Iš padirbtų pinigų istorijos…

2009 m. kovo 26 d. Valentina paskelbė kategorijose: FAKTAI
Žymos:

Sveiki,

Žiniasklaidai pranešus apie krizes atėjimą, suskubome skaičiuoti savo pinigėlius 🙂 Kas skaičiuoti, o kas … padirbinėti. Neatsiejamas krizės padarinys – pinigų klastotės. Žinios vis dažniau praneša, kad vienam ar kitam rajone pastebėti padirbti pinigai, kai kurie analitikai prognozuoja, jog artėjant euro įvedimui, tokių klastočių gali atsirasti vis daugiau…

kopeiki101

Šiame straipsnyje trumpai aptarsiu pinigų klastojimo realijas ir tendencijas Vilniaus krašte.

image055

Pinigų klastojimas atsirado kai tik suvokėme jų vertybinę reikšmę. Kadangi pirmi pinigai buvo metaliniai, tad ir monetų klastojimo reiškinys pasirodė netrukus po pirmųjų tauriųjų metalų pinigų paleidimo į apyvartą. Beveik iškart buvo pastebėta ir neigiama klastočių reikšmė – prekinių – piniginių santykių sistemos ir valstybių prestižo žlugdymas. Todėl bausmės už pinigų klastojimą buvo griežčiausios. Antai Šv. Romos imperijos 12 – 13 a. teisiniai šaltiniai mini net rankos nukirtimo bausmę.

image059

LDK bausmės už monetų klastojimą atsirado tik II Lietuvos Statute (1566 m.). Kadangi LDK, skirtingai negu kitose Vakarų Europos valstybėse, kur monetas kaldavo savivaldą (Magdeburgo teises) turintys miestai, monetų kaldinimo regalija priklausė tik valdovui, tad ir nusikaltimas buvo laikomas prieš valdovą (nuo 1632 m. prieš valstybę). Natūralu, jog už tokį nusikaltimą Pilies teismai (baudžiamųjų bylų teismai) bausdavo mirtimi.

pic3356

17 a. II pusėje atsirado ir visuotinai paplito kapeikų klastojimas sidabravimo būdu. Jas pradėta klastoti ne tik Rusijoje, bet ir kaimyninėse valstybėse – pirmiausia LDK. 1663 – 1664 m. varines kapeikas sidabravo Kijeve Rusijos kariuomenės šauliai, 1677 m. – grupė Vilniaus ir Trakų miestiečių. Nelegali miestiečių grupuotė klastojo ne tik monetas, bet ir papuošalus, buitinius reikmenis. Kaip nurodo L. Kvizikevičius, tyrinėjantis padirbtų pinigų cirkuliaciją Lietuvoje, „miestiečiai, pradėję šį nelengvą verslą, greitai pritapo prie to meto ekonominio gyvenimo realijų. Jų produkcija po 17 a. vid. valstybę užklupusių negandų – karo ir maro – turėjo būti populiari ir realizavimas didesnės problemos nesukeldavo.“ Užpuolusi valstybę ekonominė krizė dar labiau padidino šį „verslą“. Pinigų apyvartoje trūko geros kokybės ir aukštos prabos sidabrinių ir auksinių monetų. Šio metu paplinta Jono Kazimiero lenkiškų ir lietuviškų varinių šilingų, Livonijos, Prūsijos ir Rygos šilingų bei kitų nominalų monetų klastotės.

watermark

Padirbtų monetų tradicija niekur nedingo ir po III Respublikos padalinimo. Nuo 19 a. vidurio Rusijos Imperijoje pastebimas popierinių pinigų padirbinėjimo intensyvumas. Tačiau bendrame pinigų klastojimo ir cirkuliacijos kontekste, asignacijų ir kreditinių bilietų padirbinėjimas vis dar buvo retesnė forma. Kartkartėmis Vilniaus krašte pasirodydavo didesnių klastotų pinigų skaičiai. Vienu metu Vilnius netgi buvo tapęs suklastotų pinigų sandėliavimo vieta! Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto įsakymu 1810 – 1812 m. Paryžiaus Monružo priemiestyje suklastotos asignacijos turėjo būti saugomos Vilniuje. Napoleonui pasitraukus iš Vilniaus, tokios 5, 25, 50 ir 100 rublių vertės asignacijos buvo paleistos į vietinę apyvartą.

berneliu_uzeiga327

19 a. II pusėje Vilniaus gubernijoje monetas ėmė klastoti netgi kalėjimuose bausmę atliekantys kaliniai. Įdomu pastebėti, kad buvusiose LDK teritorijose (skirtingai negu Rusijos Imperijos gubernijose) pinigus dažnai klastodavo dvarininkai, miestiečiai ir labai dažnai žydai. Valstiečių klastočių pasitaikydavo gana retai. Dėl dažnų žydų pinigų klastojimo atvejų, teisėsaugos sargai netgi ėmė taikyti jiems griežtesnes tardymo ir bausmių vykdymo priemones.

93740692js6

Kaip iš šiais laikais, dažniau buvo klastojamos mažesnio nominalo kupiūros, kurios dažniau patekdavo į apyvartą ir buvo mažiau tikrinamos. Labiausiai plito 50 rublių vertės bilietai. Vilniaus gubernijoje netikri bilietai dažniausiai turėjo 2 – 8 m. senumo datas. Tokia klastota produkcija būdavo paskleidžiama Vilniuje – didžiausiame gubernijos mieste, žymiai rečiau ji buvo platinama apskričių centruose ir mažesniuose miesteliuose bei artimiausiose apylinkėse.

litai1

Taigi, pinigų klastojimo tradicijos gan senos ne tik plačiame pasaulyje, bet ir mūsų krašte 🙂 Pastarųjų dienų įvykiai parodo, jog dar nėra išrasta tokia apsaugos sistema, kurios nesugebėtų „apeiti“ šių laikų pinigų padirbinėtojai. Galbūt šioje pinigų klastojimo istorijoje sugebėsime tašką padėti patys mes, būdami atidesni ir budrūs? Juk kelią įtartinam pinigui galima užkirsti jam dar neprasidėjus 🙂 Bukime budrūs ir atsargūs, pinigų padirbinėtojai nesnaudžia!

Pagarbiai,

Valentina.

Straipsnis parengtas pagal:

Kvizikevičius L. Monetų klastojimas Vilniuje ir Trakuose XVII a. II pusėje//Kultūros paminklai/11, Vilnius, 2004, p. 86 – 89.

Kvizikevičius L. Klastotų popierinių pinigų cirkuliacija XIX a. II pusėje Vilniaus gubernijoje//Numizmatika 4-5, metraštis 2003-2004, Vilnius, 2006, p. 125 – 139.

 Kaip atpažinti padirbtus pinigus:

http://www.druskonis.lt/archyvai/2001-12-14/policijos_zinios.htm

Įdomu paskaityti:

http://www.uzsidirbkpats.lt/article/articleview/1231/1/248/

http://www.tm.lt/?item=taktai_list&aktoid=42972&strnr=213

http://lt.wikipedia.org/wiki/Pinig%C5%B3_politika

Komentarai
  1. domas parašė:

    gal kas padirbinėjat ? parasykit jai taip 😀

  2. walentina parašė:

    Tik ne į šį tinklaraštį, jeigu galima :))))

  3. Anonimas parašė:

    Turiu 10 lt, banktota toki koks pavaizduotas auksciau siamia puslapyje, gal kas galetu paskyti kiek jis vertas? Aciu. ledinukass@inbox.lt

  4. Albertas parašė:

    Sveiki, gal galite pasakyti daugiau informacijos apie trečiame iš viršaus paveikslėlyje esančias monetas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.