Buvęs A. Puškino skveras Vilniuje

2009 m. birželio 10 d. Valentina paskelbė kategorijose: SENOJO VILNIAUS VAIZDŲ KAITA

Sveiki,

Šį kartą – grįšiu prie Vilniaus istorijos. 1870 m. užkasus kanalus ir senąją Vilnios vagą (buvusia kažkur dabartinės B. Radvilaitės gatvės vietoje), nugriovus Karališkąjį malūną (dabartinių teniso kortų vietoje), buvo sumanyta sutvarkyti visą teritoriją apie Pilies kalną ir įkurti Pilies skverą. 1881-82 m. kalno papėdėje nukasus pylimus, išardžius Žemutinės pilies pamatus, prie Katedros susiformavo aikštė, kurioje pradėta sodinti medžius ir tiesti takelius. Minima, jog miestiečių aplinkoje šis skveras pradėtas vadinti „Teliatniku“ (Veršynu).

puskino_skv

Teritorija buvo sutvarkyta 1896 m.: nutiestos alėjos, pasodinti medžiai, gėlynai, suremontuota oranžerija ir suoleliai, įrengtas fontanas. 1897 m. čia buvo pastatyti du pirmieji kefyro ir vaisių paviljonai, vėliau pieno ir mineralinio vandens paviljonai. 1868-92 m. Pilies skvere nuomojamos žemės sklype stovėjo fotografo J. Czechowicziaus fotografijos paviljonas.

Puskino skveras

Minėdama rusų poeto Aleksandro Puškino gimimo 100-ąsias metines, Vilniaus miesto dūma 1899 m. nutarė Pilies skverą pavadinti poeto vardu ir pastatyti jo biustą. Priminsiu, jog ta pati miesto dūma neleido miesto erdvėje tokio pat biusto pastatyti A. Mickevičiui. Dėl šios priežasties poeto biustą „priglaudė“ Šv. Jonų bažnyčia.

atvirukas10%20[800x600]

A. Puškino paminklas buvo pastatytas 1900 m. ir visą skverą aptvėrė metaline tvora. Bronzinį biustą pagal savo turimas formas išliejo Berto meninės bronzos gamykla Sankt Peterburge, autorius nežinomas. Pagrindinė kaštonais apsodinta Puškino skvero alėja vedė į Botanikos sodą. 1903 m. kai Rūmų valdyba perdavė miestui laikinam naudojimui dalį Botanikos sodo, buvo nuspręsta praplatinti A. Puškino skverą ir įrengti jame vaikų žaidimų aikštelę. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. A. Puškino paminklas buvo išvežtas į Rusijos gilumą.

Mūsų laikais parkas laukia sutvarkymo projekto.

Pagrindinis šaltinis:

Vilniaus vaizdų atvirukai 1897 – 1915, parengė D. Keršytė. Vilnius, 2005.

Šį kartą tiek,

Valentina. 

Komentarai
  1. grumlinas parašė:

    Šiaip mūsų valdžia galėjo ne Puškino biustą velniai žino kur iškelti, o greta A.Mickevičių ir V.Kudirką pastatyti – būtų trys poezijos tigrai

  2. walentina parašė:

    Kad anais laikais ne visai „mūsų valdžia“ buvo 🙂 Istorijos tekmėje keitėsi standartai ir vertinimai. Tad apie tai galima svarstyti dabar. Nors, pasikeitus meno išraikškai, ne visai norėčiau, kad Senamiesty būtų pastatytas šiuolaikinio meno paminklas A. Mickevičiui ar V. Kudirkai 🙂

  3. grumlinas parašė:

    Na, MIckevičiaus ar Kudirkos ant vamzdžio ir aš nenorėčiau 😉

  4. Julius parašė:

    Ir kam is tikruju rusu klasikas trukde Katedros aikstej???

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.