Pinigų lobiai Vilniuje

2009 m. liepos 27 d. Valentina paskelbė kategorijose: TIESIOG ĮDOMU
Žymos:

Sveiki,

Rašydama straipsnį apie padirbtus pinigus radau nuorodą į Eugenijaus Ivanausko knygą „Lietuvos pinigų lobiai paslėpti 1390 – 1865 metais“. Tad šį kartą siūlau susipažinti su Vilniaus piniginiais lobiais, kurie užfiksuoti minėto autoriaus tyrimuose.

1869 m. įrengiant laiptus prie Šv. Kazimiero bažnyčios durų ir statant krosnį buvo12 rastos 509 monetos.

1880 m. Vilnios krante rastas monetų lobis. Apžiūrėtos 66 įvairios XVII – XVIII a. varinės ir sidabrinės monetos.

18971889 m. Vilnios žiotyse prie Bernardinų vienuolyno buvo rastos 5 monetos ir 1 Prahos grašis.

1890 m. prie dragūnų kareivinių kareivis rado žemėje sidabrinių monetų lobį. Daugiausia jame buvo Aleksejaus Michailovičiaus kapeikų.

1894 m. perstatant Šv. Stepono bažnyčios tvoros stulpus buvo rastas monetų lobis: 12 sidabrinių monetų svėrė 5 auksinus ir 30 dalių, 3592 varinės monetos – 10 svarų, 88,5 auksino.

1895 m. Vilniuje, Paplaujoje, rastas 850 monetų lobis. Visos jos pateko į Sankt – Peterburgo monetų kalyklą sulydyti.

1910 m. toje pačioje Paplaujoje, darbininkai, kasdami duobę pamatams Černiavskio miško sandėlių teritorijoje, Jeruzalės gatvėje, rado cilindro formos puodelį su XVII a. monetomis.

1913 m. Rūdninkų vartų vietoje rastas monetų lobis: Gustavo II Adolfo ir Kristinos 20 švediškų monetų.

1937 m. Gedimino kalno rytinėje dalyje esančio gyvenamo namo griuvėsiuosekat1 buvo rastas molinis puodas su XVII a. pirmosios pusės monetomis, įdėtomis į odinį maišelį.

1939 m. Vilniaus Aukštutinėje pilyje rastas monetų lobis. Janas Karpovičius iš Štetino (Lenkija) į Varšuvos nacionalinį muziejų 1966 m. perdavė 48 Vytauto denarus, kaldintus 1413 – 1430 metais, ir 1 [Jono I] Prahos grašį. Detalesnės  radimo aplinkybės nežinomos. Kyla įtarimas, kad radimo laikas ir vieta nurodyti klaidingai, nes norėta išvengti Lietuvos pretenzijų. Aptartos monetos gali būti plačiai tarp vilniečių pasklidusio Verkių lobio dalis.

1940 m. Vilniaus senamiestyje, Gedimino prospekte, darbininkai, kasdamiatvirukas21%20[800x600] žemę greta Katedros aikštės (rekonstrukcijos metu) rado keletą kamuolių sulipusių monetų. Jos buvo perduotos Vilniaus antikvarui A. Jarmalavičiui, kuris monetas pardavė kolekcionieriams prof. Zavirovskiui, Zajončkovskiui ir Laucevičiui. Pastarasis manė, kad lobis rastas buvusios kalyklos vietoje. Tačiau tai neatitinka tikrovę – kalykla buvo Vokiečių gatvėje. Lobio monetos kartu su kitomis E. Laucevičiaus kolekcijos monetomis pateko į Šiaulių „Aušros“ muziejų. Žinoma tik tai, kad Žygimanto Augusto grašiai, trečiokai, ketvirtokai bei kontrasignuotas Neapolio pustaleris buvo iš minėto lobio. 

atvirukas11%20[800x600]1941 m. Ona Mateikienė Verkių dvaro žemėse esančiame savo darže rado plūgu išverstą lobį. Šio lobio monetas įvairiu laiku pardavinėjo vilniečiai. Viso M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atsidūrė 1939 Vytauto denarai, kaldinti 1413 – 1430 metais, 3 jų pusės, 34 Vaclovo IV Prahos grašiai, Karolio I Prahos grašis, 3 grašių pusės ir 1 ketvirtadalis, Dorpato liubekas, kaldintas iki 1422 m., po vieną Nisos ir Volvo helerį, kaldintą XV a. trečiajame dešimtmetyje. Į lobį dar įsimaišė su juo nieko bendro neturintis Kazimiero denaras.

1956 m. Vilkpėdėje ekskavatoriumi kasant duobę pamatams prie televizijos mazgų gamyklos statybos aikštelės, 0,5 m. gylyje rastas puodas su monetomis.

1959 m. Naujamiestyje už geležinkelio tilto buvo rastas monetų lobis.

1964 m. Artilerijos bastiono (bastėjos) archeologinių tyrinėjimų metu buvovaizdelis_nuo_barbakano rastos 4 monetos.

1966 m., kasant kanalizacijos trasą Totorių gatvėje (Lukiškėse) buvo rastas audeklinis maišelis su XVII a. monetomis. Tai buvo Žygimanto III Vazos ortas, šilingai, Kristijono IV markės, šilingai, Gustavo II Adolfo šilingai ir kitos šio laikotarpio monetos.

1969 m. vilnietis Grigorijus Riabychas, kasinėdamas savo daržą Nemenčinės plento poplavy11 kilometre rado molinę taupyklę su XVII a. monetomis.

1969 m. Fiodoras Gerasimovas kasamos kanalizacijos trasos Rasų gatvėje 2 m. gylyje rado puodą su monetomis.

1977 m. Helios kino teatro statybos metu buvo rastas monetų lobis.

FiN-102, 19341979 m. Vilniaus senamiestyje, Maironio g. 6, Vilniaus dailės akademijos studentai prie  Šv. Onos bažnyčios varpinės iškastos tranšėjos žemėje rado suardytą monetų lobį. Buvo rastos 1931 monetos (Aleksandro, Žygimanto Senojo, Žygimanto Augusto pusgrašiai ir Žygimanto Senojo pusgrašių klastotės).

1983  m. lapkričio mėnesį Z. Nečiūnas namo kieme, Šv. Ignoto g. 14, iškasto griovio žemėse rado stulpelį sulipusių monetų, kuriame buvo lietuviškas Žygimanto Senojo grašis, lenkiški ir lietuviški XVI – XVII a. pusgrašiai, Rygos šilingai, Silezijos pusgrašis ir kitos monetos.

1988 m. Vilniaus Žemutinėje pilyje archeologinių kasinėjimų metu buvo rastasapie 1800 XVII a. monetų lobis.

 1994 m. statybininkas Jonas Korys, nuimdamas atšokusį tinką nuo Bernardinų vienuolyno rūsio sienų, virš perėjimo į kitą patalpą, apie 3 m. virš dabartinio lygio apčiuopė mūre plytą be skiedinio. Ištraukęs ją rado šilkinį kapšelį su 57 monetomis.

Iš visą ko matyti, kad legendinis Jėzuitų lobis dar nebuvo rastas, tad kiekvienas mūsų turime galimybę įminti jo saugojimo vietos paslaptį 🙂

Įdomu paskaityti:

http://www.straipsniai.lt/lobiai/puslapis/12601

Šį kartą tiek,

Valentina.

Komentarai
  1. Mindaugas parašė:

    o kad man bent vieną radus 😀

  2. walentina parašė:

    Manau prie Valdovų rūmų dar turėtų likti 🙂 Tik reik pakasinėti kur netolėse 🙂

  3. Blogorama #637 parašė:

    […] laikas. Praleidžiant karus ir kitas negandas, panašu, kad Vilniuje lobiai aptinkami kas 6-7 metus. Tai arba niekas nepranešė, arba šiemet rasime […]

  4. grumlinas parašė:

    Noriu rasti lobį. Bet žinau, kad nerasiu. Neturiu pašaukimo jokioms loterijoms etc. 🙁

  5. troy parašė:

    Nereikia platinti tokių sensacingų žinių. Ir taip daug kartų teko matyti entuziastų įvairiose Vilniaus vietose su metalo ieškikliais. Kad jie oficialiai nieko nėra radę per 20 paskutinių metų visiškai netikiu. Tai jau verslas su savo žiauriomis taisyklėmis.

  6. walentina parašė:

    Garantuotai randa. Net mano kursiokai kokiais 2001 m., kasinedami Valdovų rūmų rūsiuose kiek monetų rado. Čia idėjau tik minėto tyrinėtojo pateiktus faktus. Ir tie, kas ieško tikrai nesirems šio straipsniu, o šaltiniais. Jie tai jau tikrai žino kur ieškoti 🙂

  7. labaslietuva parašė:

    O kur Katedros lobis? Ten gi sitiek aukso buvo rasta.

  8. walentina parašė:

    Kaip jau minėjau, pati faktų nerinkau, o tik pasiėmiau minėto autoriaus knygoje pateiktus faktus, kurie liečia Vilnių. Netraukiau tik tiksliai neįdentifikuotus radinius, kurių ir vieta nėra aiški.

  9. vidis parašė:

    Na ir tegu randa zmones lobi, ko cia pavydit.Jei rado archiologai, ir tas lobis valstybes, tai gerai, o zmogelis, tai jau nusikaltelis.?Skaiciau, kaip Anglijoje rado fermeris lobi vertinga, tai ten archiologai ji tik patyrines, aprasys ir atiduos laimingam radejui, o pas mus tai atimtu, o cia dar jus einat uz tokia valstybes politika.GEDA.

  10. walentina parašė:

    Nematau iš kurių straipsnio žodžių buvo nuspręsta, kas ir už kokia politiką eina. Todėl jokios gėdos nėra. Asmeniškai norėčiau lobio ieškoti, mane domina pats procesas ir radimo malonumas. Tai pajutau archeologinės praktikos metu. Radinys buvo tik detalė, svarbiausia buvo pasijusti lobio ieškotojais. Iš kitos pusės, manau, kad radiniai (visos valstybės kultūros ir istorijos labui) turi būti saugomi specialiose vietose, kur jiems sudarytos visos sąlygos. Pačiai teko matyti, kaip močiutė kaime prieš Velykas prausdavo vertingas paauksuotas ikonas šlapiu skuduru. Ir ją suprantu – švarinosi prieš šventę, bet verkti norėjosi dėl jų būklės. Kai mūsų žmonių mentalitetas bus toks kaip Anglijoj, galima ir palikti radėjui radinį. Tad vienareikšmiškai į lobio dalybos klausimą atsakyti negalima…

  11. a parašė:

    koks valdzios mentalitetas pilieciu atzvilgiu toks pat ir pilieciu i valdzia,nemanau kad betkas rades lobi nepasidalintu informacija su mokslininkais bet nieks to nedarys visi suvaryti i pogrindi nes musu represine valdzia ji atimtu ir dar bauda israsytu kad radai,poziuris i zmogu ir represiniai istatymai lemia visus santykiu tarp pilieciu ir visuomenes o aparatas pas mus paveldetas is tsrs ir ten nieks ne velnio nepasikeite i gera.gal net blogiau tapo.

  12. a parašė:

    o kokia prasme bet kokias kulturine vertybes saugoti muzieju sandeliuose dulkese,kaip dabar yra as irgi nesuprantu tie daiktai papuole i muziejus tampa niekam nereikalingu slamstu,gal kokia viena moneta is tukstancio is tiesu verta expozijos bet visos kitos 999 niekada nepamatys dienos sviesos o tai yra nusikaltimas todel anglijoi is piliecio niekas ir neatimineja auksiniu radiniu,istiria kas svarbu istoriska isperka o kitka palieka dziaugtis visuomenei,ar radejui,ir nedaro tragedijos jei tai tampa preke.o pas mus atsilikusi nacija kaip ir visose kitose srityse taip ir sitoi.tesugeba saukt atimt uzdraust nubaust toliau issivystimo lygis minciu nenunesa.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.