Vilniaus universiteto teismas

2009 m. rugpjūčio 19 d. Valentina paskelbė kategorijose: VILNIAUS UNIVERSITETAS
Žymos: ,

Sveiki,

Šį kartą papasakosiu apie senojo Universiteto teismą. Teismų sistemoje jis atsiranda po Universiteto statuso suteikimo Vilniaus jėzuitų kolegijai. Tačiau iki šiol šis teismas mažai nagrinėtas istoriografijoje. Man pavyko rasti tik vieną straipsnį, skirta šiams teismui nagrinėti ir dar kelis apie studentijos gyvenimą bendrai. Tiesą pasakius, net nežinau ar yra išlikę pakankamai šaltinių rimtai šio teismo studijai. Jis minimas kaip atskiras teismas kartu su egzistavusiais pilies, žemės pakamario ir kitais teismais. Universiteto teismo išskirtinumas nulemtas paties Universiteto savarankiškumu. Jau Vilniaus universiteto įsteigimo privilegijoje, išduotoje Stepono Batoro 1578 m. liepos 7 d., buvo parašyta, kad atvykstantis į jį studijuoti studijų laikotarpiui atleidžiami nuo visų mokesčių ir rinkliavų, taip pat nuo teismų civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Tiesioginių jų teisėju skiriamas rektorius, o sunkesnių nusikaltimų bylose – universiteto kancleris arba globėjas. 1579 m. balandžio 1 d. privilegijoje patikslinama, kad ne tik universiteto studentai, bet ir dėstytojai – profesoriai, daktarai, magistrai ir bakalaurai – atleidžiami nuo bet kokios bažnytinės ir pasaulietinės jurisdikcijos.

VU magistro diplomas

Galutinai išspręsti Vilniaus universiteto teismo klausimą trukdė tai, kad minėtomis valdovo privilegijomis jo kancleriu buvo skiriamas Vilniaus vyskupas, o globėju – Žemaičių vyskupas. Jėzuitai gi su tokia tvarka sutikti nenorėjo ir įrodinėjo, kad tokia tvarka prieštarauja jų ordino nuostatams. Jiems tapo palanki popiežiaus Grigalijaus XIII 1579 m. spalio 29 d. išleista bulė, įteisinusi Vilniaus kolegijai universiteto statusą ir uždraudusi bet kuriam vyskupui arba metropolitui kištis į jo reikalus. Aukščiausia Universiteto valdžia buvo pripažintas jėzuitų vienuolijos generolas Romoje, kuris skyrė jo rektorių ir skelbė reikalingus nuostatus bei potvarkius, nustatinėjo bausmes ir kt.

Vattel E.de Le droit 1758 Tautu teise

Sunkesnių bylų nagrinėjimas pirmais Universiteto gyvavimo metais buvo keblus klausimas. Vadovybė turėjo kreiptis į provincijolą, kad jis nuspręstų kas turės bausti sunkesnius nusikaltimus padariusius studentus. Provincijolas savo ruožtu kreipėsi į Steponą Batorą, prašydamas sudaryti specialų teismą, nes jėzuitai, pasak jo, gali bausti tik už mokyklinio pobūdžio nusižengimus. Valdovas patarė Universitetui pačiam sudaryti tokį teismą, išrinkus į jį rimtą žmogų – pasaulietį ir davus jam 2-3 studentus – bajorus, turinčius autoritetą savo draugų tarpe. Šis kolegialinis teismas turėtų nagrinėti mažiau reikšmingas bylas, o dėl sunkesnių nusikaltimų, valdovo nuomone, reikėjo kreiptis į žemės teismą.

Olizarovius A.A De politica... 1651

Nagrinėjamo klausimo sprendimą pagreitino 1591 m. birželio 9-10 d. įvykiai Vilniuje, kai buvo padegti kalvinų bendruomenės namai, kurie sudegė su visų turtu. Siekiant išsiaiškinti nusikaltimą, padaryta lankantis sostinėje pačiam Vilniaus vaivadai Kristupui Radvilai ir vykstant Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo sesijai, kiekvienas miesto gyventojas buvo įpareigotas duoti išsiteisinimo priesaiką. Jos pareikalauta ir iš Universiteto studentų, kurie buvo įtariami padarius šį nusikaltimą. Vienas studentas buvo įvardijamas padegėjų ir reikalauta jo arešto arba laidavimo, kad jis nepabėgs. Rektoriui pradėjus ginti studentą, o pastarajam atsisakius prisiekti, byla pateko į Tribunolo teismą. Po ilgų ginčų rektorius ir studentas atvyko į teismą, tačiau bylinėtis jame atsisakė, motyvuodami tuo, kad Universitetas su savo auklėtiniais yra atleistas nuo bet kokių pasaulietinių teismų jurisdikcijos. Tribunolas buvo priverstas nusileisti ir sutikti su tuo, kad bylas dėl keliamų studentams kaltinimų nagrinėtų pats Universitetas. Bylą toliau nagrinėjo oficijolas B. Vaina, dalyvaujant Universiteto globėjui, kapitulai, kalvinų atstovams ir stebint pačiam rektoriui. Studentai buvo išteisinti dėl kaltinimų nepagrįstumo.

Dogiel M. Codex diplomaticus... 1758-64

Tolesnes Vilniaus universiteto teismo ribas apibrėžė tuometinis rektorius G. Alabijamas. Jo nuomone, visose mažiau reikšmingose bylose teisėju turėtų būti pats rektorius, kuriuo sprendimai neapeliojami. Dėl svarbių dalykų teisia krašto valdovas, bet jis šią kompetenciją perleidžia savo paskirtam žmogui. Vilniaus universitete, pagal suteiktas jam privilegijas, toks žmogus yra Vilniaus vyskupas, o šiam nesant, generalinis vikaras. Studentas turėtų būti suimamas ir traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu būtų sugautas „ant karštų pėdų“ arba įrodyta jo kaltė. Vilniaus, kaip ir Krokuvos studentai negali būti teisiami pagal krašto papročius, Lenkijos teisę arba Lietuvos Statutą, o tik pagal bažnytinės teisės normas.

Statut 1588 2

Atrodo, kad tokiu G. Albijano nurodytu keliu ir ėjo teismų praktiką. Apie tai galima spręsti iš kelių paskelbtų bylų, susijusių su universiteto studentų nusikaltimais. Daugiausia tai buvo smurto aktai, nukreipti prieš nekatalikus, ypač kalvinus, kurių bendruomenės namai Vilniuje buvo ne kartą nusiaubti. Tačiau to meto dokumentuose aptinkama ir Vilniaus miesto gyventojų nusiskundimų dėl blogo studentų elgesio, jų daromų skriaudų bei įvairių smurto aktų. Jų aukomis tapdavo ne tik paprasti miestiečiai, bet kartais ir aukšti valstybės pareigūnai. Antai 1638 m. Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka Kristupas Kiška patraukė universiteto studentus į teismą už tai, kad jie, būnant jam pačiam Vilniuje, užpuolė jo namus. Dėl šių ir kitų užpuolimų, pagrindinis miesto valdžios rūpestis buvo įteisinti patraukimą į Vyriausiąjį Lietuvos Tribunolo arba į paties valdovo sudarytą komisorių teismus.

Statut sp.1614

Iki šiol nėra žinomi nuostatai, kuriais vadovaujantis buvo reglamentuota Vilniaus universiteto teismo kompetencija ir nustatyti jo veiklos principai. Taip pat niekam iš tyrinėtojų nepavyko rasti rektoriaus teismo spręstų bylų. Iš 1632 m. rektoriaus P. Frizijaus paskelbtų nuostatų matyti, kad prie dažnesnių studentų nusižengimų buvo priskiriami tokie, kaip paskaitų arba bažnyčios nelankymas, girtuokliavimas, bendravimas su valkatomis bei plėšikais ir kt. Daugelis bausmių nuostatose nekonkretizuota, tepasakyta, kad reikia bausti rimtai, sunkiai arba griežtai. Neretai buvo taikomos ir pašalinimo iš universiteto bausmės. Kūno bausmės, bent jau bajorų vaikams, taikomos nebuvo.

Imper. un-to diplomas

Universiteto vadovybė, siekdama palaikyti tvarką ir drausmę, palaikė nuolatinius santykius su miesto valdžia. Miesto magistratui buvo perduodami pašalintųjų arba ieškomų studentų sąrašai, o 1632 m. rektorius netgi buvo laikinai perleidęs Vilniaus vaivadai savo kompetenciją bausti studentus už sunkesnius nusikaltimus.
Studentams buvo taikomi įvairus įstatymai priklausomai nuo to, koks teismas nagrinėjo bylą. Vilniaus universiteto teismas, kaip ir kitų to meto universitetų teismai, vadovavosi daugiausia bažnytine teise. Tuo tarpu Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas ir valdovo skiriamas komisorių teismas studentus traktuodavo kaip Lietuvos gyventojus ir teisdavo juos pagal Lietuvos Statutą.

Stroinowski H. Nauka prawa 1785

Pagarbiai,

Valentina.

Pagrindinis šaltinis:

Raudeliūnas V. Senojo universiteto teismas//Socialistinė teisė, Vilnius, 1978 m., Nr. 4.

Komentarai
  1. Blogorama #648 parašė:

    […] Kriminalai. Svetimas komentaras gali pridaryti daug bėdos. Todėl juos tenka griežtai prižiūrėti. Ar jums bus lengviau, kad atsako autorius, jei jūsų kompiuteris bus užrakintas nuovadoje kelis mėnesius? Dabar jau pagalvoju, kad būtų gerai turėti kokią nors interneto policiją, kuri geriau suprastų teisės šioje erdvėje specifiką, o kartais ir nekaltuosius galėtų apginti. Juk buvo kadaise autonomiški universitetų teismai… […]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.