„Domus historiae“ svečiuose

2009 m. vasario 9 d. Valentina paskelbė kategorijose: FAKULTETAI, KELIONĖS
Žymos: ,

Sveiki visi!

Vieną vasario antradienį išėjome iš VU bibliotekos. Mintyse pasidžiaugėme, kad kelionės tikslas ne taip ir toli, nes lauke spaudė šaltukas. Perbėgom per Bibliotekos kiemą kuklaus, bet didingo Istorijos fakulteto pastato link. Štai ji – „magistra vitae“, mūsų kelionės tikslas!

p2031056

Fakultetas svetingai pravėrė mums duris į mokslo šventovę.

p2031058

Pakilę i antrą aukštą pradėjome ekskursiją.

p2030011

1. Istorijos fakulteto dekanatas (Pietinis korpusas, II a.).

p2030012

2. Rozetė dekano kabinete.

16 a. Istorijos fakulteto vietoje stovėjo siuvėjo Tomo Potockio namas. 1582 m. Vilniaus jėzuitų kolegijos rektorius Petras Skarga nupirko šį namą ir sklypą Vyskupų gatvėje, esančius netoli kolegijos pastato ir bursos, įsikūrusios dabartinio Filosofijos fakulteto vietoje. Seniausioji pastato dalis apima triaukščio pietinio korpuso (kuriame yra pagrindinis įėjimas į Istorijos fakultetą) pirmojo aukšto dalį. 17 a. čia jau buvo prokuratoriaus gyvenami kambariai, o vakarinėje (palei dabartinę Universiteto gatvę) dalyje – tualetai, kuriuos nugriovė 1827 m., rekonstruojant dabartinį Prezidentūros pastatą. Kiemas buvo skirtas arkliams ir vežimams laikyti.

p2030013

3. 211 aud. (Pietinis korpusas, II a.).

p2030015

4. Rozetė 211 aud.

Įkūrus Imperatoriškąjį Vilniaus universitetą senieji buvusios Vilniaus akademijos ir LDK Vyriausiosios mokyklos pastatai buvo pritaikomi naujoms funkcijoms bei rekonstruojami. Daugelyje senų pastatų buvo įrengiami butai Universiteto profesoriams bei darbuotojams. Tam buvo pritaikytas ir Arklidžių (dabar M. Daukšos) kiemas. Gyvenamoms patalpoms buvo pritaikyti pietinis trijų ir vakarinis dviejų aukštų korpusai. Vieni iš pirmųjų čia apsigyvenusių Universiteto dėstytojų buvo kanonų teisės prof. Kornelijus Pocalojevskis, teisės prof. Simonas Malevskis (gyvenę pietinio korpuso III a.), matematikos prof. Pranciškus Ksaveras Norvaiša, astronomijos prof. Ignotas Rekša, matematikos prof. P. Golianskis (gyvenę vakarinio korpuso II a.), piešimo ir tapybos dėstytojas Jonas Rustemas (gyvenęs vakarinio korpuso II ir III a.).

p2031003

5. Atnaujintas LDK žemėlapis 214 aud. (Vakarinis korpusas, II a.).

p2031010

6. 214 aud. atidengtos nišos.

Nemaža fasadų rekonstrukcija buvo įvykdyta 1818 – 1819 m. Vilniaus miesto policija reikalavo sutvarkyti namų fasadus pagal miesto pagražinimo taisykles: perdaryti į gatvę išeinančių langų ir durų angas, panaikinti galerijas bei grotas nuo langų, nuimti langines, suremontuoti karnizus, fasadus nudažyti, įrengti šaligatvius. Šiems reikalavimas pakluso ir Universitetas. Nuo vakarinio korpuso buvo nuimtos grotos ir langinės, tvarkomos įvairių dydžių ir formų netvarkingai išsidėsčiusių langų formos.

p2030017

7. Studijų skyrius (Vakarinis korpusas, II a.).

p2031013

p2031017

p2030018

Didžiausius pasikeitimus dabartinis Istorijos fakulteto pastatas patyrė 1827 m., kai buvo reorganizuojami Generalgubernatoriaus rūmai (dabartinė Prezidentūra). Vienas šių rūmų fligelis užstojo pusę Vyskupų gatvės ir siekė Universiteto įvažiavimo vartus. Kariniam gubernatoriui neleidus keisti projekto, buvo nutarta griauti ūkinius pastatus, kurie skyrė Ūkinį kiemą (dabar Bibliotekos) nuo Vyskupų gatvės. Pagal K. Podčašinskio projektą buvo pertvarkyti ir fasadai. Vietoje nugriautų pastatų buvo pastatyta tvora su vartais, kurie buvo panaikinti 1845 m. Po šios rekonstrukcijos Istorijos fakultetas įgijo fasadą, kuris išliko iki mūsų dienų. 1919 m. patalpos buvo pritaikytos auditorijoms.

p20300191

8. 218 aud. (Vakarinis korpusas, II a.).

p2030021

p2030020

9. 218 aud. restauruota krosnis.

Apie Istorijos fakultete atidengtas 19 – 20 a. freskas buvo rašyta nemažai. Tačiau pasigedau vaizdinės medžiagos. Ši priežastis, o taip pat begalinis smalsumas išvysti freskas savo akimis paskatino mus keliauti į Istorijos mokslo valdas.

p20310451

10. Fakulteto bibliotekoje atidengtos freskos (Pietinis korpusas, III a.).

p2031046 

Sienų tapybos elementų buvo aptikta pietiniame ir vakariniame M. Daukšos kiemą juosiančiuose korpusuose. Beveik visuose 50 Istorijos fakulteto patalpų aptikta klasicizmo ar istorizmo laikotarpio freskos arba jų fragmentai. Daugiausia sienų tapybos elementų išliko pietinio korpuso antro aukšto patalpose.

p2030027

11. Kompiuterių klasė (Pietinis korpusas, III a.).

p2030028

Dabartiniame dekanate yra aptiktas itin retas klasicistinės epochos kūrinys – peizažas su figūromis (žr. foto 1). Pirmiausia buvo atidengtas peizažo fonas, bet tik aptikus pušies šakelės fragmentą restauratoriai suprato susidūrę su įdomiu radiniu. Specialistai teigia, kad tai yra itin profesionali romantizmo epochos Vakarų Europos kūrinio kopija. Įdomu, jog šis kūrinys buvo tapomas būtent kaip paveikslas – nežinomas dailininkas nutapė netgi jo rėmą.

p2030022

12. 324 aud. freskų fragmentai (Vakarinis korpusas, III a.).

p2031029

p2031026

Greta esančioje auditorijoje, kitoje sienos su peizažu pusėje, aptiktas įspūdingas natiurmortas su vaza (žr. foto 3).

Vakariniame korpuse buvo atrasta liūtų frizu dekoruota patalpa (žr. foto 7). Fragmentai buvo labai prastos būklės, tačiau restauratoriams pavyko atkurti vientisą patalpos vaizdą, bei autentiškas medines lubas.

p2030023

13. Senovės ir Vidurinių amžių katedros freskos (Vakarinis korpusas, III a.).

p2030024

p2030025

Vakarinio korpuso pačiame II a. gale yra įdomi freska. 218 aud. buvo aptiktas frizas su vynuogių elementais (žr. foto 8), kuris nustebino restauratorius įdomia detale. Restauratorė N. Šarkauskaitė pabrėžia, jog čia pavaizduotos skirtingai sunokusios vynuogės: vienos iš jų jau yra prinokusios, kitos – mažiau, o trečios dar žalios.

p2031050

14. Archeologijos katedra (Vakarinis korpusas, I a.).

p2031055

Kuriamoje kompiuterių klasėje III a. buvo atidengta 20 a. pr. medį imituojanti sieninė tapyba (žr. foto 11).

Įdomios freskos yra Senovės ir Vidurinių amžių katedroje: žmogaus galva ir šalia jos esanti (neišlikusio paveikslo) žmogaus figūra (žr. foto 13).

 p2031052

15. Archeologijos katedroje atidengtas augalinio motyvo frizas pateikiamas kaip paveikslas.

p2031053

 Štai tokia buvo mūsų kelionė į Istorijos fakulteto valdas. Tikiuosi, kad Jums patiko keliauti kartu su mumis 🙂

Nenustebkite, šio straipsnio pabaigoje bus daug padėkos žodžių 🙂 Natūralu, jog už įspūdingą ekskursiją turime kam būti dėkingos!

Visų pirmą, padėką tariame Istorijos fakulteto dekanui prof. Z. Butkui už leidimą aplankyti ir fotografuoti fakulteto patalpose. Dėkojame Istorijos fakulteto doktorantui Tomui Čelkiui, kuris buvo mūsų tarpininku, derinant ekskursiją su fakultetu. Šilčiausius padėkos žodžius tariame Dovilei Kievaitei, kuri negailėdama savo brangaus laiko buvo mūsų ekskursijos gide! Dėkojame ir visiems Istorijos fakulteto darbuotojams, kurių darbą sutrukdė mūsų smalsios trijulės apsilankymas 🙂

Ekskursijoje dalyvavo: Valentina, Jūratė, Loreta.

Nuotraukos: Loretos ir Jūratės.

Tekstas ir maketas: Valentinos.

Rašydama straipsnį naudojau:

Valužytė J. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Universiteto g. Nr. 7. Istoriniai tyrimai.

Anušauskaitė M. Po rekonstrukcijos Istorijos fakultete – restauruotos vertybės ir … geros manieros, paskelbta:

http://vilnensis.vu.lt/fakultetuose/36-fakultetuose/93-po-rekonstrukcijos-istorijos-fakultete-restauruotos-vertybes-ir-geros-manieros

 Denisenko V. Istorijos fakulteto auditorijose – XIX a. ir XX a. pradžios freskos, paskelbta:

http://www.vilnensis.vu.lt/fakultetuose/36-fakultetuose/86-istorijos-fakulteto-auditorijose-XIX-a-ir-XX-a-pradzios-freskos

Morkūniene V. Freskų ornamentais išrašyta istorija, paskelbta:

http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/priedai/menas/fresku-ornamentais-israsyta-istorija-118294

http://www.lrt.lt/news.php?strid=5044&id=3992268

http://www.vu.lt/lt/universitas_vilnensis/uv1682/p:2/1016/

Komentarai
  1. Egidija parašė:

    Valentina, labai ačiū už įdomų straipsnį. Tik turių pastabėlę dėl nuorodų. Norėjau paskaityti visus nurodytus straipsnius, bet „Vilnensis“ nuorodos neveikia – pas juos keitėsi adresai.
    Taigi, dabar yra tokios nuorodos:

    http://www.vilnensis.vu.lt/fakultetuose/36-fakultetuose/93-po-rekonstrukcijos-istorijos-fakultete-restauruotos-vertybes-ir-geros-manieros

    http://www.vilnensis.vu.lt/fakultetuose/36-fakultetuose/86-istorijos-fakulteto-auditorijose-xix-a-ir-xx-a-pradzios-freskos

  2. walentina parašė:

    Labai aciu uz nuorodas, istaisiau:) Straipsnius jau senokai issitraukiau, tada jos dar buvo kategorijoje „naujienos“, tad galejo pasikeisti po tiek laiko ju adresai 🙂

  3. varpininkas parašė:

    ohoho kaip viskas sutvarkyta, net pažint nebeįmanoma. Sakykit ką norit, visgi gyvenimas gerėja… Įdomu, kur iškeliavo senieji stalai iš auditorijų. Kai kuriuose jų per metų metus tiek studentiškos išminties priraityta buvo, kad tik skaityt ir mokytis…

  4. walentina parašė:

    Jo, man irgi buvo įdomu pažiūrėti kaip dabar viskas atrodo 🙂 Nors fakultetą palikau ganėtinai nesenai, tikrai mokiausi ir nežinojau (ka ten nežinojau, net negalvojau), kad po storo tinko sluoksniu yra tokių grožių 🙂
    Seni baldai, tikriausiai, buvo nurašyti ir išmesti. Nemanu, kad jų daug liko naujose auditorijose:)

  5. varpininkas parašė:

    Na, vieną kokį nors labiausiai išmargintą stalą galėjo užkonservuoti ir palikti kur sandėliuke ateities kartoms 🙂 Po kokio šimtmečio žmonėms būtų įdomu paskaityti balduose įamžintą studentiškąją tautosaką. Gi kiek džiaugsmo buvo visiems, kai prieš keletą metų restauruojant namą senamiestyje buvo atrastas berods XIX a. statybininkų laiškelis, kuriam jie prisipažino, kad namą girti statė 🙂

  6. walentina parašė:

    Geras! Šito negirdėjau 🙂 Bet, iš kitos pusės, raštelis buvo viena toks, o išmarginti stalai šiais laikais tarp jaunimo laaabai populiarus, tad nera tokia jau retenybė 🙂
    P. S. Būtų smagu paskaityti to raštelio originamą 🙂 Darbe irgi visokių įdomybių pasitaiko aprašynėti, bet apie girtus statybininkus dar neskaičiau 🙂

  7. varpininkas parašė:

    Na tikrai super. Baigiau šitą šventovę prieš 4 metus, bet atrodo, lyg visai kitą. Jau baiginėjant pradėjo šis tas judėti, bet nemaniau, kad iki tokio lygio. Pamenu, kaip lygiai prieš 10 metų pravėriau pirmą kartą duris… ir 6 metus sėdėjom toje aplūžusioje senovėje. Tai buvo laikai, kada duris galėjai koja atidarinėt. Bet buvom laimingi. Gal kas įamžino senuosius auditorijų vaizdus? Dabar tikras istorijos fakultetas. Ir kas drįso kalbėti apie jo panaikinimą?

  8. walentina parašė:

    Ogo, mokslo stažas 🙂 Doktorantūra? Mūsų laidą baigė 2007 magistrą, kada tik prasedėjo remontas. Tai dabar teko aplankyti tik pradėjus dirbti bibliotekoje. Irgi atrodo, jog ne tą fakultetą baigiau 🙂 Kolege, kuriuos tyrimais remiaus, baigė fakultetą prieš daug metų. Irgi keista buvo įžengti į kadaise artims patalpas 🙂

  9. ausrininkas parašė:

    ech… paskutinis komentaras priklauso varpininko kolegai aušrininkui. Čia gal apsvaigęs nuo Valentino psichozės susitapatinau su prieteliu  Tikiuosi, anas nesupyks labai už vardo pasisavinimą, tiksliau, už nesąmoningą pasiskolinimą.
    2005 kai baiginėjom magistrą, tada jau buvo šis tas pasikeitę fakulteto administracijos interjeruose. Sekretorė jau sėdėjo toli koridoriaus gale, o dekano kajutė jau buvo tikrai verta Z. Butkaus. Nepalyginsi su tuo, ką atradom 1999 m. rudenį.

  10. walentina parašė:

    Atsiprasau autoriaus, bet trupučiuka leidau sau pataisyti komentarą 🙂 Tikiuosi nesupyksyte, blogas „darbinis“ 🙂

  11. Ramune parašė:

    kaip cia grazu 🙂 ir kokie buvo nuostabus tie metai…

  12. walentina parašė:

    O ar buvome pagalvoje, ka slepia sios sienos…

  13. Ramune parašė:

    nea,brangioji,negalvojom:)grazu ir gerai buvo ir taip :Dmnes patys ten labai grazus buvom 🙂

  14. Antoshka parašė:

    Gz on straipsnis Valia. Malonu prisiminti praeiti.

  15. Endriu... parašė:

    gaila, kad tokiame gerbtiname grozyje ir tokiu didziu zmoniu zmoniu kaip Rustemas ir Malevskis, apie kuriuos as idealizuodamas renku po truputeli medziaga…siuo metu VU istorijos fakultete tokia organizuotumo ir ,,nenorejimo dirbti tarp destytoju“ stoka….kazkaip zmogau ir pasiilgsti XIX a. prad. geniju kurie cia buvo atrodo ir mokslas buvo geresnis, ir destyojai didus ir studentai labiau issilavine…. 🙂 (bet cia tik tarp kitko, jokiu budu nieko izeist nenoriu…straipsnis tai is ties puikus, sakau kaip istorikas).

  16. walentina parašė:

    Ačiū už straipsnio įvertinimą ir nuomonę 🙂 Aš į Istorijos fakultetą žiūriu kitų fakultetų kontekste, t. y. lyginu mūsų dienų įvairių fakultetų dėstytojus, dėstymo lygį, studentus ir jų baigiamuosius darbus. Mano nuomone, pagal šiuos kriterijus, iš Humanitarinių mokslų jis toli gražu ne paskutinėje vietoje 🙂

  17. Endriu... parašė:

    cia as galeciau labai labai labai pasigincyti….taip sakant viena karta ten pabuves antra karta jau lipti nesirysciau…gal cia veikia mano,kaip ziurincio i moksla labai rimtai poziuris, ta prasme, kad atejas i universiteta as ieskau to, ko dar nesu girdejas, bet ne pats perduodu destytojams negirdetas istorines smulkmenas (kas man buvo kaip tik neperseniausiai), tai va, po tokiu akibrokstu, kai staiga pats tampi paskaitoje destytoju, o destyojas studentu mane apima isitikinimas, kad dauguma mokslo krypciu siek tiek zlunga. Arba tiesiog as pats perdaug zinau, cia gal mano klaida, kad as apie Vilniu, Kauna, XVIII – XIX a. prad. to meto visa gyvenima, memuaristika ir pan esu apsiskaites, gal del to ieskau, to, ko man pasiulyti negali…bet kazkodel kaip sakau VU mane zavi vien tik tuo, kad jame gali pasivaikscioti po tas vietas, kur vaiksciojo tie didus zmones…Ta prasme smagu pakvepuoti ir pajusti ta sarma, kuris buvo jauciamas ir XIX a. prad….Ech, romantika, romantika ir tiek… 🙂

  18. walentina parašė:

    Aš pasirinkau Senovės ir Viduramžių katedrą. Man buvo įdomu ir naudinga. O ko išmokė… Galvoti kitaip, plačiau. Man tai buvo nauja 🙂 Bet kiekvienas mūsų su savo patirtimi…
    P. S.: Jeigu sugalvočiau stoti doktorantūron – tai tik į VU Istorijos fakultetą 🙂

  19. Endriu... parašė:

    as sakau kitaip – VU geriausiai dirbti, bet ne mokytis… 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.