1948 m. vasara…

2009 m. kovo 31 d. Valentina paskelbė kategorijose: VILNIAUS UNIVERSITETAS, VUB RANKRAŠTYNO FONDAI
Žymos:

Sveiki,

Rytoj, balandžio 1 d., minėsime 430 – uosius Vilniaus universiteto gyvavimo metus. Garbus amžius, ilga ir turtinga istorija, solidi patirtis. Šiam įvykiui paminėti, Gidų blogas pateiks niekur nepublikuotas Universiteto nuotraukas, kurias bibliotekos Rankraščių skyriui perdavė dr. Rimantas Sideravičius, žinomas A. Puškino kūrybos ir asmenybės tyrinėtojas, ilgametis rusų literatūros dėstytojas. Vėliau šios ir kitos XX a. 5 dešimtmečio Vilniaus ir Trakų miestų nuotraukos papildys žurnalisto Kazio Sideravičiaus (R. Sideravičius tėvo) asmeninį fondą (VUB RS F 191).

Nuotraukose užfiksuota 1948 m. vasara. Tuomet atrodė, kad visai nesenai miestas gyveno II Pasaulinio karo režimu, jo numatyta tvarka ir pagal jo taisykles. Pokario metai – sunkiausi. Tai atkūrimo metai. Atsinaujinimo metai. Naujų vilčių ir lūkesčių metai. Nuostabu, kaip tai pabrėžia nuotraukose užfiksuota ankstyva vasara! Saulė ir žaluma, tyli ir rami popietė. Pasijunti kaip R. Bredbery apsakymų herojus, atsidūręs fantastiniame tylos pasaulyje. Bet jis tuoj atsibus, sujudės, atgis naujam gyvenimui…

31

Universiteto siluetas iš dabartinės Prezidentūros kiemo.

22

Bibliotekos kiemelyje.

91

M. K. Sarbievijaus kiemo žaluma.

81 

Senųjų pastatų mūrai.

41

M. K. Sarbievijaus kiemas daugeliui tapo gimtais namais – po karo Universiteto patalpose įsikūrė nemažai miestiečių šeimų.

10

Fontanas Didžiajame kieme ne tik puošybos elementas, o planingos vokiškos tvarkos palikimas. II Pasaulinio karo metu tokie vandens baseinai buvo įkuriami daugelyje Vilniaus kiemų ir turėjo praktinę gaisrų gesinimo paskirtį.

111

Kažkur čia, po storu tinko sluoksniu slepiasi freskos 🙂

72

Didžiajame kieme.

62

Observatorijos kiemelis.

52

Jėzuitų laikais čia būdavo auginamos vaistažolės. Po karo žolės čia augo pačios…

122

Jaukus ir tylus kampelis.

14

Ir pabaigai – žvilgsnis į Universitetą iš Šv. Jonų gatvės.

Gidų blogas sveikina visą Vilniaus universiteto kolektyvą artėjančio jubiliejaus proga!

Dėkojame dr. Rimantui Sideravičiui už dovaną.

Komentarai
  1. Egidija parašė:

    Labai gražu buvo, nors ir po karo. Man tie medžiais ir gėlėmis apsodinti kiemeliai visiškai kitaip atrodo, nei dabar. Žymiai erdvesni, jaukesni.Net sunku įsivaizduoti, kad taip buvo.

  2. walentina parašė:

    O čia nuomones skirstosi 🙂 Asmeniškai, prijaučiu augmenijai Alma Mater. Žalias Universitetas atrodo jaukiau. Bet kaip mokslo šventovei, gal teisingiau turėti solidesnį Universiteto įvaizdį be žolių ir medžių 🙂

  3. Egidija parašė:

    Aš gi nesakau, kad imam ir prikasam dabar kiemuose fontanų, pritveriam tvorų ir prisodinam medžių 🙂 Tik sakau, kad senose nuotraukose – kitas pasaulis. Toks visai kitas…

  4. walentina parašė:

    Tikrai taip 🙂 Kitoks.

  5. Egidija parašė:

    Kilo klausimų dėl paskutinės nuotraukos (šv.Jonų gatvės). Ten, kur matosi tik namo griuvėsiai – kas dabar „gyvena“? Komplektavimas? Visai nebesusigaudau…

  6. walentina parašė:

    Ten dabar senųjų saugyklų pastatas. Jas pastatė berods 1962 m.

  7. grumlinas parašė:

    Kaip, žiūrint į tokias nuotraukas, suspaudžia širdį – visa tai jau PRAĖJO negrįžtamai

  8. walentina parašė:

    Sveiki sugrize i Lietuva 🙂

  9. grumlinas parašė:

    xe-xe-xe – žvelgiu į Raudonąją jūrą – ką tik braidžiau – o vandenukas toks šiltas… 😉
    O rytoj jau jeroplanas neš mumi Rygon, iš ten minsiu Kaunan

  10. walentina parašė:

    O, tai musu bloga skaito Egipte!!!! 🙂 Net jauciu silta saule!

  11. grumlinas parašė:

    Aha, skaitau protarpiais tarp pasimaudymų, žvelgdamas į pasiemtusį Mėnulį – kažkokio velnio jis visą dieną šviečia

  12. kept parašė:

    Paskutinė nuotrauka yra įdomi tuo, kad pastatai, kurių nuotraukoje „jau nebėra“ (tarpas tarp sveikų pastatų kairėje ir buvusio pastato kontūras dešinėje, ant namo sienos), buvo nugriauti tarp 1944 metų antros pusės ir 1948 metų, t.y. jau praėjus karo veiksmams. Einant frontui, 1944 liepos mėnesį, šie pastatai buvo tik dalinai apgadinti – pagrinde tik sugriautos perdangos. Nešančios ir dalis paprastų sienų buvo išlikę – su visu fasadų dekoru ir pan.
    Kaip matome, ką ne iki galo sugriovė karas, tą „sutvarkė“ pokaris.
    Tiesa, nieko nesakyčiau, jei tai būtų pavieniai atvejai, bet turbūt žinote, kad taip dingo pusė Vokiečių gatvės namų, Švarco kvartalas (kuriam namas, aptariamos nuotraukos dešinėje, ir priklausė) ir t.t.
    Šiek tiek liūdna, bet kartu, verta pasidžiaugti, kad didelė dalis Vilniaus mus vis dar džiugina ir žavi 🙂

  13. walentina parašė:

    Sutinku 🙂 Dar karta aciu uz informacija. Dziugu, kad yra zmoniu, galinciu pakomentuoti nuotraukas placiau. Man daznai pavyksta tik pateikti esmine informacija (kas, kada, kodel), bet rimtesnems tyrimams nelieka laiko – bloga pildau darbe ir jis yra mano darbo dalis (nors ir senai persikelusi i namus 🙂 – megstama dalis 🙂 Visada lauksiu zinovo komentaru, pataisimu ir pastabu!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.