Sveiki,

Šį kartą keli senojo Vilniaus atspindžiai, užfiksuoti Didžiosios Poguliankos gatvės istorijoje. Didžioji Pogulianka dabar žinoma kaip J. Basanavičiaus, Mažoji – K. Kalinausko gatvė. Bet, apie viską nuo pradžios…

 1440 m. Kazimieras Jogailaitis padovanojo Vilniaus miestui didelį lauką, kuris iš Tauro kalno pusės jungėsi prie Lukiškių priemiesčio. Iki XIX a. šioje vietoje augo daržai ir sodai. Pastatų buvo mažai, daugiausiai įkalnėje.

Grafika_013

Šį gatvė jungė senamiestį su traktu į Kauną bei Trakais. Nuo seno jai buvo priskirtas Didžiosios Poguliankos pavadinimas. L. Klimka pabrėžia dvejopą šio slaviško pavadinimo reikšmę. Pirmiausia, tai žodžio vertimas, reiškiantis pasivaikščiojimą. Mat nuo seno miestiečiai pamėgo laisvalaikį leisti šioje vaizdingoje vietoje. Kitas galimas pavadinimo variantas kyla nuo čia buvusios garsios užmiesčio smuklės, kurioje vykdavo audringos miestiečių ir miesto svečių linksmybės. Beje, kavinė šioje vietoje yra iki šiol. 1856 m., pirmojo vadovo po Vilnių autorius Adomas Honoris Kirkoras rašė: „O dabar – į Pohulianką. Šis priemiestis atviras ir linksmas, tik kelias labai smėlėtas, o už miesto jis kyla vis aukščiau. Kairėje gatvės pusėje yra pylimas su patogia pėsčiųjų alėja… Toliau eidami medžiais apsodinta Pohuliankos gatve užkardos link, matome kelis dailius medinius ir mūrinius namus su sodais… Čia kadaise stovėjo Pohulianka vadinamas namas, kuriame buvo smuklė.“

 7ed4863f24ef

pogulanka

Wielka_Pohulanka_1_View_1930s

XX a. pr., plėtojant Naujamiestį, Didžiojoje Poguliankoje rūmus ėmė statydintis bankininkai, gydytojai, architektai. Vėliau čia pradėjo kurtis svarbios įstaigos, mokyklos. 1910-11 m. Didžiosios Poguliankos g. 6 buvo įsikūrusi laikraščio Gazeta 2-Grosze redakcija. Vėliau tame pačiame name apie 1910-15 m. veikė Borucho Brudnerio fotoateljė.

4f546ed32456

09de2946ac57

351ce3c57910

1900-01 m. buvo pastatyti Viktorijos saldainių fabriko savininko Izraelio Bunimovičiaus rūmai (J. Basanavičiaus g. 5), kuriuos projektavo K. Korojedovas. Ignatijaus Paračevskio name (J. Basanavičiaus g. 12), pastatytame 1900-02 m. pagal K. Korojedovo projektą, buvo įsikūrusi Valstybės kontrolė; 1903 m. buvo pastatyta Polesės geležinkelių valdyba (Mindaugo g. 12/J. Basanavičiaus g. 14); 1913 m. – Lenkų teatras (J. Basanavičiaus g. 13); 1913 m. Romanovų paminklinė cerkvė (J. Basanavičiaus 27). Gatvės pabaigoje stovėjo buvusi miesto sargybinė, kitoje pusėje Šv. Jackaus koplytėlė.

149

151

153

349

Gatvė mena garsius vardus: čia vaikystę praleido prancūzų literatūros šviesulys Romenas Gary, gyveno legendinis gydytojas Cemachas Šabadas, filantropas Juzefas Montvila, Žydų mokslo instituto (IJVO) direktorius Maksas Vainraichas. Miesto teatre 1917 m. posėdžiavusi Lietuvių konferencija išrinko Lietuvos Tarybą. Mindaugo ir Basanavičiaus gatvių sankryžoje esančiame pastate veikė „Ryto“ draugijos įkurta gimnazija.

1939 m., Lietuvai atgavus savo senąją sostinę, gatvė pavadinta J. Basanavičiaus vardu.

Tokią Didžiosios Poguliankos gatvės istoriją pavyko sužinoti ir papasakoti Jums.

Pagarbiai,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915, parengė D. Keršytė, Vilnius, 2005.

http://runet.lt/express_nedelia/ekspress-nasha-zhizn/ekspress-history/2990-istorija-vilniusskikh-predmestijj.html

http://az.atn.lt/straipsnis/13905/pasivaiksciojimas-jbasanaviciaus-gatve

http://vsia-vilna.livejournal.com/32972.html#cutidl

http://pbc.biaman.pl/dlibra/doccontent?id=4576&diridis=1

Komentarai
  1. walentina parašė:

    Atsiprašau autoriaus, tačiau privalėjau ištrinti jo komentarą. Tai oficialus Vilniaus universiteto bibliotekos tinklaraštis, tad nemanau, jog toks komentaras čia dera.

  2. Donatas parašė:

    Yra dar Poguliankos kaimas, Svencioniu rajone 🙂

  3. walentina parašė:

    Yra dar Poguliankos gatvė Daugpilyje Latvijoje 🙂 Poguliankų nemažai 🙂

  4. Marius parašė:

    Kai skaitau, atrodo, kad multikultūrinis miestas, kaip koks New York. Bet šiais laikais taip kažkodėl nebeatrodo 🙁

  5. walentina parašė:

    Vilnius visada buvo daugiakultūriniu miestu. Netgi šiais laikais sakyčiau atgauna savo pirminį vaizdą, kurį laikinai buvo praradęs sovietmečiu.

  6. Eugenijus parašė:

    Smagus „pasivaiksciojimas“ 🙂

  7. walentina parašė:

    O vaizdas koks į miestą atsiveria 🙂

  8. labaslietuva parašė:

    O ka, jeigu gyventojams susitarus ir pareikalavus sugrazinti gatvei istorini pavadinima? Pats tenai gyvenau ir dabar isitikines, kad vietoj J. Basanaviciaus pavadinimo Bolshaya Pogulianka butu zymiai geriau. Lietuviskai galetu buti kaip Didziojo pasivaiksciojimo gatve. Nes man Basanavicius, tai nei i tvora nei i mieta. Kunigas kazkos buvo, tai – zmoniu mulkintojas.

  9. walentina parašė:

    Na čia jau gyventojų reikalas 🙂 Daug gatvių Vilniuje turėjo gražius ir skambius pavadinimus. O dėl J. Basanavičiaus reikšmės Lietuvos kultūrai ir istorijai irgi galima diskutuoti. Kiek žmonių – tiek nuomonių ir požiūrių.

  10. st parašė:

    idomu butu suzinoti kas anksciau buvo siuometiniame VGTU mechanikos fakultete, kuris yra basanaviciaus 28. kartais ziuriu ir mastau kas vykdavo tame pastate 🙂 gal kas zinote?

  11. walentina parašė:

    Kažkiek pavyko surasti 🙂 Tikiuosi tas „kažkiek“ patenkins smalsumą.
    Pirmojo vadovo po Vilnių autorius Adomas Honoris Kirkoras 1856 m. rašė: „O dabar – į Pohulianką. Šis priemiestis atviras ir linksmas, tik kelias labai smėlėtas, o už miesto jis kyla vis aukščiau. Kairėje gatvės pusėje yra pylimas su patogia pėsčiųjų alėja… Toliau eidami medžiais apsodinta Pohuliankos gatve užkardos link, matome kelis dailius medinius ir mūrinius namus su sodais… Čia kadaise stovėjo Pohulianka vadinamas namas, kuriame buvo smuklė“. (http://www.ciurlioniopaveldas.lt/vidinis.php?id=191)
    1840 ir 1859 m. planuose šioje teritorijoje – pavieniai namai, apsupti sodais. Apie 1912 m. Vilniuje (J. Basanavičiaus g. 28) buvo pastatytas Valstiečių žemės banko pastatas. Jis modernizuoto neoklasicizmo formų, kurių traktuotė primena Maskvos architekto J. A. Ivanovo-Šico braižą, tik meninės priemonės kuklesnės. (Lietuvos architektūros istorija nuo XIX a. II dešimtmečio iki 1918 m., III tomas. Vilnius, 2000). 1921 m. plane namas įvardintas „ Zarząd Dobr Panstwa“ („Valstybinių dvarų valdyba“). Kiti pastatai akivaizdžiai statyti sovietmečiu.

  12. to labaslietuva parašė:

    Tu esi kiaulė ir ne kitaip. Žinojai, kad be Basanavičiaus Lietuva niekaip nebūtų paskelbusi nepriklausomybės, nes jis suvienijo dvi besikiršinančias politikų grupes, kurios ir paskelbė nepriklausomybę vasario 16 dieną. Be tarpukario Lietuvos nebūtų lietuvių kalbos, pats nerašytum lietuviškai, būtum polek arba rusky. Gerbiamasis, Basanavičius nebuvo joks kunigas, niekada nestudijavo seminarijoje: pagal išsilavinimą jis gydytojas. Taip kad neįžeidinėk tokių žmonių, kai tamsta pasieksi bent dešimtąją dalį tiek kiek jis savo gyvenime, tada tavo nuomonė gal ir bus svarbi, o dabar palyginus su juo teesi dulkėlė

  13. labaslietuva parašė:

    Grynai rusiškos architektūros gatvė – pagrinde betonas. Gal dėl to rusų architektus ir kviesdavo vakariečiai, jie mokėdavo tik raudonas plytas išraityti.

  14. vilte parašė:

    Manau, svarbu paminėti, kad daugiausia pastatų priklausė žydams, ir paminėti žymūs žmonės – žydai:)

  15. Anonimas parašė:

    Erzina, kai lietuvinamos pavardės.. Kazimieras Jogailaitis.. gal vis dėl to Kazimieš Jagielo..? Smagu jei atvažiavusiems kaimiečiams į Vilnių būtų iškart priminta, kad Vilnius tai ne lietuvių miestas, ir tikras vilnietis pirmiausia privalo mokėti lenkų, rusų, baltarusų bei hebrajų kalbas…

  16. walentina parašė:

    Esu tikra vilnietė, bet lenkų, baltaruisų ir hebrajų kalbos nemoku ir nemanau, kad man to reikia… Vilnius nuo seno buvo daugiakultūrinis miestas ir jame buvo išlaikoma tolerancija. Tad kodėl dabar anonimas komentatorius skatina tautines miestiečių nesantaikas? Pavardės rašomos pagal lietuvos istoriografijai būdinga tendenciją. O iš kaimo atvažiavę „kaimiečiai“ kartais žymiai geriau orientuojasi savo šalies istorijoje, negu „išsilavinę“ miestiečiai, tad jiem daugelį dalykų „priminti“ nereikia.

  17. Olegas parašė:

    sveiki, gal jums zinoma ankstesne pastato adresu J.Basanaviciaus g. 53 paskirtys ? tai greta Sv. Jackaus koplyteles, kaip kokia buvusi sinagoga, koplytele po kaire ranka, o sis pastatas po desne….

  18. to Olegas parašė:

    „Didžioji Pogulianka jungė Senamiestį su Trakų-Kauno traktu, buvo mėgstama dėl vaizdingo kraštovaizdžio, bet ir kadaise ten įsikūrusios smuklės. Manoma, kad restorano pastatas išlikęs iki šių dienų (J. Basanavičiaus g. 53). XVIII a. pab. šioje vietoje buvo pastatyti keli namai ir Šv. Jackaus koplytėlė [4, 12, 16].“
    Informacija radau: http://www.vilnijosvartai.lt/locations/listing/?id=651&page=history

  19. Vaida parašė:

    O kas anksčiau buvo Teatro gatvėje, kuri išeina į Basanavičiaus gatvę? Gal žinoma kažkas apie Teatro g. 10, kas buvo ten įsikūrę?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.