Užgavėnės Lietuvoje!

2009 m. vasario 24 d. Valentina paskelbė kategorijose: BIBLIOTEKA, VUB RANKRAŠTYNO FONDAI
Žymos:

Šiandien švenčiame Užgavėnes!

Šis straipsnis siekia apžvelgti Užgavėnių šventės istoriją ir papročius Lietuvoje. Vaizdinė medžiaga straipsniui rasta VUB RS F 47 – Vilniaus universiteto bibliotekos fonde. Ilgalaikės Bibliotekos Komplektavimo skyriaus vedėjos Joanos Jovitos Juknienės dėka, šis fondas pasipildė nuotraukomis iš 1972 m.  bibliotekos darbuotojų Užgavėnių šventės Pamerkiuose (Varėnos rajone). Šias nuotraukas ir pateikiu apačioje.

uzgavenes1 

Užgavėnių tradicija siekia pirmykštės žemdirbystės laikus. Senovės lietuviai šią šventę vadino Ragučio švente. Ji trukdavo aštuonias didžiųjų puotų ir linksmybių dienas. Nuo XX a. pradžios Užgavėnių šventė Lietuvoje pradedama švęsti tris dienas. Per šventes rengdavo iškilmingas vaikštynes, kuriuose, pasikinkę jaučius, lydimi daugybės palydovų, apsirengusių keistomis baidyklėmis, giedodavo ypatingas giesmes. Galbūt iš tų apeigų yra kilę vėlesniais laikais aptinkamos Užgavėnių Morės, Kotrės, Šiorės ir kitokios baidyklės.

uzgavenes2

Pirmaisiais pokario metais su Užgavėnėmis, kaip su religine švente, buvo pradėta kovoti. Tačiau apie 1957 – 1958 m. pradėta gaivinti šią šventę: buvo užsakyti keli straipsniai periodinėje spaudoje, o jungtiniame LLKJS CK ir respublikinių Liaudies kūrybos namų posėdyje buvo nutarta Užgavėnes modernizuoti ir unifikuoti. Šventę buvo nuspręsta švęsti kovo pradžioje (gavėnios metu), buvo užsakyti kaukių eskizai, parašyta daina. Šventė pavadinta „žiemos šventės“, „žiemos sporto šventės“ ar „meno šventės“ vardu. 1977 m. žiemos palydas pradėjo propaguoti ir globoti Liaudies buities muziejus Rumšiškėse, o 1980 m. buvo nustatyta pastovi šventės data – paskutinis vasario šeštadienis. 1989 m. šventė vėl pradėta švęsti Pelenų dienos išvakarėse (vasario 24 d.), pagal žemaitišką scenarijų. Šios žiemos šventės paskirtis – greičiau išvyti žiemą ir prisišaukti pavasarį. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia (pasninkavimo laikotarpis), trunkanti iki pat Velykų.

uzgavenes3

Iš traukinio žengia kraštotyrininkas Antanas Stravinskas, bibliotekos direktoriaus pavaduotojas.

 Viena iš ryškiausių Užgavėnių šventės tradicijų yra persirengėliai. Jų tipai paimti iš žmonių kasdienės aplinkos: žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Žemaitijoje dažniausiai persirengdavo kaukėmis, vaizduojančiomis gyvulius – arkliais, ožiais, gervėmis, beždžionėmis ir kt. Žmonės tikėdavo, kad žeme vaikšto protėvių vėlės, kuriuos gali įtakoti jų gyvenimus, todėl kiekviena kaukė turėjo savo prasmę ir paskirtį.

uzgavenes4

Kitas neatsiejamas Užgavėnių personažas – Morė (moters arba vyro iškamša). Aukštaitijoje ji kartais vadinama Gavėnu. Būtini Užgavėnių eitynių dalyviai – Lašininis ir Kanapinis, kurių kova simbolizuoja nenorinčio pasitraukti mėsėdžio arba žiemos kovą su išsiilgtu pavasariu.

uzgavenes5

Priekyje – garsus fotografas Vytautas Ilevičius.

Daug Užgavėnių papročių yra susiję su netekėjusių ir nevedusių, bei jaunavedžių laistymu vandeniu ir voliojimusi sniege (gyvybės simboliu). Žemaitijoje iki mūsų dienų išliko paprotys laistyti „Užgavėnių bites“. Tam tikslui yra kinkomas vežimas, į kurį įkeliama statinė su vandeniu, prisodinama vaikų, kurie garsiai šaukia. Važiuodami per kaimą vandeniu laisto ką tik sutinka, o kaimo gyventojams garbės reikalu laikoma savo kiemo vandens šliūkštelėjimas į tą statinę.

uzgavenes61

Nuotraukos autorius – Jurgis Tornau (VUB direktorius).

 Ypatinga reikšmė buvo suteikiama Užgavėnių valgiams. Buvo tikima, kad jei visus metus nešiosi užantyje Užgavėnių valgių likučius tai tau nepakenks raganos, o vištos bus dėslios. Per Užgavėnes buvo svarbu sočiai pavalgyti. Užgavėnių antradienį kai kur būdavo valgoma septynis kartus, kitur – devynis, bet dažniausiai dvylika kartų. Manoma, kad tai Saulės kalendoriaus dvylikos mėnesių pagerbimas. Ritualiniais Užgavėnių patiekalais visoje Lietuvoje buvo kiauliena ir blynai. Mažojoje Lietuvoje – aviena, blynai ir šiupinys. Užgeriama būdavo namie darytu miežiniu alumi, gira arba degtine, kurią gerdavo tik vyrai. Vandens gerti per Užgavėnes nepatariama, nes buvo tikima, kad visus metus kamuos troškulys.

uzgavenes7

Paskutinės Užgavėnių dienos vakarienė buvo ritualinė – tai buvo, tarsi, paskutinis valgymas užbaigiant žiemą ir pradedant pavasarį. Į ją būdavo kviečiamos protėvių vėlės. Užgavėnių valgių, priešingai nei Kūčių, ant stalo nakčiai negalima buvo palikti. Jei po vakarienės likdavo maisto, jį sušerdavo gyvuliams ir paukščiams.

uzgavenes8

Ypač vertinama buvo avienė. Ji buvo vadinama ne sriuba, o vaistu, – pavasario valgiu, kai per žiemą nusilpusiam organizmui reikėdavo atgauti jėgas, sustiprėti, sutvirtinti imunitetą – atsispirti peršalimo ligoms. Senoliai sakydavo, kad valgant stiprią ir riebią avienę, galima nesergant gyventi du šimtus metų…

uzgavenes9

Senovėje visoje Lietuvoje sergantieji arba nusilpę žmonės, kad greičiau atsigautų, sutvirtėtų ir įgautų jėgų buvo maitinami karštu, riebiu avienos sultiniu, pagardintu čiobreliais arba mėtomis.

uzgavenes10

Pasiryžusiems pagaminti Užgavėnių stalui senovinių patiekalų – gidų blogo pagalba 🙂

 Purūs miltiniai kukuliai prie avienės

Reikia:

500 g. aukščiausios kokybės kvietinių miltų, 1 stiklinės karšto vandens, 1 kiaušinio, druskos.

Vandenyje ištirpinkite druską, kiaušinį suplakite ir, supylę į išsijotus miltus, išminkykite tešlą. Palikite tešlą sunokti. Po to suformuokite 5 centų storio volelį, supjaustykite tešlą ir virkite pasūdytame ir čiobreliais pagardintame vandenyje, kol iškils. Išgriebtus, subadykite mediniu virbalu. Kukulius galima valgyti ir kaip atskira patiekalą su grietine arba spirgų su svogūnais padažu.

uzgavenes11

Pamerkiškių Balkų kieme.

Mažosios Lietuvos miestiečių lakštiniai prie avienės

Reikia:

1 stiklinės aukščiausios rūšies kvietinių miltų, 2 kiaušinių, 2 šaukštų vandens, druskos.

 Kiaušinius suplakdavo su vandeniu ir druska, supildavo plakinį į išsijotus miltus, suminkydavo tešlą, ją plonai iškočiodavo, supjaustydavo 5 cm pločio juostomis. Juostas supjaustydavo rombais ir išvirdavo pasūdytame vandenyje. Valgydavo ir kaip atskirą patiekalą su grietine, pienišku spirgų padažu arba spirgų su svogūnais padažu.

uzgavenes12

Kretingiškių bulviniai kukuliai prie avienės

Reikia:

700 g. virtų bulvių, 200 g. kvietinių miltų, 1 kiaušinio, druskos.

Virtas bulves sutrindavo ir su kitais ingredientais, išminkydavo tešlą. Suformuodavo graikinio riešuto dydžio kukulius ir išvirdavo pasūdytame vandenyje. Dažnai šiuos kukulius valgydavo ir pusryčiams su įvairiais riebiais padažais.

uzgavenes131

Jonas Daunoravičius (iš dešinės), J. Juknienė, J. Tornau prie Užgavėnių stalo.

Daugiau receptų rasite čia:

 http://www.vakarai.us/news/127/ARTICLE/1486/2008-01-31.html

Sotaus Užgavėnių stalo!

Pagarbiai – Valentina.

Medžiagą straipsniui radau:

Buračas B. Lietuvos kaimo papročiai, Vilnius, 1993.

Lietuvos kultūra. Aukštaitijos papročiai, Vilnius, 2007.

 http://lt.wikipedia.org/wiki/U%C5%BEgav%C4%97n%C4%97s

http://www.ve.lt/?data=2007-02-20&rub=1065924825&id=1171902431

http://www.vakarai.us/news/127/ARTICLE/1486/2008-01-31.html

Komentarai
  1. Ramune parašė:

    Valentina, o tu siandien i darba blynu atsinesei? ;)mmm? kolegos laukia laukia 😀

  2. walentina parašė:

    🙂 Mūsų skyrius pasidalino pareigom, kas kepa blynus, o kas kitką daro. Man teko „kitkas“ 🙂 Blynų turime, bet ne mano kelimo 🙂
    O tu, ar turi blynų? 🙂

  3. Ramune parašė:

    na kelios kolegės atsinešė:) kadangi aš tik šiandien į darbą atėjusi prisiminiau, kad užgavėnės, tai ir mano vaidmuo – tik „ragautojos“, o ne kepėjos 😀

  4. grumlinas parašė:

    Gerai, kai kažkas surenka info į vieną vietą – tinginiui belieka tik paskaityti, pakaušį krapštinėjant 😉 Ačiū už surinkimą 🙂

  5. walentina parašė:

    Šio tinklaraščio toks tikslas 🙂 Visada prasome 🙂

  6. Skirmante parašė:

    Skirmeliukas blynu kepti nemoka, bet labai gerai moka juos valgyti. Niam niam.. 🙂

  7. walentina parašė:

    Tai gal Gražina prikelė blynų ir Skirmeliukas gaus savo Užgavėnių vaišes? 🙂

  8. Skirmante parašė:

    Manau, kad Grazina irgi geriausia moka blynus valgyti 😀

  9. Skirmante parašė:

    Prisiubagavau blynu… Dabar labai susikuklinau… 🙂

  10. Joana parašė:

    Blynai,blynai…bet Direktoriaus pypkės dūmas „iš atminties kvepia“…Smagių pasiblynavimų…

  11. walentina parašė:

    Mes irgi gavom po blyna 🙂 Labai skanu!

  12. walentina parašė:

    Gal teko sudalyvauti „ekskursijoje“? 🙂

  13. Skirmante parašė:

    kokioj ekskursijoj???

  14. walentina parašė:

    Pagalvojau, gal Joanai teko sudalyvauti toj ekskursijoj iš kurios nuotraukos yra 🙂 1972 m. VUB darbuotojų ekskursija i Pamerkius.

  15. joana parašė:

    Gaila,bet tuom syk dar bėgiojau basa po laukus apie
    Biliūnus…ratais :):)toji pypkė dar ilgai rūko…:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.