kaminų) jie apanka; užtad niekur kitur nėra tiek aklųjų, kiek šitame mieste.

Fragmentas.

Fragmentas.

Jokio papuošalo, jokio brangaus daiktelio jų namuose nerasi. Tėvai su vaikais, su darbiniais gyvuliais ir kitais galvijais sutelpa kartu vienoje šiltoje ir purvinoje pirkioje prie židinio… Niekas visame mieste neturi minkštos lovos, minkštas patalas čia net yda laikomas. Jau labai gerai, jei katras turtingesnis turi suolą, užtiestą meškos kailiu. Pačių aristokratų kambarių apstatymas ne ką geresnis. Jie tik tuo parodo savo kilmingumą, kad į gatvę išeina apsirengę brangesniais drabužiais, apkabinėtais ir papuoštais sidabru ir auksu. Miestiečiai mėgsta rengti savo žmonas šviesių spalvų drabužiais. Visų kaimo gyventojų toks pat pigus skonis, jų drabužiai vienodo sukirpimo ir vienodos spalvos.

Šiame dideliame mieste nėra nė vieno viešbučio, nėra prieglaudos beturčiams, kur jie galėtų pasinaudoti artimųjų mielaširdingumu…

Pilies gatvės namai.

Pilies gatvės namai.

… Religija šitame mieste keistai išpažįstama. Mišių bažnyčiose žmonės klauso su dideliu pamaldumu. Pamačius kunigą už uždangos laikant šventenybes, pamaldumas esti toks didelis, kad jį ima reikšti ne tik širdimi, bet ir balsu… Nusidėjėliai, palikti už durų, tik pro skylę galėjo žiūrėti į pamaldas. Taip griežtai laikomasi šio papročio, kad religija padeda išskirti padykusius jaunikaičius ir ištvirkusias merginas.

Tam tikromis dienomis žmonės su procesijomis eina į šventas vietas ir neša švento Povilo ir Mikalojaus paveikslus. Liaudis tokiose procesijose savo batus arba pusbačių porą neša iškėlę virš galvos ir tuo reiškia savo vergišką nusižeminimą.

Miesto rotušė.

Miesto rotušė.

Paprasti žmonės avi pigius batus, o turtingesni – papuoštus auksu ir šilku. Kada nuo sunkios vergijos, kurios jie dargi nelaiko nepakenčiama, išgelbsti juos mirtis, tai jie gerai aprengti ir aprūpinti pinigais tarsi išvyksta tolimon kelionėn, laidojami su laiškais nuo pažįstamųjų ir nuo tų, su kuriais geruoju gyveno, rašytais apaštalui Petrui. Tuose laiškuose jie pristato numirėlį Petrui, kaip dangaus vartininkui, kad tas būtų malonus ir atidarytų mirusiam giminaičiui arba bičiuliui įėjimą į dangiškąsias linksmybes. Nors jie ir yra priėmę krikščionių tikėjimą, bet dar tebesilaiko šitų ir daugelio kitų prietarų, dėl ko nenuostabu, kad jie anksčiau garbino ir laikė dievais žalčius, saulę, mėnulį ir ugnį.“

Jėzuitų kolegija ir Šv. Jonų bažnyčia.

Jėzuitų kolegija ir Šv. Jonų bažnyčia.

Vėliaus atlasas buvo papildytas:

„Laukai tokį grūdą čia grąžina, kad be didelio vargo javų gausybė į Gdanską, Pintemią (Poste la Pinte, Rytų Flandrijoje) nuplukdoma ir bematant išparduodama… Kraštas augina daugybę darbinių gyvulių ir galvijų, dėl to čia nepaprastai daug pieniško maisto, jautienos ir kiaulienos, naminių ir laukinių paukščių. Vynuogių ir kitų saldžiųjų vaisinių medžių jie neturi. Betgi daugiausiai jie surenka vaško, kanapių ir medaus. Kai rugsėjo mėnesį bičių medaus korius kopinėja, nė vienam pašaliečiui, kas jis bebūtų, neleidžia praeiti neįteikę nupjauto korio. Tolimesnius kaimynus pas save kviečia arba patys pas juos su šia kaimyniška dovana bėga, manydami ir būdami tikrai įsitikinę, kad, nepasidalijus su kitais medumi, kuriuo juos Dievas taip gausiai apdovanojo, kitais metais nebesulauks tokio derliaus. Tokio paties vaišingumo yra ir miesto gyventojai. Visi jie mėgsta išgerti midaus, alaus arba vyno. Kiekvienam leidžia ramiai įeiti į savo namus, atsisėsti prie žydinio ir vieną gurkšnį kokio nors gėrimo išgerti nemokamai ir paskui išeiti. O jeigu jau kas daugiau geria, jeigu pusryčius arba pietus su šeimininku valgo, tada jau reikia mokėti, tačiau taip mažai, kad iš tikrųjų tvirčiausias vyras už 4 pinigėlius gali tiek nusipirkti duonos, kad jam drąsiai užteks visai dienai.“

Štai tokį XVI a. pradžios šaltinį paliko mums amžininkai. Natūralu, kad šis miestas, aprašytas pagal svetimšalių keliautojų pasakojimus, daugeliui atrodė keistas, egzotiškas, o vietinų papročiai buvo nesuprantami. Gyventojų buitis priklausė nuo jų socialinės padėties. Ten, kur kalbama apie tarnų ištikimybę ponams arba gyvenimą po vienu stogu su gyvuliais, kalbama ne apie miestiečius, o apie šeimininkus ir priemiesčių valstiečius baudžiauninkus. Autoriai pastebėdavo ir užfiksuodavo tik tuos aspektus, kurie jiems labiausiai krito i akis ir atrodė keisti.

Šaltinio tekstą radau:

Vilniaus miesto istorija, Vilnius, 1968 m.

Pagarbiai,

Valentina.

Komentarai
  1. Jolita parašė:

    Labai ačiū, buvo labai įdomu. Visada buvo įdomu, kur tas mūsų universitetas tam žemėlapyje besirandąs.

  2. Egidija parašė:

    Labai labai įdomu 🙂

  3. walentina parašė:

    Tais laikais jis dar nebuvo Universitetu 🙂 Tik kolegijos pastatai 🙂

  4. MariukasM parašė:

    Dėkui, tikrai buvo įdomu paskaityti.

  5. walentina parašė:

    Visada prašom 🙂

  6. Rozele parašė:

    Tas zmoniu paprociu ir ju gyvenimo budo aprasymas savaip primena XIX a. musiskiu tremtiniu dvasininku aprasytus tunguzus ir kitas siaures tauteles:)) …

  7. Megejas parašė:

    Geras, man patiko, labai įdomiai ir taikliai viskas sudėliota. Labai mėgstu skaityti apie savo gimtą miestą. Ačiū!

  8. grumlinas parašė:

    Ačiū už gerą straipsnį 🙂

  9. walentina parašė:

    Smegu, kad patiko 🙂 Pabandysiu dar paieškoti idomesnių prisiminimų apie Vilnių.

  10. […] įrašas bus iš „Bychovco kronikos“ apie Vilniaus miestą. Jau rašiau apie Vilnių Geogro Brauno atlase, apie Neries krantines grafo Tiškevičiaus kelionės metu. Visi šie straipsniai nurodo į […]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.