LDK herbų tradicija. Bendra apžvalga

2009 m. rugpjūčio 12 d. Valentina paskelbė kategorijose: INFORMACIJA UNIVERSITETO GIDAMS, TIESIOG ĮDOMU
Žymos:

Sveiki,

Apžiūrinėdami Vilniaus architektūrinius paminklus, dažnai galime matyti įvairiųbeyzym giminių herbus. Bet ar visi mokame juos „skaityti“? Kaip atskirti kas yra herbas, o kas tik puošybos elementas? Trumpai pabandysiu išaiškinti. Galbūt, kažkada Jums prireiks šių žinių 🙂

abrahamowiczDauguma ženklų, kurie buvo naudojami iki XIV a. pabaigos visų herbui būdingų savybių dar neturėjo. Jie vaizduoti be skydų, neturėjo spalvų ir dažniausiai po mirties nebūdavo paveldimi. Tad tokie ženklai vadinami nuosavybės ženklais ir su tikrąja herbo sąvoka nieko bendro dar neturėjo. Pats herbas yra paveldimas skiriamas ženklas, sudarytas pagal heraldikos taisykles ir įteisintasglinski_m įstatymu arba kitu teisiniu aktu.

Apie herbus LDK diduomenės tarpe galima pradėti kalbėti nuo 1413 m. Horodlės unijos. Pats Horodlės aktas turėjo suformuoti riterių (šlektos, kilmingųjų) sampratą, o priemonė šiai sampratai įtvirtinti buvo herbinė adaptacija – bajorų priėmimas į lenkų šlektų herbines gimines, o taip pat valdovo privilegijos, sulyginusios abiejų valstybių kilmingųjų teises. Pati herbo sąvoka iki Horodlės akcijos negalima. Lenkiška herbinė tradicija nurodė, kad vieną herbą poland-coagalėjo turėti ne viena, o net kelios giminės, dažnai net nesusijusios kraujo giminystės ryšiais. Jos sudarydavo herbo arba herbinę giminę. Kita tradicija buvo naudoti ne tik herbų pavadinimus, bet ir šūkius, kurie buvo garsiniai herbų vardai. Adaptavus lenkišką herbų tradiciją ir LDK atsiradokojalavicius_01_20020093911557 nemažai vienodus herbus turinčių giminių. Tyrinėtojas E. Rimša mini, kad vėlesniais laikais beveik apie kiekvieną herbą buvo sukurta įspūdingą legenda. Bet, vertinant Horodlės 1413 m. unijos tyrimus (pavyzdžiui, Semkowiczius, Haleckis, Banionis), matome, jog nebūtinai nedalyvavimas Horodlės akcijoj reiškė mažesnę svarbą politinėje arenoje. Pavyzdžiui, O. Haleckis daro išvadą, jog žodis „etc.“ karaliaus ir bajorų akcijoje gali nutylėti tam tikrą informaciją ir kad lietuviškų bajorų giminių, prileistų prie herbų iš tikrųjų buvo ne tik 47, o žymiai daugiau. Savo straipsnyje Haleckis palygina Horodlės dokumente nepaminėtų bajorų giminių vėlesnius herbus su lenkiškos heraldikos tradicija. Šis tyrimas leidžia spėti apie vietinių, slaviškų ir kt. tradicijų panaudojimą. Iš istorijos žinome, kad karo tarp kojalavicius_05_20020093911624Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio akivaizdoje, pastarasis, norėdamas pritraukti į savo pusę platų stačiatikių gyventojų sluoksnį sulygino katalikų ir stačiatikių teises ir leido priimti į Horodlės akto metu gautus herbus stačiatikių gimines.

Pasirodžius pirmiems herbynams (herbų sąvadams), prasidėjo lietuviškų ir lenkiškų herbų atmainų nykimas, paliekant tik bendrą pirminį pavadinimą.

Kitas herbo raidos etapas pastebimas XVI a. Tai vyravusios aukštuomenės tradicijosdeszpot_m atspindys – jungtinio herbo naudojimas. Jungtinių herbų kompozicijos ir jungimo principai yra labai sunkus. Dar sunkiau yra atsekti gimines, nes pagal lenkišką tradiciją vieną herbą galėjo turėti dešimtys giminių. Todėl tam, kad galima būtų tiksliai perskaityti jungtinį herbą reikia ne tik žinoti jo sudarymo principą, bet ir zaba_mnusimanyti herbo savininko genealogijoje. Kaip nurodo E. Rimša pirmas jungtinį herbą panaudojo didysis kunigaikštis Vytautas, kur sujungė keturių žemių herbus. Paprastesnis jungtinio herbo variantas yra dviejų sutuoktinių (o tai reiškia ir dviejų giminių) sujungimas viename skydo laike. Sudėtingesnį jungtinį herbą naudojo XVI a. viduryje, kada labiausiai paplito daugialaukiai skydai, kuriuose sujungdavo keturis – penkis herbus. Keturių laukų skyde paprastai į pirmąjį lauką dėdavo iš tėvo paveldėtą herbą, į antrą – iš motinos, į trečią  – senelės iš tėvo arba iš motinos pusės, į ketvirtąjį – senelės iš motinos arba tėvo pusės herbai.

kojalavicius_02_2002009391163

kojalavicius_18_20020093912044kojalavicius_13_2002009391207

Kaip pavyzdį galėčiau pateikti kelių žinomiausių Lietuvos didikų giminių herbus.

Sapiegų herbas buvo „Lapino“ (Lis) herbų grupės. Jo pagrindinis motyvas – į viršų iškelta strėlė. Herbo motyvą paaiškina legenda apie Lapinų giminės riterius, kurie pastebėję priešo pajėgas, iššovė į dangų degančią strėlę ir perspėjo pagrindinę kariuomenę.

Sapiegų herbas.

Sapiegų herbas.

03qv9

Vienas iš jungtinių (didžiųjų) Sapiegų giminės herbų.

 Kita didikų giminė – Radvilos – savo herbą gavo Horodlės unijos metu. Jis priklausė „Trimito“ (Trąby) herbų grupei.

Radvilų herbas.

Radvilų herbas.

Jungtinis Radvilu herbas

Vienas iš jungtinių Radvilų giminės herbų.

Laikui bėgant, herbai keitėsi. Jų sąryšis su pirminiais lenkiškais herbais silpnėjo. Tačiau giminės išlaikė savo pirminį herbo motyvą. XIX a. herbai turi herbo skydą, rečiau šalmą. Žinomi yra įvairių institucijų herbai (įvairių pavietų Žemės ir Pilių teismų, policijos nuovadų, kanceliarijos naudotas LDK didysis ir mažasis antspaudai ir kt.), signetiniai antspaudai (žiedo antspaudai) dokumentuose. Kai kurios giminės turėdavo savo vandenženklį, kuriame matomas tas pats giminės herbo motyvas.

Šį kartą tiek. Tikiuosi, kad bus naudinga,

Pagarbiai, Valentina.  

Literatūra:

Ištrauka iš: V. Karpova, Stačiatikių įsiliejimas į katalikišką LDK visuomenę: Bratošų–Zenavičių giminės atvejis (XIV a. pabaiga – XVII a. pirma pusė), Magistrinis darbas, Vilnius, 2007.

Gudavičius E. Kas buvo XVI a. bajorija? Lietuvos valstybė XII – XVIII a., Vilnius, 1997, p. 133-145.

Rimša E. Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius, 2004.

Rimša E. Heraldika, I, II tomai, Vilnius, 1998.

Boniecki A. Poczet rodów w Wielkiem Księstwie Litewskiem w XV i XVI wieku. Warszawa, 1883.

Ciechanowicz J. Rody rycerskie Wielkiego Księstwa Litewskiego, T. 5, Rzeszów, 2001

Semkowicz W. O Litewskich rodach bojarskich zbratanych ze szlachtą polską w Horodle roku 1413 // Lituano – Slavica Posnaniensia. Studia Historica, t. 3, Poznań, 1989, p. 7-139.

Halecki O. O początkach szlachty i heraldyki na Litwie // Kwartalnik historyczny, t. 29, Warszawa, 1915, p. 177-207.

20090424401

http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/24526.html

http://www.herby.umk.pl/wystawa/rody/

http://zincavage.org/genealogyindex.html

http://sig-tyr.livejournal.com/18871.html

Komentarai
  1. Sabina D. parašė:

    Prie namų išlipu Sapiegos stotelėje. Ačiū, dabar žinosiu ir apie jų šeimos herbą 🙂 O šiaip heraldika – labai įdomi tema. Vis ruošiuos parašyti apie vėliavų kūrimo taisykles, kurioms buvo nusižengta, piešiant dabartinę Lietuvos vėliavą.

  2. walentina parašė:

    Mielai paskaityčiau 🙂 Mat su herbais buvau sisidūrusi rašydama magistrinį darbą, o vat apie vėliavas nelabai ką žinau 🙂

  3. grumlinas parašė:

    Hmmm, savo geru straipsniu man sukėlei minčių ir iš atminties iškilo kadaise sumanytas projektas parašyti kažką naudingo heraldikos srityje. Tik kad tos dienos tokios trumpos…

  4. Blogorama #647 parašė:

    […] Beskaitydamas apie Lietuvos didikų herbus, pamaniau, kad galima būtų neformalius pasidaryti ir šiandien. Dar nežinau, ką įdėčiau į […]

  5. walentina parašė:

    Lietuvos heraldikos srityje yra atlikta nemažai įdomių tyrimų. Tačiau, vertėtų pastebėti, kad tie tyrimai daugiausia lenkų tyrinėtojų. Man patinka heraldika. Ypač patinka domėtis giminių istorija. O kokios dar puikios kilmes legendos paaiškina šiuos herbus!!! Žodžiu, kas domisi, siūlau pradėti nuo E. Rimšos tyrimų (kaip herbų, taip ir antspaudų).

  6. iseivis parašė:

    neblogas straipsnis…

  7. Marius parašė:

    Nebejuokinkite tokiais straipsniais. Herbų pavadinimai neverčiami. Ar turite teisę naudoti pateiktus paveiksliukus. Matau naudojate Tadeusz Gajl piešinius, ar turite autoriais leidimą?

  8. walentina parašė:

    Ačiū už komentarą, bet gerai būtų sukonkretinti, kas gi sukėlė tokią šypsena komentatoriui šiame straipsnyje? Su neverčiamais herbų grupių (o mes kalbame apie jas, kaip suprantu) pavadinimais sutiksiu, jeigu patvirtinsite savo teiginį Lietuvos istoriografijoje esančiais tyrimais. Šiuo straipsniu nesiekiama komercinio pelno, nuorodos į paveiksliukus irgi sudėtos pagal kol kas esančias taisykles, rezoliucija pasirinkta tokia, kad jos negalėtų būti panaudotos publikavimui be autoriaus žinios, todėl nemanau, kad kažką pažeidžiau. Kiek teko domėtis Lietuvoje veikiančiais autorinių ir gretutinių teisių įstatymais, nieko nepažeidžiau.

  9. Vincas parašė:

    Valentina, ar galima į Jus kreiptis asmeniniu klausimu dėl konkretaus herbo ar herbinio antspaudo ir kaip tai padaryti? Ačiū.

  10. walentina parašė:

    Galima, bet nepažadu, kad tiksliai galėsiu atsakyti 🙂 Parašykite man laišką su klausimų, pažiūrėsime kuo galėsiu pagelbėti – valentina.karpova@mb.vu.lt

  11. austeja38 parašė:

    labai grazu

  12. litawor parašė:

    sveiki
    Moj stryj pochodzi z rodziny litewskiej, mam do Was pytanie, czy sa strony litewskie z rodowymi herbami ?

    litawor

  13. Endriu... parašė:

    idomus straipsnis, teko kazkada susipazinti su tomis visomis heraldikos ir veliavu subtilybemis, tai tikrai kelia demesi…gaila, kad manasis gimines herbas i situs visu Lenku herbynus nepapuola… 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.