Savičiaus gatvės kiemai

2009 m. rugpjūčio 27 d. Valentina paskelbė kategorijose: VILNIAUS KIEMAI
Žymos: ,

Sveiki,

Šį kartą siūlau aplankyti Savičiaus gatvės kiemus. Pradžioje – keli žodžiai apie šią gatvę. Kadaise ši gatvė turėjo tokius pavadinimus: Sawicz, Sawicz Druga, Андреевская. Radau kelis paminėjimus, kodėl ši gatvė vadinama Savičiaus. Adomas Honoris Kirkoras mini, kad pavadinimas kilo „nuo tokio Savos, kuris kadaise turėjo čionai didelius namus“. Kitoje vietoje radau paminėjimą, kad „30 metų tegyvenęs Pranas Savičius, studentas medikas ir Simono Konarskio bendražygis, „gavo“ gražią gatvelę pačiam senamiesčio tirštume, ji atlaikė visas valdžias, o šiandien tarsi prasideda jos renesansas“. XVIII – XIX a. šioje gatvėje gyveno keli Vilniaus universiteto profesoriai, buvo amatininkų namai.

Daugiau žinių yra apie Savičiaus gatvėje XVIII a. viduryje atsiradusią špitolę. Jos fundatorius buvo Smolensko vyskupas Gansauskas, padovanojęs būsimai špitolei žemės sklypą Savičiaus gatvėje ir davęs lėšų jai statyti: „Смоленский Епископ Богуслав Гонсевский в 1744 году 18 июня на фундуш Госпиталя для больных отписал 100 т. золотых или 15 т. руб. серебром и поступил на этот предмет дом свой в г. Вильне на Савич улице…“. Metropolito tikrasis brolis buvo paaukojęs špitolėje du dvarelius: Nemenčinėlį ir Kėną. Špitolės tvarkymas buvo pavestas pakviestoms iš Varšuvos gailestingosioms seserims. XIX a. pradžioje šios špitolės vyresniuoju gydytoju buvo dr. A. Bekiu, Vilniaus universiteto profesorius, jo padėjėjas – dr. J. Šimkevičius ir dr. J. Frankas. Savičiaus špitolėjė, kuri turėjo 150 lovų, žymią daugumą sudarė našlaičiai ir pamestinukai. Špitolę pertvarkant, vaikai buvo perkelti į kūdikėlio Jėzaus namus.

Savičiaus ir Bokšto gatvių sandūroje kadaise stovėjo Vilniaus masonų ložės namai. Vienabokštę Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią galima matyti iki mūsų dienų. Ji dar laukia savo restauravimo valandos. O kol kas paslaptinga ir išskirtine savo kompozicija bažnyčia vis dažniau aplankoma smalsių turistų 🙂

Vilniaus paveldo sąrašuose nurodoma, kad šioje gatvėje daugiausia išliko baroko, klasicizmo ir keli socialistinio istorizmo namai (XVIII – XX a.).

Ir aišku reikėtų paminėti šioje gatvėje įsikūrusius M. K. Čiurlionio namus, kuriuos gali aplankyti kiekvienas besidomintis šio garsaus žmogaus palikimu. Prie šių namų yra ir siauriausia vadinama Vilniaus gatvė!

Picture 013

Picture 014

Picture 015

Picture 017

Picture 018

Picture 020

Siauriausios gatvės beieškant...

Siauriausios gatvės beieškant...

Siauriausia Vilniaus gatvė.

Siauriausia Vilniaus gatvė.

Picture 025

Picture 026

Picture 027

Augustijonų gatvės ramybė...

Augustijonų gatvės ramybė...

Augustijonų gatvė.

Augustijonų gatvė.

 Picture 006

Picture 028

Picture 031

Picture 032

Ir kaip visada tokios žavios detalės ...

Ir kaip visada tokios žavios detalės ...

Picture 035

Picture 036

Picture 037

Picture 039

Gatvės papuošimas?

Gatvės papuošimas?

Tikrai taip!

Tikrai taip!

Rašydama straipsnį naudojau:

Drėma V., Vilniaus namai archyvų fonduose, I knuga, Vilnius, 1998 m.

Kirkoras A. H., Pasivaikščiojimas po Vilnių ir jo apylinkes, Vilnius, 1991 m.

http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=867&kas=spaudai&st_id=15533

http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=7963&Itemid=502

Daugiau nuotraukų:

http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=3952

http://www.efoto.lt/zurnalas_foto/vilnius_stebuklingas

Šį kartą tiek,

Valentina.

Komentarai
  1. grumlinas parašė:

    Savo laiku (tipo prieš 30 metų 😉 ) mėgdavau pasivaikštinėti savičiaus gatve. Tik ji buvo dar neperdažyta

  2. labaslietuva parašė:

    Klaikus vaizdeliai. Kaimynai negali susimesti kokybiskiems dazams.

  3. walentina parašė:

    🙂 Sovietmeciu buvo dar klaikiau, tad iš dviejų blogybių, kaip sakoma 🙂

  4. labaslietuva parašė:

    Tarybiniais laikais niekas nesispraudė į šias vietas dėl savaime suprantamų priežasčių: nebuvo čia nei parduotuvių ir troleibuso stotelė buvo toli. Prasidėjo rinka, prasidėjo idealizaciją ir viskas apsivertė aukštyn kojon. Beje, nėra skelbiami duomenys apie oro užterštumą Vilniuje, ypač Senamiestyje. Kaip jus manot, kodėl?

  5. egkius parašė:

    Mano mamos gimtoji gatvė 🙂 Gyveno tame kieme, kuriame stovi bažnyčia.

  6. jolanta parašė:

    Straipsnio autorei – XIX a. ir dabartinė Bokšto g. buvo vadinama Savičiaus vardu, tad kai kurios Jūsų minimos istorinės vietos buvo ne dabartinėje Savičiaus, o Bokšto g.

  7. walentina parašė:

    Tikrai taip, buvo 2 Savičiaus gatvės – pirmoji ir antroji. O kurie pastatai buvo klaidingai parašyti?
    Nuorodas, kuriomis naudojausi rašydama straipsnį – sidėjau pabaigoje, o su Bokšto gatvės kiemais (t. y. Savičiaus pirmosios g. kiemais) galite susipažinti čia – http://gidas.wordpress.com/2009/07/09/boksto-gatves-kiemai/

  8. Endriu... parašė:

    kiek man zinoma is memuaru, tai Saviciaus ir Bokstu gatves kampe buvo toks ,,padorus“ viesnamis… 😀 smagi turejo buti gatvele…

  9. walentina parašė:

    Taip, tą viešnamį daug kas mini 🙂

  10. Endriu... parašė:

    Turbut populiarus buvo 😀 dar zinau, kad ten kazkur, jei neklystu tai gale gatves Mykolas Kleofas Oginskis savo meiluze laike viena…

  11. Anonimas parašė:

    tai vis tik, kas gi buvo tas Savičius, kurio garbei gatvė pavadinta? Serbas ar žydas, o gal čigonas? Kad ne lietuvis tai tikrai…

  12. walentina parašė:

    Aš tikrai nežinau. Daug kitataučių buvo Lietuvoje 🙂

  13. troy parašė:

    Savičiaus gatvės name, atrodo ten kur ir Čiurlionis, rutuliojasi ir Jurgio Kunčino romano Tūla veiksmas.

  14. Anonimas parašė:

    sawicz druga -saviciaus antroji- vadinosi dabartine boksto gatves dalis, susikertanti su saviciaus gatve, o saviciaus gatve buvo saviciaus pirmoji. gatves pavadinimas kilo nuo ten gyvenusiu burmistro ir magistrato tarejo pavardziu, net keliose istorinese apybraizose yra tvirtinama tik tokia versija.

  15. Anonimas parašė:

    p.s. lietuviu vilniuje is viso beveik nebuvo, bent jau xix a. statistika teigia, kad jie tesudare 2 procentus visu gyventoju. vilniu state, jame gyveno ir dirbo daugiausia lenkai, zydai, rusai, baltarusai. etniniai lietuviai intelektualai irgi rase lenku kalba, kol xixa. nekilo nacionalinis lietuviu judejimas pasekus lenku nacionalinio judejimo pavyzdziu lietuvoje

  16. Laima parašė:

    Aš čia gimiau, prabėgo vaikystė (Savičiaus 8), daug įvairių sluoksnių ir tautybių gyveno, prisimenu kiekvieną akmenėlį, draugus. Daug garsių žmonių gyveno. įdomu būtų sužinoti likimus (Valė, Ida, Chana, Alikas, Valiera, Birutė, Vytautas, Žilvinas, Vytukas, Liuda ir t.t.)

  17. J parašė:

    Sveiki, o kur pradingo Savičiaus gatves šventė ?
    O ar yra kokia visos Savičiaus gatvės bendrovė ?

  18. Anonimas parašė:

    Siauriausia Vilniaus gatvė – nuostabi, vakar tiesiog kaifuodavau.
    TAČIAU.
    Kas gali pagrįsti, kad tai gatvė? Ieškau info, naršau inete, kol kas nesu tikras kad tai iš ties gatvė. Siauriausias skersgatvis, praėjimas/pravažiavimas – viskas tinka, bet siauriausia gatvė…kyla abejonių…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.