Priesaikos Lietuvoje

2009 m. balandžio 28 d. Valentina paskelbė kategorijose: TIESIOG ĮDOMU
Žymos:

Sveiki,

Prieš kurį laiką šiame tinklaraštyje buvo skelbiamas pirmosios lietuviškos priesaikos tekstas. Tada ir kilo mintis parašyti apie priesaikas plačiau, nes pati priesaikos tradicija yra įdomi ir labai sena. Šiame straipsnyje pabandysiu trumpai pristatyti priesaikų paprotį, apžvelgti įdomesnius priesaikas, užfiksuotas istoriniuose šaltiniuose. Tekstą iliustruos 20 a. pradžios įvairioms religinėms konfesijoms sukurtos teismo priesaikos, saugomos Rankraščių skyriaus 39 fonde.

f-39-15211

VUB RS F 39 – 152. Priesaika katalikams.

Taigi, priesaika – „tai asmens iškilminga forma duodamas tvirtas jį saistančios pareigos tinkamo pildymo ar ir šiaip ko pasižadėjimas, paprastai atsikreipiant į Dievą, – pasižadėjimas laikyti ištikimybę valstybei, sąžiningai eiti tarnybą, teisingai liudyti teisme ir t.t.“ Jos būdavo atliekamos veiksmu, vėliau – žodžiu arba prisiekiant pagal iš anksto nustatytą formą.  Jau pagoniškoje Lietuvoje priesaika ir jos laikymasis vaidino ypatingą vaidmenį. Eiliuotoje Livonijos kronikoje rašoma, jog Žemaičių kunigaikščio įgaliotiniai, sudarydami 1257 m. taiką su Livonijos ordinu, priesaiką atliko pagal savo žemių paprotį – sukirtę delnais.

f-39-1526 

VUB RS F 39 – 152. Priesaika stačiatikiams.

Viena įdomiausių priesaikų yra 1351 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio sutarties su Vengrijos karaliumi Liudviku patvirtinimas. Sėkmingai užmušęs jautį, Kęstutis su kitais lietuviais krauju išsitepė veidus, sakydami – Dieve, dėl mūsų ir mūsų sielų pažvelk į raguotį. Nupjautą jaučio galvą lietuviai tris kartus apėjo, o Kęstutis prisiekė: Tegul man pačiam taip atsitinka, jeigu pažadų nesilaikysiu! Kadangi šaltiniai daugiau nemini panašių pagoniškų priesaikų, tad galima suabejoti, ar jos visos vykdavo tokiu scenarijumi.

f-39-1522

VUB RS F 39 – 152. Priesaika evangelikams.

LDK laikais priesaikos buvo naudojamos daugiausia teismuose (neturint daiktinių įrodymų, buvo naudojama ritualinė priesaiką ypač svarbi ginčuose dėl žemės) ir tarptautinių sutarčių sudaryme (valdovų diplomatinė kultūra). Priesaika naudodavo ir klientiniams (Valdovas, didikas – klientas (vasalas)) santykiams sutvirtinti.

f-39-1524

VUB RS F 39 – 152. Priesaika žydams.

Teismuose vyraudavo griežto formuliaro priesaika, kuri jau nuo XVI a. pab. sutinkama lietuviškai. Teismų priesaiką dažniausiai surašydavo teismo raštininkas arba jo padėjėjas. Teismo proceso metu priesaikos davimas buvo pats pirmiausias (dažnai sutinkamos formos „Бил Нам челом…“, „Стоял пред Нами очевисто…“). Tik po jos buvo pateikiami įrodymai, apklausiami liudytojai ir išdėstomas nukentėjusiojo skundas.

f-39-1523

VUB RS F 39 – 152. Priesaika musulmonams.

XV – XVI a. sutarčių sutvirtinimo priesaikos vykdavo iškilmingo priėmimo metu. Pradžioje kiekvienos pusės atstovas balsu skaitydavo savąjį sutarties nuorašą, kuriuos po šios procedūros sudėdavo ant dubens, o ant jų uždėdavo kryžių. Iškilmėse dalyvaujančio ir prisiekiančio valdovo sutarties variantas turėjo liestis su kryžiumi, todėl jis būdavo dedamas viršuje. Tuo metu valdovas sakydavo ceremonalinę kalbą – priesaiką, kuriai pasibaigus – bučiuodavo ant sutarčių padėtą kryžių (pavyzdžiui, didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Maskvos kunigaikščio Ivano III taikos sutarties patvirtinimas  1494 m.). Vakarų Europoje tuo metu buvo praktikojama kita priesaikos forma: prisiekiantysis kaire ranka liesdavo evangelijos pagal Joną pirmąjį puslapį, o dešiniąją su trimis ištiestais pirštais pakeldavo į viršų.

f-39-1525

VUB RS F 39 – 152. Priesaika karaimams.

Nuo XVII a. žymiausios Naujųjų laikų tarpvalstybinės teisės sutarties – 1648 m. Vestfalijos taikos – pamažu keitėsi ir priesaikų vaidmuo. Jų vaidmuo išliko teismuose, o sutarčių ir ištikimybės priesaikos pamažu nebeteko savo prasmės. Įdomesnį priesaikos reliktą, išlikusi Lietuvos kaimuose iki XIX a., galima laikyti slaptąsias priesaikas. Jų atlikimo metu buvo suvalgoma sauja žemės, išlašinamas kraujo lašas ant mirusiojo kapo ar jo žuvimo vietoje, į medį (arba kryžių) įsmeigus peilį nulaužiama jo viršūnė ir t.t. Sovietmečių tokios slaptos priesaikos buvo laikinai atgijusios pasipriešinimo gretose.

Šį kartą tiek,

imagejpg231

Rašydama straipsnį naudojau:

Lietuvių enciklopedija, T. 24, Bostonas (USA), 1961.

T. Čelkis, Sutartys (Mažosios Lietuvos enciklopedija, IV tomas, rengiama leidybai).

M. Sirutavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės santykių diplomatinė kultūra (XV a. pabaigoje – XVI a. pirmoje pusėje). Daktaro disertacija, Vytauto Dydžiojo universitetas, Kaunas, 2004, LNMMB RS F 132 – 3043.

J. Petkevičiūtė, Teismo procesas Lietuvos Statutuose,

http://www3.mruni.lt/~rgelumb/PowerPoint_2007/5_6kl_4gr_procesas_petkeviciute_10.pps

Komentarai
  1. grumlinas parašė:

    Labai įdomus postas – niekad nebūčiau pagalvojęs, kad priesaikos tokios customized gali būti

  2. walentina parašė:

    Ačiū už gerus žodžius 🙂

  3. audrius parašė:

    Atsiprasau uz nezinojima, kaip butu imanoma i rankrasciu skyriaus 39 fonda patekti, ypac jei tai reikalinga mokslinio tyrimo tikslais?

    Audrius

  4. walentina parašė:

    Į fondą patekti negalimą 🙂 Galima patekti į skaityklą, kuri dabar yra Baltojoje salėje. O ten galima pasiimti inventorinį 39 fondo aprašą ir užsisakyti iš saugyklų tai, kas domina 🙂 Jeigu pirmą kartą lankysites, reikės užpildyti prašymą, kad norite skaityti iš Rankraščių sk. fondų ir pirmyn 🙂 Skaitykla dirba nuo 9 iki 18 kasdien. Manau, kad greitu metu gali būti kraustymasis atgal į II aukštą, tai reiketu dar pasidomėti kaip ir kur dirbsime (dėl visą ko). galite pasiteirauti tel.: 8 5 268 7122. Jeigu kas nors dar domina galite parašyti asmeniškai man, valentina.karpova@mb.vu.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.