Vilnius tarpukariu

2009 m. rugpjūčio 21 d. Valentina paskelbė kategorijose: SENOJO VILNIAUS VAIZDŲ KAITA
Žymos: ,

Sveiki,

Šį kartą įdedu kelis tarpukario laikotarpio Vilniaus vaizdus, aptiktus lenkų skaitmeninėse archyvuose. Ką jau sakyti, o miestą jie tikrai įamžino puikiai! Linkiu surasti daug įdomybių 🙂

Universiteto g., buvęs Alumnatas.

Universiteto g., buvęs Alumnatas.

Vaizdas į Šv. Kazimiero bažnyčią.

Vaizdas į Šv. Kazimiero bažnyčią.

Didžioji Pogulianka.

Didžioji Pogulianka.

Katedros aikštė.

Katedros aikštė.

A. Mickevičiaus namai-muziejus.

A. Mickevičiaus namai-muziejus.

Katedros aikštė.

Katedros aikštė.

Katedra ir varpinė naktį.

Katedra ir varpinė naktį.

Pilies gatvės kieme.

Pilies gatvės kieme.

Rasų gatvė.

Rasų gatvė.

Skapo gatvė.

Skapo gatvė.

Šv. Kazimiero gatvė.

Šv. Kazimiero gatvė.

Trakų gatvė.

Trakų gatvė.

Šį kartą tiek vaizdų,

Pagarbiai,

Valentina.

Komentarai
  1. MariukasM parašė:

    Kaip kurios vietos ir dabar taip atrodo 🙂

  2. walentina parašė:

    Tikrai taip 🙂

  3. labaslietuva parašė:

    Kaip Trakų gatvę subjaurojo dabar, trūksta žodžių. Gi matosi kairiam kampe autentiškas įėjimas.

  4. Anonimas parašė:

    Gal kas žinote, kas anksčiau buvo šv. Kazimiero gatvėje? Kokie pastatai? Kokia šios gatvės praeitis? 🙂 Ačiū.

  5. Valentina parašė:

    Reikėtų patikrinti literatūrą.

  6. Endriu parašė:

    Valentina, gal zinai, kaip vilniete kiek Vilniuje priskaiciuojama namu, kuriuose gyveno, kalejo ar tiesiog siaip buvo apsistojes A. Mickevicius , nes as suskaiciavau 5…ir nezinau ar dar yra :t.y. kur dabar muziejus, prie rotuses, Kondrado cele, berods literatu g., ir VU kiemo namas ar cia visi ar dar esti, kokiu as nezinau….kaip kaunietis. Buciau labai dekingas.

  7. Valentina parašė:

    Oj, sunku tiksliai atsakyti, bet paminklinės lentos yra 8, o dar du muziejai ir 2 paminklai (Vilniuje įvairiais būdais įamžintas A. Mickevičiaus atminimas: veikia du muziejai, atidengtos 8 paminklinės lentos, pastatyti du paminklai, A. Mickevičiaus vardu pavadinta biblioteka, gimnazija, gatvė, vienas iš senojo Vilniaus universiteto kiemų iš: http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=160 Galbūt ten bus daugiau informacijos).
    Mes VU savo ruožtu irgi turim salę, kuri Stapono Batoro un-to laikais vadinosi „Aula Adama Mickiewicza“ , dabar tai bibliotekos patalpa – Abonementas 🙂

  8. Endriu parašė:

    Ne, as turejau omenyje kiek yra vietu Vilniuje, kur Mickevicius gyveno ar kalejo. As zinau, jog kalejo tai Konrado celej (taigi 1 vieta), gyveno jis bernardinu (nepamenu gatviu pavadiimu) skersgatvyje ir literatu g,, pries isvykstant i tremti gyveno name Rotuses aiksteje, o atvykes i Vilniu 1816 m. apsistojo name dabartiniam VU kieme… (taigi 4 vietos) ar dar va, tokiu vietu yra ar tai visos kiek as zinau…t.y. vietos, kur jis gyveno, o ne ten kur pavadinimas jo vardu suteiktas siais laikais (atmetant paminklus, kurie statomi tik XIX a. pab.) ir visas bibliotekas ir pan..t.y. tik namai. Na, nezinau ar aiskiai paaiskinau 🙂

  9. studentas parašė:

    Valentina, gal turi patarimų ieškant literatūros apie tarpukario lietuvius Vilniuje :))

  10. walentina parašė:

    Ta prasme? Gal galima susiaurinti temą?

  11. Justas parašė:

    Valentina,cia gal ne i tema,bet norejau paklausti,kur galima gauti,bet kokios informacijos apie senuosius kelius (traktus) vedancius i Vilniu? Internete radau tiktai,kad ju buvo 10 ar 11,issamiau aprasytas tik vienas is ju: tai senojo Vilnius-Kaunas kelio likuciai netoli Paneriu,o apie kitus kelius ir konkrecias ju buvimo vietas nieko neradau.Aciu 🙂

  12. walentina parašė:

    Internete yra tikrai labai mažai informacijos istorijos tema, tai faktas. Rimti tyrimai internete taip lengvai neatsiranda 🙂 Mano draugas rašo apie LDK sausumos kelius. Jis renka duomenis iš šaltinių po kruopelytę. O apie kokius „senus“ kelius mes kalbame? 16 a., 17 a., 18 a., 19 a.? Imperijos laikotarpio kelius vaizduoja jau pakankamai neblogai seni žemėlapiai, pvz. Vilniaus kelių čia yra tikrai ne vienas – http://www.gidas.mb.vu.lt/2011/01/17/vilniaus-gubernijos-keliu-ir-pasto-stociu-tinklo-zemelapis/. Galbūt kai kuriuos kelius galima rasti ir šioje kolekcijoje http://atmintis.mb.vu.lt/fedora/repository/gluosnis:kol_MP014/-/collection O apie pačius seniausius kelius išsamių aprašymų ir nereikia tikėtis. Bus tik užuominos senuosiuose šaltiniuose (Lietuvos metrika), karo žygių aprašymuose, kelionių atsiminimuose ir pan. Įvairių parapijų bažnyčių vizitacijuose irgi minimi keliai, bet niekas jų tai išsamiai neaprašo 🙂

  13. Justas parašė:

    Aciu uz info 🙂 Zemelapiai idomus,bet nera labai detalus,kad butu galima pagal juos realiai rasti norima vieta,kiek esu girdejes,tai tokiu zemelapiu paklaida gali buti nuo 0,5 iki 1 km ,o kartais ir daugiau.Idomus tie keliai,arba ju atkarpos,kurie dar yra neuzpilti asfaltu,neuzstatyti namais ir t.t,kuriuos dar galima pamatyti visame ju senoviniame grozyje,na cia optimistines mintys,na,bet gal dar liko tokiu stebuklu?

  14. walentina parašė:

    Žemėlapiai visada gali turėti paklaidą. O jų detalumas priklauso nuo: pagaminimo laikotarpio ir tikslo (kariniai, privačių ribų sienų nustatymai ir pan.), apimančio ploto (kaimo ribų žemėlapis bus tikslesnis ir aiškesnis, negu visos gubernijos) ir pan. Detaliausi yra mūsų laikų aerofotoplanai. Iš ten galima matyti viską, aiškiai ir detaliai 🙂 Tiesą, mūsų bibliotekoje yra saugomi 5-6 dešimtmečio aerofotoplanai. Mano kolega ir draugas kaip tik šiais metais baigė postdoktorantūros studiją apie Lietuvos senuosius kelius (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinko formavimasis XIV–XVII a.). Mačiau jo parengtą žemėlapį: iš Vilniaus tikrai vedė traktai į kitus miestus. Apskritai, čia taip paprastai neatsakysi dėl tų kelių. Ypač kai nėra aišku, kokio laikotarpio keliai domina 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.