Markučiai

2009 m. rugpjūčio 10 d. Valentina paskelbė kategorijose: SENOJO VILNIAUS VAIZDŲ KAITA
Žymos: ,

Sveiki,

Šį kartą keliausime po Markučius 🙂

Nuo seno Markučiai buvo didžiųjų Lietuvos kunigaikščių vasarvietė. XVI – XVII a. dokumentuose Markučių vietovardžio neaptikta. Žemės nuo seno priklausė Gurių dvarui ir buvo vadinama Sakalaičiais arba Svistapole. Markučiais ši valda imama vadinti nuo XVIII a. pradžios. XVI a. vietovė turėjo du pagrindinius centrus: Guras (vardas kilęs nuo bendrinio kalnų pavadinimo) kairėje Vilnelės pusėje ir „Zavilenska“ dešinėje Vilnelės pusėje. Jogaila dalį Markučių žemės atidavė Šv. Martyno bažnyčios klebonui išlaikyti. Aleksandras Jogailaitis padovanojo Markučius savo žmonai Elenai, kuri čia gyveno vasaros metu. Tapusi našle, Elena dovanojo Markučius savo dvariškiui Unkovskiui, o po jo dvarą gavo Ona Radvilaitė-Kiškienė. Markučių Kiškų rūmų griuvėsių vardas su laiku pasiliko tik liaudies padavimuose, o seni Vilniaus gyventojai pasakojo, kad XIX a. pradžioje patys dar matė mūrų nuolaužas, kyšančias iš po žemės. Po Kiškų Markučius valdė Chodkevičių giminės palikonys. 1750 m. Žemaitijos seniūnas Jonas Chodkevičius Markučius išnuomavo už 4000 zlotų jėzuitams 1808-09 juos pirko Eismantas, 1838 m. – dr. Godlevskis, o XIX a. pabaigoje jie priklausė gen. Mielnikovo dukrai (Grigaliaus Puškino žmonai), kuri naujai pastatė namus ant kalno toje vietoje, kur seniau stovėjo Kiškų vasaros rezidencija.

317

1812 m. grafo Chodkevičiaus įgaliotinis, atvykęs iš užsienio, kasinėjo ir tyrinėjo Markučiuose, norėdamas rasti senovišką kardą bei įvairių įrankių. 1853 m. Kirkoras su Eustachijumi Tiškevičiumi darė archeologinius kasinėjimus, kurie įrodė, jog šioje vietoje tikrai buvo žymios Kiškų giminės vasaros rūmai, kurie per vedybas perėjo Kristupo Chodkevičiaus nuosavybėn. Po kelių dienų kasinėjimų buvo atidengti giliai žemėje esantys rūmų pamatai, parodantys kambarių planus; kai kuriuose kambariuose buvo atidengtos plytų grindys, gilūs rūsiai su erdviais krosnių grindiniais. Ypač milžiniškas kiekis krosnių koklių nuolaužų su herbais ir raidėmis, keliolika monetų iš Jono Kazimiero laikų, keli gabalai įvairios geležies ir nedidelis puodas buvo surasti virtuvėje. Svarbiausiu kasinėjimų laimikiu buvo koklių nuolaužos, kadangi tai leido sužinoti apie šių rūmų steigimą ir savininkus. Sudėjus koklius, pro susiktus puošybos lapus išryškėjo puošnūs herbai – du skydai, viename iš kurių Kosciešos herbas su grifu ant šalmo, o kitame – Drucko herbas su kunigaikščių vainiku. Koklyje aiškiai matomos raidės: K. Ch. Z. D. H. W. W. B. K. S. …, kurios vėliau išskaitytos taip – „Krzysztof Chodkiewicz, Zofia Drucka Horska, Wojewodowie Wilenscy, Bielicey, Krewscy Starostowie“ (Kristupas Chodkevičius, Jeronimo sūnus, Vilniaus vaivada, Bielicos ir Krėvos seniūnas buvo vedęs Eleną Kiškaitę, Stanislovo Kiškos – Vilniaus kašteliono, vėlaiu Mstislavlio vaivados- dukrą, antrą kartą buvo vedęs Sofiją Druckytę-Horskytę). Kiškų – Chodkevičių rūmai labai nukentėjo XVII a. viduryje, Maskvos karo metu. Jie nebuvo atstatyti, atstatomi buvo tik palivarkas ir ūkiniai pastatai.

05_

Žinoma dar, kad garsus Jonas Karolis Chodkevičius pastatė Vilniuje Didžiojoje g. rūmus, o Markučių valstiečių pagrindinė pareiga buvo siųsti į Vilniaus rūmus kelis žmonės, kurie iš eilės patarnaudavo šeimininkams ir jų svečiams.

Gyvenant paskutiniams Markučių dvaro savininkams – Grigorijui ir Varvarai Puškinams – visa parko teritorija buvo aptverta medine tvora, kuri vokiečių okupacijos metais buvo išgriauta ir aplinkinių gyventojų išnešiota kurui. Mirus Varvarai Puškinai 1935 m., jos valia ketvirtame dešimtmetyje vasarnamyje buvo įkurtas Literatūrinis A. Puškino muziejus.

Rašydama naudojau:

V. Drėma, Vilniaus namai archyvų fonduose X knyga, Vilnius 2005.

http://www.vilniausmuziejai.lt/a_puskinas/markuciai/index.htm

http://www.pavilniai-verkiai.lt/lt/?pid=96

http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=2419

Pagarbiai,

Valentina.

Komentarai
  1. Evaldas parašė:

    Reikės kokį kartą aplankyti Markučius 🙂

  2. walentina parašė:

    Gėda prisipažinti, bet pati ten niekad nebuvau 🙂 Po šio įrašo irgi nusprendžiau dar šią vasarą ten apsilankyti 🙂

  3. Paloma parašė:

    Puikus susisiekimas. Lipi nuo Katedros aikštės į 10 autobusą, kuris priveš prie pat parko. Markučių parkas paskutinė autobuso stotelė. Gražu ten…parkas nedidukas, bet žavus.

  4. labaslietuva parašė:

    Markuciai – tai beveik tas pats, kas Kalvariju turgaus rajonas. (Snipiskes, ar kaip ten?) Per jas galima eiti pasivaikscioti Rokantiskiu link palei Vilnele. Bet geriausiai atvirksciai – per jas geriausia sugrizti i miesta, nes tada reikes nuo kalno liestis, maziau vargo. Trasa paprasta: pakilti Filaretu gatve ir eiti uz laidojimo namu. Ten galima pasisukioti po miskus besilaikant desiniau. Pasukti, galu gale, Rokantiskiu link, ten kirsti kelia ir susirasti Vilnele, kuri nuves Markuciu link. (Kirtus kelia, galima uzsukti i Puskarnia ir nuo ten varyti Markuciu link). Dvieju valandu marsrutas.

  5. […] Savaitgalį aplankiau Markučių dvarą, A. Puškino muziejų ir parką. Apie Markučius VU gidas jau rašė, todėl nesikartosiu, o  šiame pranešime atkreipsiu dėmesį tik į vieną objektą, kuris man […]

  6. Endriu... parašė:

    Deja, as irgi ten niekad nebuvau, nors geda didziule, kaip gi as, dievinantis Puskina nebuvau ten, kur jo sunus gyveno, nu, geda, tiesiog, sarmata ir zmogui prisipazint 🙂

  7. walentina parašė:

    Tai gal dar ne viskas prarasta ir atsiras galimybė aplankyti? 🙂

  8. Endriu... parašė:

    Tai zinoma, privalo atsirasti, tik kad visa beda kai as i Vilniu atvaziuoju tai mano kelione dazniausiai baigiasi ties univermagu (taip plius minus) ir tada atgal iki stoties…:D (tai va siom dienom vel vaziuosiu, tai jauciu kelione baigsiu paveikslu galerijoje) ir atrask tu zmogau laiko pas gerbiama Puskina uzsukt. 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.