Vilniaus Šv. Stepono bažnyčia

2009 m. gegužės 18 d. Valentina paskelbė kategorijose: VILNIAUS BAŽNYČIOS
Žymos:

Sveiki visi gidų blogo skaitytojai!

Atostogų savaitė prabėgo greitai, tad aš vėl darbe 🙂

Jau kurį laiką ruošiausi papasakoti apie Šv. Stepono bažnyčią Vilniuje ir pagaliau prisėdau tai padaryti 🙂

Paveikslėlis1

Taigi, Vilniaus buvęs Rokitų (vėliau Marijavičių) vienuolynas ir Šv. Stepono bažnyčia buvo vieni iš pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių šventovių buvo pastatyti 1600 m. Statybų iniciatoriumi buvo jėzuitų kunigas Simonas Visockis, statyboms organizavęs miestiečių lėšų rinkliavą. Bažnyčios steigimo metu, šiame Rūdninkų priemiestyje buvo laidomos miesto maro aukos.

stepono 1927

Šv. Stepono bažnyčia (1927 m. piešinys).

Šv. Steponas, kurio šventė gruodžio 26 d., buvo pirmu krikščionių šventuoju kankiniu. Šventasis gyveno I amžiaus pradžioje ir buvo vienas iš septynių diakonų, kuriuos Jeruzalėje apaštalai paskyrė labdaringiems darbams. Už piktažodžiavimą prieš Dievą ir Mozę, jis buvo nuvestas į sinedrioną, kur Šv. Steponas apkaltino žydus Dievo Sūnaus nužudymu ir už tai buvo užmestas akmenimis.

Sv. Stepono kapiniu koplycia 1894 - 1914

Šv. Stepono bažnyčios kapinių koplyčia (1894 – 1914).

Vilniaus Šv. Stepono bažnyčia buvo įrengta gan sparčiai – jau 1604 m. joje vyko Šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės ir būtent nuo jos prasidėjo iškilminga eisena su švento karalaičio karūna  Katedros link. Prie bažnyčios buvo įrengta Šv. Lozoriaus špitolė, įkurta brolija ir mokykla, veikė kapinės. 1612 m. miestiečių Andrijono ir Emarcijonos Viežbickių lėšomis buvo atstatyta nauja mūrinė špitolė, kurioje numatyta vieta 24 ligoniams, joje įrengtos 3 koplyčios.

pict00157xa

Įvairiems vienuolių ordinams priklausiusi bažnyčia buvo ne kartą perstatoma. 1715 m. Vilniaus vyskupui K. K. Bžostovskiui atidavus bažnyčią savo įkurtai ligonius slaugančiai rokitų vienuolijai, prie jos buvo pastatyta Šv. Roko koplyčia. Jiems pasitraukius, bažnyčia ir vienuolynas atiteko vienuolėms marijavitėms, globojančioms apsikrikštijusias žydes. Prie vienuolyno veikė neturtingų mergaičių mokykla. Per 1794 m. sukilimą, rusams bombarduojant miestą, buvo sugriauta bažnyčios zakristija, sunaikinta daug interjero elementų. Pastatas buvo suremontuotas 1801 – 1806 m. pagal architekto Pietro de Rossi projektą. Ansamblio atstatymo darbus paspartino per Vilnių pravažiuojančio caro Pavlo I dovana – 3000 sidabro rublių. Buvo pastatytas naujas vienaukštis dviejų korpusų mūrinis vienuolynas ir oficinos našlaitėms, prie kapinių iškilo varpinė.

pict00147xk

Rusų valdžiai pašalinus vienuoles, 1863 – 1914 m. bažnyčios pastatas buvo naudojamas kaip kalėjimas, o vienuolės perkeltos į benediktinių vienuolyną prie Šv. Kotrynos bažnyčios. Centrinis bažnyčios įėjimas atsidūrė kalėjimo teritorijoje, todėl buvo užmūrytas. 1914 m., statant naują kalėjimo tvorą buvo smarkiai apgadinta Šv. Roko koplyčia, kurios viduje buvo natūralaus dydžio Šv. Roko skulptūra.

e86c80fcdb3e

XX a. atnešė bažnyčiai naujų nelaimių – ji atsidūrė naujai statomų pramonės pastatų kaimynystėje. 1926 m. joje įsikūrė akmenskaldžiai, o prie bažnyčios buvusių kapinių vietoje atsirado statybos aikštelė. Oficialiai šios kapinės buvo uždarytos jau 1865 m., tačiau juose išliko daug Vilniaus universiteto profesorių (Vilniaus vysk. sufraganas ir profesorius Dovidas Pilchovskis, medicinos profesorius Mikalojus Regneris, Vilniaus Dvasinės Akademijos profesorius Angelas Daugirdas) ir kitų žymių žmonių (bažnyčios sienoje įmūryta paminklinė lenta garsiam architektui Laurynui Gucevičiui) kapų, XIX a. statytos katakombos.

pict00135ov

Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia buvo dar labiau apgriauta, o jau 1948 m., šalimais pastačius plytelių cechą, ji buvo paversta sandėliu. Šventorius buvo išasfaltuotas ir aptvertas metaline tvora. Nuo 1975 – 1976 m. neveikianti bažnyčia perduota Vilniaus Jaunimo teatrui.

Pati bažnyčia išsiskiria iš kitų Vilniaus šventorių manieristinėmis fasadų formomis. Interjere dėmesį patraukia plastiški vėlyvojo baroko altoriai. XIX a. pradžioje Didįjį dviejų tarpsnių altorių puošė Šv. Stepono ir Šv. Juozapo (priskiriamas Simono Čechavičiaus teptukui) paveikslai. Viename iš koplyčių altorių buvo Pranciškaus Smuglevičiaus, ar jo mokinio buvo nutapytas „Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo“ paveikslas.

6f6653cdc10a

Šiuo metu remontuojamoje bažnyčioje atliktas pirmasis pastato restauravimo etapas – pašalinus 300 kvadratinių metrų viršutinio tinko sluoksnio, buvo atidengti sfragitinio ornamento fragmentai skliaute, apsidinėje dalyje, ant karnizų ir frizo. Taip pat atstatytas vienas iš dviejų bokštelių, kurį papuošė naujas metalinis kryžius. Netolimoje ateityje bus atkurtos visos bažnyčios nišos, įstatytos ąžuolinės, metalu kaustytos durys, specialiu senoviniu mišiniu (kurio melsva spalva buvo gaunama į ją pridėjus sodžių ir maltos anglies) tinkuojamos išorinės sienos. Darbo metu buvo „atrasti“ ir kiti Sovietmečio epochos atspindžiai – XX a. grindinys, suklotas iš sudaužytų antkapinių akmenų!

Restauruotą bažnyčia ketinama grąžinti tikintiesiems.

Šį kartą tiek,

Valentina.

Parengta pagal:

 Juškevičius A., Maceika J., Vilnius ir jo apylinkės, Vilnius, 1991.

http://vienuolynai.mch.mii.lt/V55-63/Vilnrokitu.htm

http://www.archyvai.lt/exibitions/baznycios/vs.htm

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/11/11/ora_02.html

http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/kultura/Sv-Stepono-baznycios-isore-igauna-pirmykste-isvaizda-2009-01-28.html

http://www.sostine.info/?p=29

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=qna/q/344230

Komentarai
  1. grumlinas parašė:

    Ačiū už kaip visada puikią prezentaciją 🙂

  2. ATO parašė:

    Adresas???
    Koks Šv. Stepono bažnyčios adresas???

  3. walentina parašė:

    Google sako, kad Geležinkelio g. 39.

  4. parašė:

    Švento Stepono gatvės gale.Bet kokiu atvėju ją galima pamatyt iš stoties

  5. parašė:

    Bandžiau patekt į šią bažnyčią, priėjus vienuolyno vartus man pasakė, kad eičiau per UAB „Gatvių statyba“, tačiau ten budėjęs sargas mane išvijo. Ar galima kaip nors suorganizuoti ekskursiją po šią bažnyčią?

  6. walentina parašė:

    Sunkus klausimas. Kadangi internete niekur nesutikau oficialių kontaktų (kunigo, telefono, pamaldų laiko ar pan.) reikškia bažnyčia nėra lankytina. Nebent pabandyti susirasti kas atlieka restauravimo darbus ir kontaktuoti su jais. Pati bažnyčioje nebuvau, tik šalia, tad negaliu tiksliai atsakyti

  7. parašė:

    man pavyko rasti Šv.Stepono bažnyčios vidaus nuotraukas

    http://www.radzima.org/eng/pub/5714_p/

  8. Egidija parašė:

    Vaje, kaip liūdnai atrodo bažnyčios vidus… Bet gal ne visas toks, kaip tose keliose nuotraukose.

  9. walentina parašė:

    Beje, visai nesenai bandėme prieiti prie bažnyčios, klaidžiojom kokį pusvalandį, bet prie fasado taip ir nepriėjome 🙂 Pafotografavome šonus ir tiek.

  10. parašė:

    Kadangi gyvenu netoliese, tad tenka matyti, jog darbai vyksta, ir tai man teikia džiausma, tik neaišku ar vidus jau restauruojamas, nes vidus apgailėtinai atrodo po rusų invazijos

  11. walentina parašė:

    Skaičiau istoriją, išties labai gaila bažnyčios. Man pačiai labai įdomu, kokia jos būklė viduje…

  12. Anonimas parašė:

    as atlieku tuos darbus galite man rasyti. but66reiven@yahoo.com

  13. Andre parašė:

    Man kazkodel si kapiniu koplycia is tam tikru savo detaliu primena J. Franko kapa http://www.vu.lt/en/apiemus/istorija/13-apiemus/apiemus/294-jozefas-frankas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.