300px-Full_Moon_Luc_Viatour

Na taip, turiu pripažinti, ne žmonės, bet jų vardai. Tiksliau, tai Mėnulio ir Marso krateriai, kurie buvo pavadinti VU sienose dirbusių mokslininkų vardais. Šiuo metu žinau apie dvejus tokius mokslininkus – tai Martynas Počobutas ir Matvėjus Gusevas.

Abu šie mokslininkai įvairiu laiku vadovavo universiteto Observatorijai. Martynas Počobutas Odlianickis (17280 – 1810), matematikos ir astronomijos profesorius, kelis kartus rinktas universiteto rektoriumi, buvo pripažintas tarptautiniu mastu astronomas, Londono ir Paryžiaus moklo akademijų narys, bendradarbiavęs su prancūzu Joseph Lalande ir išgarsėjo Vilniaus ir Gardino bei kitų vietų geografinių koordinačių nustatymu.

F 47 - 911

Domėjosi Saulės užtemimais. Remdamasis savo stebėjimais 1773 (publikuoti 1777 m.), siūlė išskirti naują žvaigždyną „Taurus Poniatovii“, arba Poniatovskio jautuką, pavadintą taip nuolatinio observatorijos ir mokslų rėmėjo ir globėjo Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio herbo garbei. Žvaigždynas buvo pripažintas tarptautiniu mastu, ir žymimas atlasuose kelis dešimtmečius, bet vėliau jo atsisakyta.

166px-Taurus_Poniatovii

Šio žvaigždyno idėja liko įamžinta senajame universiteto ansamblyje bent trijose vietose – matome jį kartu su zodiako ženklais ant priestato Observatorijos kiemelyje, ant Spampanio sukurtos arkos, puošiančios Baltąją salę, ir freskoje, dengiančioje tame pat priestate esančio Bibliotekos Direktorės kabineto lubas. Pats kalbamas priestatas taip pat buvo baigtas statyti Počobutui vadovaujant. Mėnulio krateris mokslininko garbei pavadintas taip pat 1976 m.

Matvėjus Gusevas (1826-1866) vadovavo observatorijai sudėtingu universitetui metu. Pati observatorija buvo tapusi rusiškos Pulkovo observatorijos filialu. Tačiau tuo metu buvo pradėti ypatingai svarbūs darbai – Saulės ir Saulės dėmių nuolatinis stebėjimas ir fotografavimas naujai įsigytu fotoheliografu, antru tokiu istrumentu pasaulyje. Buvo padaryta apie 900 nuotraukų, dalis jų iki šiol saugoma VU. Tyrimai nutruko, kai baisus gaisras sunaikino observatoriją ir ji daugiau nebebuvo atstatyta su šia funkcija.

Saulės stebėjimo tarnyba buvo susijusi su paties Matvėjo Gusevo moksliniais interesais. Jis tyrė Saulės protuberantų kilmę ir remdamasis stebėjimais neigė egzistavusią teoriją, kad jie esą tik optinis reiškinys. Stebėjimai ir nuotraukos taip pat padėjo jam  1860 m. įrodyti, kad Mėnulis ištemptas Žemės kryptymi. Taip pat domėjosi žvaigždžių judėjimu, meteorais. Gusevas parašė Vilniaus universiteto observatorijos istoriją ir 1860 – 1863 m. leido pirmąjį Rusijoje matematikos žurnalą „Vestnik matematičeskih nauk“.

250px-Gusev_crater

1976 m. pavadintas Matvėjaus Gusevo garbei krateris Marse

Parengė Veronika

Daugiau galite pasiskaityti:

 

http://www.astronomija.info/places/vu_observatorija.php

http://lt.wikipedia.org/wiki/Martynas_Po%C4%8Dobutas

http://www.remote.lt/magnusducatus/index/lt/kandidatu-sarasas/xviii-amzius/martynas-pocobutas-odlianickis

http://www.lrytas.lt/-12291538981227444588-karalius-ir-jo-karali%C5%A1kasis-astronomas-saul%C4%97s-u%C5%BEtemimas-augustave.htm

http://www.jesuit.lt/modules.php?name=News&file=article&sid=10

http://www.astro.ff.vu.lt/lt/index.php?option=com_content&task=view&id=25&Itemid=37

http://www.aktv.lt/~namaig/pages/astronomai/gusevas.htm

http://slovari.yandex.ru/dict/astronomy/article/ast/ast-0132.htm?text=%D0%BC%D0%B0%D1%82%D0%B2%D0%B5%D0%B9%20%D0%B3%D1%83%D1%81%D0%B5%D0%B2&stpar1=1.1.2

http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%93%D1%83%D1%81%D0%B5%D0%B2_%D0%9C%D0%B0%D1%82%D0%B2%D0%B5%D0%B9_%D0%9C%D0%B0%D1%82%D0%B2%D0%B5%D0%B5%D0%B2%D0%B8%D1%87;l,.

 

Apie Taurus Poniatovii:

http://www.astronomija.info/astropas/lt_zvaigzdynai.php

http://www.ianridpath.com/startales/poniatowski.htm

 

Apie Gusevo kraterį:

http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9A%D1%80%D0%B0%D1%82%D0%B5%D1%80_%D0%93%D1%83%D1%81%D0%B5%D0%B2%D0%B0

Komentarų nėra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.